Kategorija: Ligos

Ūminis bronchitas- klasifikacija pagal TLK

J20.0 – Ūminis bronchitas, sukeltas pneumonijos mikoplazmos ( Mycoplasma pneumoniae)
J20.1 – Ūminis bronchitas, sukeltas influensos hemofilo ( Haemophilus influenzae)
J20.2 – Ūminis bronchitas, sukeltas streptokokų
J20.3 – Ūminis bronchitas, sukeltas Koksakio virusų
J20.4 – Ūminis bronchitas, sukeltas paragripo virusų
J20.5 – Ūminis bronchitas, sukeltas respiracinio sincitinio viruso
J20.6 – Ūminis bronchitas, sukeltas rinovirusų
J20.7 – Ūminis bronchitas, sukeltas echovirusų
J20.8 – Ūminis bronchitas, sukeltas kitų patikslintų sukėlėjų
J20.9 – Ūminis bronchitas, nepatikslintas

Kas yra ūminis bronchitas?

Ūmus bronchitas yra ūminis apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdingi trachėjos ir bronchų pažeidimao požymiai. Ūminį bronchitą gali sukelti tiek  infekciniai, tiek ir  neinfekciniai veiksniai. Neretai ūminio bronchito  priežastis yra infekciniai pažeidimai, išsivystę kaip viršutinių kvėpavimo takų uždegimo komplikacija. Ūminis bronchitas dažniausiai trunka mažiau nei 6 savaites.

Sergamumas

Ūminiu bronchitu kasmet suserga apie 4-6 procentai Lietuvos gyventojų. Bronchitu dažniau serga miestų gyventojai. Vyrai bronchitu serga kiek dažniau negu  moterys. Liga yra dažna visose amžiaus grupėse. Dažniausiai juo serga vaikai iki 5 metų amžiaus.

Sukėlėjai

Dažniausiai (apie 90 proc.  visų atvejų) ūminio bronchito sukėlėjai yra virusai (rino, adeno, respiracinio sincitinis virusas, gripo A ir gripo B, koronavirusas, enterovirusas, paragripo, herpes simplex ). Kartais virusinė infekcija gali komplikuotis bakteriniu susirgimu. Dažniausiai komplikacijas sukelia Hameophilus infulenzae, Streptococcus pneumoniae, Bordetella pertusis, Moraxella catarhhalis. Legionella pneumoniae, Mycoplasma ir Chlamydia pneumoniae.

Ūminį bronchitą gali sukelti ir neinfekcinės priežastys. Neretai jį sukelia kvėpavimo takus dirginančios medžiagos- amoniakas, sieros  rūgščių garai, dūmai (ypač tabako),  organiniai tirpikliai, formaldehido garai, chloro junginiai,  dulkės, vandenilio sulfidas. Didelę įtaką čia daro oro ir aplinkos užterštumas, rūkymas, nuovargis, kenksmingos medžiagos darbo ir namų aplinkoje. Jeigu ūminis bronchitas kartojasi dažnai, tai gali sąlygoti lėtinio  bronchito išsivystymą.

Dažniausiai bronchitu yra susergama, kai šaltuoju metų laiku, esant gripo epidemijoms ar peršalimo ligų sezonui. Bronchitas dažniausiai vystosi persirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Jį dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie sukelia ir viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Dažniausi bronchito sukėlėjai yra gripo, paragripo, adeno, rino respiracinis sinsicinis virusai. Apei 10% atvejų bronchito sukėlėjai yra bakterijos. Iš jų dažniausiai pasitaiko mikoplazmos, streptokokai bei  morakselės.

Ligos patogenezė ir patomorfologija

Mikroorganizmai ar kiti  kvėpavimo takus dirginantys veiksniai sukelia kvėpavimo takų uždegimą. Atsiranda trachėjos ir bronchų gleivinės sudirginimo požymiai. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta. Kvėpavimo takus dengiančios gleivinės ląstelės pradeda gausiai gaminti sekretą. Jo ypač padaugėja prisidėjus bakterinei infekcijai. Jis gali tapti pūlingas. Vystosi bronchų obstrukciją, kurią gali sukelti tiek bronchų sienelės paburkimas, tiek padidėjusi sekreto gamyba, tiek bronchų raumenų spazmai. Kosulys kyla refleksiškai, nes taip  organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto.

Rizikos veiksniai

• Rūkymas, pasyvus rūkymas, oro užterštumas
• Imuniteto susilpnėjimas,  imunosupresinės būklės
• Dažnas nuovargis
• Peršalimai
• Piktnaudžiavimas alkoholiu
• Lėtinis sinusitas
• Tonzilių ir adenoidų hipertrofija
• Gastroezofaginis refliuksas, GERL
• Tracheostomija
• Vyresnis amžius ir kūdikystė

Ligos klinika ir simptomatika

Pagrindinis bronchito klinikinis požymis yra kosulys. Jis  yra dažniausiai sausas ir varginantis. Taip pat gali būti ir deginantis skausmas už krūtinkaulio. Kiek vėliau atsiranda skrepliavimas. Pradedama atkosėti skrepliais. Jie gali būti skaidrūs, gelsvi ar žalsvi.  Sekreto gamybai sustiprėjus, kosulys jau tampa produktyvus.  Kraujo priemaišos skrepliuose yra bakterinės infekcijos požymis, tačiau jis būna retai. Tačiau atsikosėjimas skrepliais gali būti ir nepastebėtas. Neretai vaikai skreplių neatkosti, nes juos nuryja. Rūkorius su stažu neretai vargina rytinis kosulys, todėl jie į kosulį gali tiesiog nekreipti dėmesio. Jeigu kosulys užtrunka ilgiau nei 3 mėnesius, tai  jau gali būti lėtinio bronchito požymis.

