Katarakta yra vadinamas akies lęšiuko sudrumstėjimas. Įprastai akies lęšiukas yra skaidrus. Jis veikia kaip fotoaparato lęšis, kuris fokusuoja šviesos spindulius į akies dugną. Iki 45 metų amžiaus žmogaus akies lęšiukas gali keisti savo formą. Tai leidžia jam fokusuoti daiktus, esančius toli ir arti. Su amžiumi lęšiukui senstant, jis darosi standesnis ir drumstesnis. Akies matomi vaizdai gali prarasti ryškumą. Ši būklė ir vadinama katarakta.Daugiausia yra kalbama apie senatvinę kataraktą, lotyniškai – cataracta senilis. Ji vystosi senstant, kai dėl mums kol kas nežinomų priežasčių pradeda drumstėti akies lęšiukas. Jis yra tarp stiklakūnio ir vyzdžio. Pagrindinė jo funkcija yra laužti šviesos spindulius. Drumzlės akies lęšiuke trukdo šviesai patekti į tinklainę ir dėl to susilpnėja regėjimas.
Epdiemiologija
Katarakta sudaro net 40% visų pasaulyje nustatomų aklumo atvejų. Ji vienodai paliečia viso pasaulio senstančius asmenis, tačiau net 99% šių aklumo atvejų tenka besivystančioms šalims.
Priežastys
Kataraktos priežastys iki šios nėra visai aiškios. Žinoma tik tiek, kad jos atsiradimui turi įtakos paveldėjimas, hormoninės sistemos sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai.Manoma, jog katarakta vystosi dėl baltymų pakitimų (denatūracijos)- tai yra baltymų oksidacijos. Neretai katarakta vystosi sergantiesiems cukralige, esant ilgalaikei hiperglikemijai arba hiperuremijai ir ilgalaikei dehidratacijai ( kai sergama lėtiniu inkstų nepakankamumu). Kataraktos atsiradimui turi įtakos ir aplinkos toksinai, bei žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas, taip pat fermentų sistemos išsekimas,aktyvaus ląstelių transporto sutrikimai, joninės- osmozinės pusiausvyros sutrikimai. Moterims katarakta vystosi šiek tiek dažniau.
Rizikos faktoriai
Amžius
Susirgimų katarakta skaičius didėja su amžiumi. Nustatyta, kad net apie 50% žmonių nuo 65 iki 74 metų randama lęšiuko pakitimų, kiek dažniau jų pasitaikomoterims.
Ryški katarakta kai regėjimo aštrumas <6/12 didėja su amžiumi:
6% atvejų yra nustatoma sulaukus 65–69 metų
42% atvejų yra nustatoma sulaukus 75–79 metų
71% atvejų yra nustatoma sulaukus > 85 metų
Kiti rizikos faktoriai
- Amžius
- Saulės šviesa
- Rūkymas
- Alkoholio vartojimas
- Dehidratacija
- Spinduliuotė (Ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai, jonizuojanti radiacija -rentgeno, gama spinduliai).
- Kortiosteroidų vartojimas
- Cukraligė
Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai požymiai
• Regėjimo pakitimai: regėjimo aštrumo pokyčiai, kinta jautrumas kontrastui, blogiau skiriamos spalvos, matomas žėrėjimas, monokulinė diplopija, poliplopija, matomos ,, muselės“
• Refrakcijos pokyčiai: branduolėlio sklerozė ir pasislinkimas į miopiją, padidėjęs arba kintantis astigmatizmas
• Akių dugno apžiūra: gali būti apsunkinta dar prieš tai, kai pacientas pats pastebi regėjimo pokyčius.
Nedažnai pasitaikantys klinikiniai požymiai
Fakomorfinė glaukoma :Kataraktos pažeistas lęšiukas gali sukelti rainelės išsikišimą į priekį su 2° užsidarymo kampu. Klinikinis vaizdas yra toks kaip ūmaus ar lėtinio akies kampo susiaurėjimas, intraokulinio spaudimo padidėjimas, seklus akies kampas, fiksuotas, pusiau išplėstas vyzdys
Fakolitinė glaukoma : Esant perbrendusiai kataraktai tirpūs lęšiuko baltymai yra prarandami per nepažeistą priekinę akies kapsulę, dėl ko vystosi trabekulinė obstrukcija ir po to 2° atviro kampo glaukoma. Padidėja intraokulinis spaudimas, gilus akies kampas, taip pat gali susidaryti psedohipofionas( pseudohypopyon). Akies kampas yra atviras, perbrendusios kataraktos požymiai.
Fakoanafilaktinis uveitas: Akies lęšiuko baltymų uždegimas, atsiradęs dėl kapsulės plyšymo. Intraokulinis spaudimas gali būti padidėjęs, normalus arba sumažėjęs.
Ligos eigaDažniausiai katarakta pažeidžia abi akis, bet nevisada vienodai. Pirmieji kataraktos požymiai pradeda formuotis vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau regėjimo sutrikimai atsiranda tik per 5 – 10 metų, ar daugiau.
