Demencija yra vyresnio amžiaus žmonių susirgimas. Iki 65 metų amžiaus jis yra stebimas labai retai. Pasiekus 65 metų amžiaus ribą šis susirgimas paliečia iki 20% asmenų. Perkopus aštuntąją dešimtį jis pasitaiko iki 30% atvejų o 90 tarpe jis gali paliesti net 40% asmenų.
Demencija iš pradžių reiškiasi neryškiai. Patys pacientai gali skųstis atminties susilpnėjimu. Maždaug po 3 metų pradeda atsirasti rimtesnių bėdų – tampa sunku atlikti su kasdienine veikla susijusius veiksmus – sunku apsirengti, išsivalyti dantis arba naudotis šakute ir peiliu. Atsiranda sunkumų bendraujant – užmirštami kai kurie žodžiai. Ligai progresuojant kalbama tampa sunku išreikšti savo poreikius, beveik nustojama šnekėti ir nustojama pažinti gerai pžįstamus daiktus, aplinkinius žmones ar vietas.
Paskutinieji treji ligos metai būna ypač sunkūs ligonio šeima, nes blogėja gyvenimo kokybė, ligoniui sunku gyventi kasdieninį gyvenimą- pačiam apsitarnauti, naudotis tualetu, šnekėti ar net vaikščioti.
Kokie yra demencijos požymiai?
Demencijai yra būdingi šie požymiai
Kokios yra demencijos priežastys?Vienos priežasties dėl kurios vystosi ši liga nėra. Demencija gali pasireikšti esant įvairioms galvos smegenų ligoms. Manoma, kad liga vystosi sutrikus galvos smegenų cheminių medžiagų apykaitai. Ypač didelę reikšmę čia vaidina tam tikros medžiagos – acetilcholino trūkumas.
Susirgimas taip pat vystosi esant galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, kurie atsiranda dėl padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerotinių kraujagyslių pakitimų. Neretai demencija pradeda vystytis esant toksiniams smegenų pažeidimams – po apsinuodijimo alkoholiu ar smalkėmis, sergant sunkiomis inkstų ar kepenų ligomis, infekciniais susirgimais arba patyrus galvos smegenų traumas.
Ligai taip pat svarbus ir paveldėjimas. Yra nustatyta, kad jei pirmos eilės giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja net 4 kartus.
Ligos eiga
Ligai būdinga lėta eiga. Pirmiausia išnyksta subtiliausi asmenybės požymiai: etiniai, estetiniai jausmai, humoras. Blogėja emocinis gyvenimas, išnyksta emocijos, ligoniai nebesugeba bendrauti, tampa abejingi, pikti, dirglūs, euforiški, nekritiški. Vystosi dėmesio sutrikimai, blogėja atmintis, nebesugebama įsiminti naujos informacijos. Vystosi valios sutrikimai- lengvai pasiduodama kitų žmonių įtakai, ligoniai tampa vangūs arba priešingai – neramūs. Gali atsirasti rajumas, girtavimas. Vystosi mąstymo sutrikimai -nyksta gebėjimas savarankiškai protauti. Prarandama savikritika, higienos įgūdžiai (rečiau maudosi, nebesugebama taisyklingai naudotis tualetu). Neretai sutrinka miego ir budrumo ciklas: dieną ligonis miega, o naktį miegas tampa jautrus, kartais būna sujaudinimo epizodai. Atsiranda persekiojimo minčių, jog kažkas nori juos apvogti ar, kad sutuoktinis neištikimas. Gali pradėti trikti kalba, rašysena. Išnyksta charakterio ypatumai.
Silpnaprotystė gali būti dalinė ir pilna.
Esant dalinei demencijai, ligos eiga paprastai yra lėtinė.Šiuo atveju psichinės funkcijos yra pažeidžiamos netolygiai, ligonis ilgą laiką susitvarko su darbu, kurį dirbo daug metų. Asmenybė keičiasi nestipriai, tačiau gali paaštrėti iki ligos buvę charakterio bruožai. Sulėtėja mąstymas, kalba. Tokie ligoniai negali atskirti pagrindinių dalykų nuo antraeilių.
Pilnai arba totalinei demencijai būdinga, kad psichika pakenkiama tolygiai, greitai nyksta savikritika, silpnėja psichinis aktyvumas, ryškiai pakinta emocijos, netenkama individualių charakterio bruožų. Dažniausiai ji prasideda vyresniame amžiuje.
Taikant gydymą ligos simptomatika gali sumažėti kelioms savaitėms, mėnesiams, netgi metams, tačiau paprastai liga pamažu progresuoja.
Yra pastebėta, jog kuo aukštesnis intelektas buvo iki ligos, tuo didesnė yra geresnio prisitaikymo tikimybė. Ligos eigą blogina nerimas ar depresija.
Diagnostikos principai
Demencijos diagnozė yra nustatoma surinkus ligos anamnezę, atlikus fizinį paciento ištyrimą, laboratorinius ir radiologinius galvos smegenų tyrimus, neuropsichologinius testus. Taip pat būtina užpildyti standartizuotas būsenos įvertinimo skales, pav.: klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamos MMSE (mini mental state examination). Atlikus MMSE, yra įvertinamos kognityvinės funkcijos, – atmintis, orientacija, dėmesys bei kalbiniai įgūdžiai. Jeigu užpildžius klausimyną gaunami 26 ar daugiau balų, tai reiškia, kad kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Ankstyvąsias ligos stadijas padeda nustatyti „Laikrodžio“ testas. Siekiant įvertinti kokios paglabos kasdieninėje veikloje pacientui reikia, tikslinga užpildyti kasdieninės gyvenimo veiklos (KGV) klausimyną bei kasdieninės gyvenimo veiklos su prietaisais klausimyną (KGVP).