Kosulį neretai lydi dusulys  bei subfebrilus karščiavimas. Jeigu kosulys yra labai varginantis, gali atsirasti ir krūtinės raumenų skausmai.

Ūmų bronchitą dažnai  lydi  ir  viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdinga simptomatika:

–  gerklės perštėjimas, ankštumo pojūtis krūtinėje
– gerklės  skausmai
– krūtinės spaudimo pojūtis
– sinusų pilnumo pojūtis
– dusulys, atsiranda švokštimas
– nestiprus karščiavimas ir šaltkrėtis
– bendras silpnumas

Minėti požymiai neretai atsiranda praėjus 3-4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos  pradžios ir trunka apie 2-3 savaites.

Ligos diagnostikos principai

Objektyvūs požymiai:

• Auskultuojant išklausoma sausų žemo tembro karkalų. Tačiau ligos pradžioje jų galima ir negirdėti. Kai pradeda vystytis bronchų obstrukcija, karkalai tampa įvairaus tembro.
• Jeigu sergama nesunkiai, ir komplikacijų nėra, liga diagnozuojama iš klinikos ir papildomi tyrimai nėra reikalingi. Jeigu yra kosima ilgiau kaip 5 dienas, išklausomi įvairaus tembro karkalai- turi būti atliekami kiti reikalingi tyrimai.

Laboratoriniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas- gali būti stebima leukocitozė.
• Arterinio kraujo dujos – esant bronchų obstrukcijai bus stebima hipoksemija- pO2<60 mmHg
• Bakteriologinis skreplių tyrimas- atliekamas jei yra skrepliuojama pūlingais skrepliais

Instrumentiniai tyrimai:

• Krūtinės ląstos retgenograma- atliekama siekiant atmesti pneumonijos diagnozę
• Spirometrinis tyrimas – atliekamas esant bronchų obstrukcijos požymiams. Gali būti nustatyta bronchų obstrukcija- FEV1 ir Tifno indekso sumažėjimas.

Gydymo principai

Kadangi ūmūs bronchitai yra  virusinės kilmės ir  dažniausiai yra trumpalaikiai, todėl gydymas antibiotikais iš karto dažnai nebūna tikslingas.  Jeigu gretutinių susirgimų nėra, ir ligonio būklė nėra sunki, pradžioje yra taikomas simptomatinis gydymas.

Pacientui yra siūloma ilsėtis, gerti daug skysčių, nerūkyti, vengti stiprios kavos, arbatos ir alkoholio- kad neprarasti papildomai skysčių.

Jeigu temperatūra nėra aukšta (< 38C) skiriami  nereceptiniai vaistai, mukolitikai ( pvz.: guafenezinas, acetilcisteinas, ambroksolis). Karščiavimą mažinantys vaistai yra skiriami jei temperatūra yra > 38 C. Kosulio slopinti esant ūmiam bronchitui nėra rekomenduojama. Tačiau jeigu kosulys stiprus, nakčiai gali būti skiriami kosulį slopinantys preparatai, kad pacientas galėtų isimiegoti. Jie taip pat skiriami jei kosulys yra labai varginantis, tačiau turėtų būti skiriami tik kelias dienas.

Jei vargina švokštimas, yra bronchų obstrukcijos reiškinių, papildomai gali būti skiriami trumpai veikiantys beta agonistai ( salbutamolis, fenoterolis, farmaterolis) arba anticholinerginiai preparatai ( ipatropio bromidas).

Jeigu  kosulys užsitęsia ilgiau kaip 3-4 savaites, arba tuomet kai yra bronchų reaktyvumo požymių, papildomai gali būti skiriami ir inhaliuojamieji gliukokortikoidai ( beklometazonas, budezonidas, flutikazonas ).

Antibiotikų skyrimo indikacijos

Antibiotikai yra skiriami:

– gydytojui įtariant, kad bronchitas bakterinės kilmės, t. y. tuomet, kai karščiavimas yra užsitęsęs ilgiau nei 5 dienas, skrepliai yra pūlingi.
– antibiotikai taip pat yra skiriami kai pacientas serga dar ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu, bei senyvo amžiaus asmenims. Paprastai yra skiriamas amoksicilinas, makrolidai arba antros kartos cefalosporinai.

Profilaktikos principai

Nerūkyti, vengti būti prirūkytose patalpose.
Laiku  pradėti gydyti lėtines plaučių ligas, GERL, šie susirgimai didina riziką susirgti bronchitu.
Jeigu darbo aplinkoje yra kvėpavimo takus dirginančių medžiagų- dirbti su respiratoriumi ir laikytis darbo apsaugos taisyklių.