Kategorija: Ligos

Kas yra refliuksinis ezofagitas?

Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė kai  rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į stemplę. Pavieniai rėmens epizodai pasitaiko beveik kiekvienam, tačiau kai kuriuos žmones rėmuo vargina pastoviai, net kasdien. Tai jau reikalauja gydytojo įsikišimo. Dažnas (ne mažiau du kartus per savaitę) ir pastovus rėmuo yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.

Rėmuo bent kelis kart metuose vargina bent 60 procentų visų gyventojų. Bent 20-30 procentų gyventojų rėmens skausmai pasireiškia bent kartą savaitėje.

Pažeidžiamas organas 

Įprastai skrandžio turinys nuo stemplės yra atskiriamas stemplės apačioje esančio stemplės rauko. Nurijus maistui, šis raukas atsipalaiduoja ir praleidžia maistą iš skrandžio į stemplę. Po to jis vėl susitraukia ir atskiria skrandžio turinį nuo stemplės. Jeigu šis raukas susilpnėja ar atsipalaiduoja, skrandžio turinys veržiasi aukštyn ir dirgina stemplę. Toks pastovus rūgštaus skrandžio turinio patekimas į stemplę ( kitaip tariant refliuksas) dirgina stemplę dengiančią gleivinę ir gali sukelti  jos uždegimą. Šis uždegimas ir pasireiškia krūtinės skausmais, yra sunku nuryti, darosi sunku kvėpuoti.

Epidemiologija

Gastroezofaginio refliukso liga gali susirgti bet kas.  Ligos rizika didėja sesnstant. Vyrai serga dažniau nei moterys, baltieji  GERL serga dažniau nei juodaodžiai.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Skrandyje yra yra gaminama druskos rūgštis, kuri  yra būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandžio gleivinę nuo šios rūgšties apsaugo patis skrandžio gleivinės gaminamos gleivės. Tačiau stemplės gleivinė gleivių negamina. Kai stemplės peristaltika ir rauko veikla yra normali, atsitiktinai patekusi atgal į stemplę skrandžio rūgštis  didelės žalos nepadaro.

Šiuo metu yra manoma, jog  kad pagrindinė gastroezofaginio refliukso ligos priežastis yra stemplės rauko atsipalaidavimas tarp valgių. Dėl to skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą. Dėl uždegimo stemplėje atsiranda  erozijų (paviršinių žaizdelių), kurios gali sukelti  kraujavimą. Ilgainiui negydant  gali vystytis stemplės susiaurėjimas, atsirasti rijimo sutrikimai, o ilgainiui net ir stemplės vėžys.

Ligos požymiai ir simptomai

•  Rėmuo  – deginantys krūtinės skausmai už krūtinkaulio. Dažnai skausmas prasideda pilvo viršutinėj dalyje ir išplinta į kaklą. Skausmas gali trukti iki 2 valandų. Deginimas sustiprėja pavalgius, pasilenkus, gulint. Skausmas nesustiprėja fizinio krūvio metu.Rėmenį neretai lydi atsirūgimas rūgščiu turiniu, pasunkėjęs ar skausmingas rijimas. Pacientas gali skųstis kąsnio pojūčiu ryklėje. Gali varginti sausas kosulys, balso prikimimas (ypač rytais).
•  Krūtinės skausmai , didėja kai  vargina sausas kosulys ar  balso prikimimas ypač  atsiradus astmai ar skaudant gerklei
•  Rijimo sutrikimai 
•  Atpylinėjama  maistu
•  Vargina  rūgštumas gerklėje