Gydymo principai
Jeigu ligos priežastis yra smegenų kraujotakos pakenkimai, yra būtina gydyti juos. Adekvačiai gydant cukraligę bei arterinę hipertenciją, gali pagerėti suvokimo funkcijos. Gydymo uždavinys yra sustabdyti pažintinių funkcijų nykimą ir palaikyti išlikusius pažintinius sugebėjimus.
Acetilcholinesterazės inhibitoriai
Padeda gerinti pažintines funkcijas. Susirgus demencija yra centrinės nervų sistemos neurotransmiterio acetilcholino deficitas. Acetilcholinesterazės inhibitoriai didina acetilcholino kiekį, slopindami jį skaldantį fermentą acetilcholinesterazę. Pastaruoju metu gydymui yra naudojami 4 šios grupės vaistai: takrinas , donepezilis, rivastigminas ir galantaminas. Acetilcholinesterazės inhibitorius rekomenduojama skirti esant Alzheimerio ligai bei Alzheimerio tipo demencijoms gydyti.
Gliutamatinius NMDA receptorius veikiantys vaistai
Šiuo metu klinikinėje praktikoje yra naudojamas yra memantinas. Memantinas, veikia glutamaterginį nervinio impulso perdavimą. Jis stiprina atmintį ir pažintinius procesus. Patikimi rezultatai yra gauti gydant vidutinio ir sunkaus laipsnio Alzheimerio ligą bei kraujagyslinę demenciją.
Cerebrovaskuliniai neurometaboliniai vaistai
Nicergolinas yra simpatikolitikas, kuris plečia smegenų kraujagysles. Jis yra pusiau sintetinis vazoaktyvus ergolino darinys. Vaistas išplečia smegenų kraujagysles, stabdo neuronų degeneraciją, gerina smegenų kraujotaką, slopina trombocitų agregaciją, greitina smegenų gliukozės apykaitą, stimuliuoja neuronų metabolizmą, gausina acetilcholino smegenų žievėje ir kitose smegenų srityse kiekį.
Nootropai
Šiuo metu jau tyrimais įrodytas pramiracetamo veiksmingumas kraujagyslinei demencijai gydyti,tačiau literatūroje yra skirtingi atsiliepimai apie šią vaistų grupę.
Ginkmedžio lapų ekstraktas
Nustatyta, jog jo preparatai stabdo ląstelių lipidų peroksidinę oksidaciją, praplečia smulkias arterijas, tonizuoja venų sieneles, didina kapiliarų tonusą, gerina neuronų metabolizmą. Jie ypač gerina atmintį ir dėmesį, mažina galvos skausmus, svaigimą, nuovargį, gerina miegą.
Demencijos gydymui naudojami ir kiti preparatai – vitaminas E, selegelinas, hiderginas. Jie gerina pažintines funkcijas ir stabdo ligos progresavimą.
Vieno veiksmingo silpnaprotystės gydymo būdo nėra. Liga nėra išgydoma.
Vienas iš svarbiausių uždavinių kontroliuojant demenciją yra ligonio slauga ir stebėjimas.
Būtina užtikrinti demencija sergančių pacientų pilnavertę mitybą, gyvenimo kokybę ir asmens higieną. Hospitalizuoti demencija sergančius pacientus reikėtų tik esant psichozės reiškiniams ar esant ryškiems elgesio sutrikimams.
Vitaminai ir maisto papildai
Smegenų mitybą ir jų būklę gali pagerinti šie vitaminai ir maisto papildai
Vitaminas B12
Vyresniame amžiuje neretai stebimas šio vitamino trūkumas. Jis yra būtinas smegenų ląstelių sienelių veiklai. Šis vitaminas B12 pereina per hematoencefalinį barjerą. Paprastai yra skiriama po 1 000 mcg 1 arba 2 kartus per dieną.
Fosfatidilserinas
Yra būtinas kad būtų užtikrinta gera smegenų veikla. Demencija sergantiems pacientams paprastai yra skiriama po 100 mg fosfatidilserino 3 kartus per dieną.
L- acetilkarnitinas
Yra būtinoji amino rūgštis. Jis būtinas smegenų ląstelių mitochondrijoms. Ši amino rūgštis taip pat veikia kaip acetilcholinas. Įprastinė dozė – po 500 mg 3 kartus dienoje,
Tiaminas
Yra B grupės vitaminas. Paprastai skiriamas gan didelėmis dozėmis. Pastebėta, jog jis dalyvauja acetilcholino apykaitoje.
EPA/DHA
Tai riebalinės rūgštys, kurios yra smegenų ląstelių sienelėse. Jos yra būtinos mūsų smegenų ląstelėms, nes padeda užtikrinti taisyklingą jų funkciją.
Dehidroepiandrosteronas (DHEA)
Yra smegenyse aptinkamas hormonas. Paprastai yra skiriamas tik nustačius šio hormono deficitą.