Žodis hipochondrija yra kilęs iš graikų kalbos žodžio Hipochondria , kuris lietuvių kalboje reiškia ,,viduriai“. Senovės graikai juos laikė blogos nuotaikos židiniu.
Hipochondrinis sindromas
Taip yra vadinama liguista psichikos būsena, kai ligonis perdėtai rūpinasi savo sveikata ir nerijmauja dėl esamų menkų negalavimų ar jo paties įsivaizduojamų sunkių ligų, kurios progresuoja. Iš esmės tai perdėtas rūpinimasis savimi, ,,fiksacija ties savo sveikata”.
Hipochondrinio sindromo klinika ir ypatumai
Kitaip, nei esant hipochondriniam kliedesiui, paciento nusiskundimai remiasi senestopatijomis. Senestopatijomis yra vadinami keisti, nemalonūs, sunkiai nusakomi pojūčiai. Dažnai ligoniai negali šių pojūčių tiksliai apibūdinti. Pacientas naudoja žodžius: ,,kažkaip”, ,,tarytum”, ,,kažkur”. Pojūčių apibūdinimas neišeina iš pervertinimo idėjų ribų (pervertinimo idėja yra tuomet kai realiems faktams suteikiama per didelė reikšmė) , jie nesivysto į fantastines idėjas. Kai senestopatijoms sustiprėja, suintensyvėja ir hipochondriškumas, o joms susilpnėjus, jis taip pat blėsta. Tokius pacientus galima trumpam įtikinti, kad jie neserga nepagydomomis ligomis. Paprastai jie susikuria vieną įtikinamą paaiškinimą, kas jiems yra, ir ieško tos vienos konkrečios ligos. Šio sindromo metu neretai kartu pasireiškia depresija ir nerimas. Būna depresinė triada su miego, apetito, seksualinės sferos sutrikimais. Dauguma tokių pacientų gydosi ne pas psichiatrus, nes nemalonūs jutimai kyla iš vidaus organų .Dažniausiai jie skundžiasi nemaloniais jutimais širdies plote, galvoje, nugaroje, stubure ir panašiai, dėl to dauguma vaikšto ir vaikšto pas terapeutus.
Hipochondrinio sindromo variantaiI. Ilgalaikis hipochondrinis sindromas, kai yra sergama psichine liga:
• dažniausiai būna sergant depresija
• gali atsirasti po panikos atakos.
II. Trumpalaikis hipochondrinis sindromas, kai nėra lydinčios psichinės patologijos. Tai dažnai pasitaikanti
,,studentiška” hipochondrija. Neretai būna prisiskaičius medicininės literatūros, pvz.: vidaus ligų propedeutikos vadovėlio ir panašiai.
Diferencinės diagnostikos principai
1.Hipochondrinis- paranojinis sindromas
Šį sindromą reikia diferencijuoti nuo hipochondrinio – paranojinio sindromo . Pastarajam būdinga tai, kad vyrauja būtent mąstymo sutrikimas. Šis sindromas gali būti išreikštas neurozinio sutrikimo rėmuose ir yra somatogeninės kilmės. Būtina atidžiai tikrinti diagnozę, kad po šio sindromo skraiste nebūtų užmaskuota kokia nors neurologinė ar somatinės liga.
2.Depresija
Hipochondrinei depresijai yra būdinga tai, kad ligonis būdamas blogos nuotaikos fiksuoja savo organizmo funkcionavimą. Dažnai tai būna pervertinimo idėjų lygio mintys apie sunkią ligą, nors paprastai tokie ligoniai pagrįstai skundžiasi somatiniais požymiais. Tai yra objektyvūs ligos požymiai yra, tačiau pacientas juos pervertina. Tokį pacientą galima trumpam, įtikinti, kad ligonis iš tiesų neserga jokia sunkia liga.
3.Paranojinis sindromas
Jam yra būdingi interpretavimo kliedesiai. Pagal jų turinį gali būti ir: paranojinis – hipochondrinis sindromas -, kurio metu ligonis yra įsitikinęs, kad serga sunkia arba nepagydoma liga (sifiliu, vėžiu ir t.t.). Dažnai jis kreipiasi į medikus, prašo pakartoti tyrimus, netiki gydytojų išvadomis, nepasitiki gydytojais.
Kliedesiais yra vadinamos liguistos, neatitinkančios tikrovės mintys, užvaldžiusios ligonio psichiką. Šios idėjos lemia jo elgesį ir nepasiduoda korekcijai. Interpretavimo kliedesys yra liguistas realių įvykių aiškinimas. Taip vienas kliedesys “logiškai” papildo kitą kliedesį, susidaro kliedesių sistema.
4.Paranoidinis sindromas
Tai yra sindromas, kuriam yra būdinga ir kliedesiai, ir haliucinacijos, net ir pseudohaliucinacijos.
Hipochondrinis-paranoidinis sindromas dažniausiai susiformuoja iš paranojinio sindromo. Čia prie buvusių senestopatijų ir interpretavimo kliedesių prisideda hipochondrinio turinio pseudohaliucinacijos, fizinio poveikio kliedesiai . Pacientas neretai tvirtina, kad įvairios organizacijos, persekiotojai spec. aparatais žaloja ir ardo jų vidinius organus.
Haliucinacija yra vadinamas tariamas nesamų dalykų jutimas. Ligonis ,,mato”, ir ,,girdi” realius daiktus, garsus dėl pojūčio realumo negali savo būklės kritiškai vertinti.
Pseudohaliucinacijmis yra vadinamas sutrikęs suvokimas, kai matomi vaizdai arba garsai atrodo nerealūs. Pacientas ,mato” smegenimis arba savo protu .
5.Šizofrenija
Šizofrenijos hipochondrinė forma – TLK-10, F 45,2.
Hipochondrinis sutrikimas
Hipochondrinis sutrikimas. Šio sutrikimo sinonimai yra hipochondrinė neurozė, nozofibija, hipochondrija.
Svarbiausias šio sutrikimo požymis yra atkaklus įsitikinimas ar susirūpinimas, kai yra sergama viena ar keletu sunkių ir progresuojančių ligų. Pacientai nuolat atkakliai pateikinėja somatinius skundus ar rūpinasi savo išvaizda. Normalūs ar įprastiniai pojūčiai bei išoriniai požymiai dažniausiai yrasuprantami kaip nenormalūs ar jaudinantys. Paciento dėmesys dažniausiai yra sutelktas tik į vieną ar kelias organų sistemas. Dažnai kartu būna neryški depresija ar nerimo sutrikimas, dėl ko gali prireikti papildomos diagnozės.