Rizikos faktoriai

•  Astma . Dėl kosulio ir apsunkinto kvėpavimo yra spaudžiamas skrandis. Astmos gydymui skiriami vaistai taip pat gali atpalaiduoti stemplės rauką.
•  Jungiamojo audinio susirgimai , ypač skleroderma
•  Cukraligė . Viena iš cukraligės komplikacijų – skrandžio peristaltikos susilpnėjimas ( gastroparezė)
•  Stemplės išvarža . Skrandžio dalis prasiveržia į krūtinės ląstą ir dėl to sukelia skausmą, rėmenį, nes skrandžio turinys dirgina stemplę.
•  Nutukimas . Esant dideliam riebalinio audinio sluoksniui, yra spaudžiamas skrandis, dėl ko maistas kyla atgal į stemplę.
•  Persivalgymas . Persivalgius, ypač riebaus maisto yra spaudžiamas stemplės raukas, dėl ko skrandžio turinys gali prasiveržti atgal.
•  Peptinės opos . Esant peptinėms skrandžio opoms sutrinka skrandžio išsituštinimas, dėl ko padidėja skrandyje esančios rūgšties kiekis, kuris veržiasi atgal į stemplę.
•  Nėštumas . Didėjantis pilvas pradeda spausti skrandį. Nėštumo metu taip pat būna padidėjęs progesterono kiekis kraujyje, dėl ko atpalaiduojami stemplės rauko raumenys ir taip skrandžio turinys kyla atgal į stemplę.
•  Rūkymas . Rūkant yra skatinama skrandžio rūgšties gamyba, susilpnėja seilių ir gleivių gamyba, dėl to skrandžio rūgštys yra nepraskiedžiamos.

Provokuojantys veiksniai

•  Dietiniai faktoriai  –   kava, šokoladas, aštrus maistas, riebus, keptas maistas, česnakai, svogūnai, pomidorų padažas, mėtos, apelsinai, obuoliai, viskis, vynas išprovojuoja rėmenį. Yra įrodyta, jogriebus, keptas maistas, šokoladas, alkoholis sumažina stemplės rauko spaudimą.
•  Suvalgyto maisto kiekis , persivalgymas
•  Pogulis  tuoj po valgio
•  Vaistai  –  kai kurie raminantys vaistai, kalcio kanalų blokatoriai (kraujospūdį mažinantys vaistai), teofilinas, nitratai, antihistamininiai vaistai
•  Kai kurie susirgimai  : diafragminė išvarža, diabetas, nutukimas, Zollinger- Ellison sindromas. Zollinger Ellisono sindromo metu skrandis gamina labai didelį druskos rūgšties kiekį.

Tyrimo principai

Paprastai liga diagnzuojama remiantis paciento nusiskundimais. Pradžioje pacientui yra  rekomenduojama pakeisti tam tikrus mitybos ir gyvenimo įpročius, yra skiriama rūgštingumą mažinančių vaistų. jei būklė negerėja, yra  atliekami tolesni tyrimai.

1.Rentgeninis stemplės tyrimas su bario kontrastu. Pacientas išgeria specialaus skysčio, padengiančio stmplės sieneles, ir yra atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos. Jose yra  matomas stemplės spindžio kontūras, gali būti matoma diafragminė išvarža (kuri gali būti ligos priežastimi), stemplės susiaurėjimas, dariniai stemplės sienelėje.

2. Taip pat gali būti atliekamas endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas. Jo metu spacialiu prietaisu (endoskopu),  apžiūrima stmplės ir skrandžio gleivinė, įvertinami uždegiminiai pokyčiai. Jei reikia, gali būti paimami stemplės audinio gabalėliai, ištyrimui dėl priešvėžinių pokyčių ar vėžio.

3. 24 valandų stemplės pH-metrija. Jo metu įvedamas vamzdelis į stemplę ir registruojamas terpės rūgštingumas. Gaunami duomenys apie visos paros pH pokyčius ir jų ryšį su ligonio nusiskundimais. To paties tyrimo metu gali būti atliekamas stemplės sfinkterio spaudimo matavimas. Taip įvertinama jo funkcija. Pastarieji tyrimai praktikoje taikomi retai.