Suagusiems kataraktos vystosi lėtai ir be skausmo. Regėjimas pažeistoje akyje blogėja palaipsniui. Švelnus lęšiuko padrumstėjimas dažniausiai nustatomas žmonėms virš 60 metų, bet tai gali ir nesukelti regėjimo problemų.
Paprastai sulaukus 75 metų amžiaus, dauguma žmonių jau turi kataraktas, kurios blogina jų matymą.
Regėjimo pablogėjimas esant kataraktai gali pasireikšti kaip:
– Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai
– “Rūkas” prieš akis
– Dvejinimasis akyse
– Spalvų ryškumo sumažėjimas
– Sunku atskirti spalvų atspalvius ar ryškius daiktų kontūrus
– Matomi šešėliai apie šviesas
– Dažnai reikia keisti akinius
Katarkta dažniausiai sukelia matymo pablogėjimą, net ir dienos metu. Daugumai žmonių katarakta atsiranda abiejose akyse, tačiau vienoje kurioje nors akyje pokyčiai būna ryškiau išreikšti. Daug kataraktą turinčių žmonių skundžiasi tik nedideliu matymo sutrikimu.
Priklausomai nuo to, kurioje lęšiuko vietoje formuojasi drumzlės, katarakta skirstoma į
- branduolinę-šiuo atveju pasikeičia akies laužiamoji galia ir sutrinka regėjimas į tolį, o vėliau fomuojasi drumzlės lęšiuko branduolyje)
- žievinę – drumstėja lęšiuko žievės sluoksniai
- mišrią kataraktą.
Pagal subrendimo laipsnį katarakta yra skirstoma taip
• Nesubrendusi: drumzlė susiformavusi nevisiškai
• Subrendusi: pilnas drumstumas
• Perbrendusi: žievė susitraukia, kliniškai matomos kapsulės raukšlės
• Morgano: žievė suskystėja, kietesnis branduolėlis nukrenta žemyn, tačiau vis dar išlieka kapsulėje
Yra skiriamos 4 kataraktos formavimosi stadijos. Jos nustatomos specialiu prietaisu apžiūrint akį. Pirmųjų stadijų metu sergantysis gali nejausti jokių požymių. Ligai progresuojant, „musyčių“ lakstymas prieš akis, užslenka tarsi migla, kartais dvejinasi. Galiausiai regėjimas visiškai susilpnėja, žmogus skiria tik šviesą ir tamsą, o galiausiai gali prasidėti visiškas aklumas.
Kataraktos progresavimą skatina gretutiniai susirgimai – cukraligė. Taip pat akies uždegimai, akių traumos, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, operacinis akių gydymas, radiacija, ultravioletiniai saulės spinduliai. Polinkis sirgti katarakta yra paveldimas, dažniau sergama jei katarakta yra buvusi pas tėvus ar senelius.
Tyrimų planas
Kataraktą diagnozuoja ir gydo oftalmologai. Pirmiausia yra atliekamas standartinis akių ištyrimas – apžiūra plyšine
lempa. Po to akys yra apžiūrimos su biomikroskopu ir nustatomas kataraktos tipas ir stadija.
Gydymo principai
Pradinėse kataraktos stadijose yra parenkami geresni akiniai, rekomenduojama įsirengti geresnį apšvietimą, darbui naudoti padidinimo stiklą, nešioti akinius nuo saulės. Kataraktos medikamentinio gydymo nėra. Labai efektyvus yra operacinis kataraktos gydymas – dirbtinio lęšiuko implantavimas. Kataraktos operacija nesudėtinga ir neilgai trunkanti, o po jos dažniausiai pasiekiami teigiami rezultatai. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai pacientas nebegali užsiimti įprasta veikla ar dirbti savo darbo. Jeigu katarakta nekelia regėjimo sutrikimų, laikoma, jog operacinio gydymo nereikia.
Komplikacijos
Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas leidžia apsisaugoti nuo visiško apakimo. Retai, tačiau ilgą laiką neoperuojama perbrendusi katarkta gali sukelti glaukomą ir akies skausmus, atsirandančius dėl uždegimo.
PrognozėMatymas po kataraktos operacijos gali nesiekti 1,0, jei akyje yra kitos regėjimą mažinančios ligos (glaukoma, amžinė makulos degeneracija ir kitos). Dažniausiai oftalmologas šias ligas gali nustatyti prieš operaciją.
Profilaktika
Geriausia kataraktos profilaktikos priemonė yra ligų, didinančių katarktos riziką, kontrolė ir kenksmingų aplinkos
rizikos faktorių vengimas. Būnant lauke saulėje reikėtų nešioti užsidėti tamsintus akinius, kad būtų sumažintas ultravioletinių spindulių poveikis akims. Laikytis sveiko gyvenimo būdo, nerūkyti, nevartoti alkoholio.
Ligos esmė
- Palaipsniui blogėja rega.
- Chirurginis kataraktos gydymas yra indikuotinas kuomet ligonis dėl lęšiuko padrumstėjimo nebegali užsiimti sau įprasta veikla ar dirbti savo darbo.