Įprastinio gydymo principai

• Dažniausiai gastroezofaginio refliukso gydymui vartojami vaistai
• Histamino H2 receptorių blokatoriai (RANIBERL). Histaminas  skatina skrandžio rūgščių sekreciją. Vaistas, jungdamasis su H2 receptoriais juos užblokuoja ir taip sumažina skrandžio rūgšties gamybą.
• Protonų siurblio  inhibitoriai. Blokuoja protonų siurblio, kuris dalyvauja druskos rugšties gamyboje, veiklą. Taip yra sumažinamas  skrandyje išsiskiriančios rūgšties kiekis.
• Prokinetikai. Šie vaistai padidina stemplės sfinkterio spaudimą ir  taip paspartina skrandžio turinio pašalinimą. Šie vaistai nėra labai dažnai skiriami.
• Skrandžio rūgštį mažinantys  preparatai (antacidiniai). Jie palengvina gastroezofaginio refliukso simptomus – rėmenį, sutrikusį virškinimą. Vieni antacidiniai preparatai neišgydys stemplės uždegimo. Per dažnai juos naudojant gali pasireikšti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Operacinis gydymas. Chirurginis gydymas gastroezofaginio refliukso ligos atveju yra  taikomas retai. Šio gydymo būdo gali prireikti, jei gydymas vaistais buvo neefektyvus  arba  kai yra didelė diafragminė išvarža, išreikštas ezofagitas ypač su kraujavimu, pasikartojantis stemplės susiaurėjimas, priešvėžiniai stemplės pokyčiai, dėl rūgšties refliukso pasireiškus bronchitui ar pneumonijai.Operacinio gydymo galimybių yra įvairių. Viena seniausiai taikomų operacijų – fundoaplikacija pagal Nissen. Operacijos metu  yra sutvirtinamas stemplės sfinkteris, apsukant apie jį skrandžio dugną. Dabar dažniausiai ši operacija atliekama laparoskopiniu būdu.

Dietos principai

• Rekomenduojama gerti gėrimus be kofeino, vaistažolių arbatas. Tinka imbieras, ramunėlės, piliarožės, raudonosios guobos arbatos.
  Gerti kuo daugiau skysčių tarp valgių o ne valgio metu.
• Valgyti daugiau daržovių, vaisių ( bet ne citrusinių), pupelių, žuvies ir lėsos mėsos.
• Valgyti dažnai, mažomis porcijomis. Valgyti lėtai ir ilgai kramtyti maistą.
• Galima vartoti nedaug alyvuogių arba kitų augalinių aliejų.
• Valgant būtina sėdėti tiesiai. Paskutinį kartą valgyti galima ne vėliau kaip 3 valandas prieš valgį.

Vengtini maisto produktai

•  Alkoholis , gazuoti gėrimai, aštrūs patiekalai, pomidorai, citrusiniai vaisiai, mėtos, pipirmėtės, svogūnai- tiesiogiai dirgina stemplės gleivinę
•  Kava,  šokoladas – atpalaiduoja stemplės rauką ir padidina refliukso riziką
•  Riebus maistas  – pablogina ligos eigą, nes jis yra sunkiai virškinimas ir ilgiau užsilieka skrandyje. Reikėtų vengti grietinėlės, sviesto, riebios grietinės, riebių padažų, gruzdintų ir keptų patiekalų, perdirbtų riebios mėsos patiekalų, tirštų sriubų

Gyvenimo būdo pokyčiai

•  Būtina mesti svorį , reguliariai maitintis. Yra tyrimų įrodančių, jog didėjant kūno masei taip pat didėja GERL išsivystymo rizika. Taip pat yra įrodyta, jog būklė pagerėja numetus bereikalingą svorį.
•  Pavalgius negalima lankstytis , gulėti ar mankštintis. Būtinai turi praeiti bent 2 valandos po valgio, kad galėtumėte užsiimti šia veikla
•  Reikia nešioti laisvus  , judesių nevaržančius drabužius. Nenešioti diržų ar liemenį spaudžiančių rūbų
•  Nerūkyti .
•  Nevartoti alkoholio .
•  Galvūgalį pakelti  aukštai . Galima pakišti ką nors po lovą, kad pakelti galvūgalį. Taip sunkiau skrandžio turinys pateks į skrandį.

Maisto papildai

•  Kalcio karbonatas  – jo dažniausiai yra skrandžio rūgštį mažinančiuose preparatuose. Kalcis padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį ir trumpam palengvina būklę. Paprastai vartojama po 500 mg kalcio tris kartus dienoje, prieš valgį.
•  Deglicerizuotas saldymedis (Deglycyrrhizinated licorice, DGL) -padengia skrandžio gleivinę, palengvina skausmus. Padeda atsistatyti pažeistai skrandžio gleivinei. Paprastai vartojama po 2 tabletes prieš valgį ir prieš miegą.
•  Alavijo sultys  – Sumažina skrandžio sulčių gamybą ir gydo pažeistą skrandžio gleivinę.  Dažnai skiriamos GERL gydymui, Įprastiai skiriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
•  Virškinimo fermentai  – gerina virškinimą ir gali padėti sumažinti GERL sukeliamus reiškinius. Įprastai skiriami prieš valgį.
•  Probiotikai  – atstato žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą. Įprastai skiriama pagal gamintojo nurodymą.