Nėščiųjų toksoplazmozė

Nėščiųjų toksoplazmozė

Epidemiologija

Toksoplazmozės sukėlėjas yra pirmuonis parazitas toxoplasma gondii. Šis parazitas  yra paplitęs visame pasaulyje. Manoma, jog apie 2 mlrd. žmonių  jau yra užsikrėtę šiuo parazitu. Įvairiose šalyse užsikrėtimas šiuo parazitu įvairuotja nuo 6 iki 94 proc. žmonių.  Sergančių  toksoplazmoze, t. y. turinčių ligos simptomų, yra labai mažai. Manoma, kad egzistuoja nuo 1 iki 10 proc. visų užsikrėtusių žmonių. Manoma, jog toksoplazmoze užsikrečia apie
0.2% nėščiųjų Jungtinės Karalystės moterų. Lietuva tokių statistinių duomenų nepateikia.

Etiologija

Toxoplasma gondii savo vystymosi metu keičia šeimininkus  ir pereina kelias vystymosi stadijas. Galutinis šeimininkas yra katės bei kitų katinių (Felidae) šeimos žinduolių (lūšies, pumos, leopardo, liūto ir kt.). Jų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu, formuojasi oocistos (neaktyvios parazito formos), kurios su kačių išmatomis patenka į aplinką.

Katė yra galutinis parazito vystymosi šeimininkas, nes tik jos organizme išsivysto oocistos, kuriomis ir užteršiama aplinka. Kačių išmatomis yra užkrečiama žemė, vanduo, žolė , o nuo užterštos aplinkos užsikrečia ir kiti gyvūnai. Pati katė užsikrečia suėdusi toksoplazmomis užsikrėtusias peles, paukščius, gavusi žalios mėsos, kurioje yra toksoplazmų cistų, bei aplinkoje esančiomis, jos pačios išskirtomis oocistomis. Labiausiai užsikrėtusios yra valkataujančios katės, tačiau intensyviausiai oocistas išskiria jauniklės. Drėgname dirvožemyje oocistos lieka gyvybingos iki 18 mėnesių.

Pagrindiniai užsikrėtimo toksoplazmoze šaltiniai ya užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis įvairių gyvūnų mėsa. Pagrindinis T.gondii rezervuaras yra gyvuliai (kiaulės, avys, galvijai ). Šių naminių gyvulių mėsą žmonės naudoja maistui. Jų užsikrėtimas toksoplazmomis yra labai įvairus: avių – 31–100 proc., raguočių – 25–35 proc., kiaulių – 29–86 proc., triušių – 24,3 proc., ožkų – 6,8 – 20,0 proc. Šių gyvūnų mėsa dažniausiai naudojama maistui, o tokie patiekalai, kaip šašlykas, bifšteksas su krauju, rūkytas kumpis, kelia didelį užsikrėtimo toksoplazmomis pavojų, ypač patiekalai iš avienos.
Šuo, kaip ir kiti naminiai gyvūnai, kurie laisvai vaikštinėja lauke, gali būti mechaniniai T.gondii oocistų pernešėjai žmonėms.

Toksoplazmozė ir nėštumas

Transplacentinis, arba vaisiaus užkrėtimas per placentą, jam esant gimdoje yra  labai svarbus vaisiaus užsikrėtimo toksoplazmoze kelias. Šiuo būdu užkratas  yra perduodamas sergančios ūmia toksoplazmoze nėščios moters vaisiui. Transplacentinis užsikrėtimas gali įvykti tik tuo atveju, kai nėščia moteris susirgo ūmia toksoplazmoze nėštumo metu arba 3 mėnesius prieš nėštumą. Nėščia moteris, serganti lėtine toksoplazmoze, infekcijos perduoti vaisiui negali.
Toksoplazmomis taip pat galima užsikrėsti nuo sergančio ūmine toksoplazmoze ligonio, perpilant jo kraują arba perduodant sukėlėją organų transplantacijos metu. Kitais atvejais žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali.

Etiologija

  • Susirgimą sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii
  • Užsikrečiama per kačių išmatas arba suvalgius oocistomis užkrėstos mėsos
  • Didžiausias pavojus vaikui užsikrėsti toksoplazmoze yra tuomet, kai moteris suserga ūmia toksoplazmoze, esant 3 mėnesiams iki nėštumo ir pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais. Jeigu nėščioji ūmia toksoplazmoze suserga prieš 6 mėnesius iki nėštumo ar anksčiau, infekcija vaisiui neperduodama.
  • Moteris, pagimdžiusi vieną vaiką, sergantį įgimta toksoplazmoze, kito nėštumo metu nebeperduoda šio užkrato kitam vaisiui.
Klinika

Nors motinai infekcija retai , tačiau užsikrėtus toksoplazmoze,  jos organizme vykstanti trumpalaikė parazitemija (parazitų buvimas kraujyje) sukelia židininius pažeidimus placentoje, dėl ko gali būti užkrėstas vaisius. Tačiau ne kiekviena moteris, susirgusi ūmia toksoplazmoze nėštumo metu,  šį užkratą perduoda vaisiui.

  • Klinikinių reiškinių kartais gali ir nebūti
  • Karščiavimas
  • Gerklės skausmai
  • Bendras silpnumas
  • Galvos skausmai
Komplikacijos

Nėščiai moteriai užsikrėtus toksoplazmoze gali būti pakenkiamas vaisius. Įgimtos toksoplazmozės klinikiniai simptomai priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu vaisius buvo užkrėstas. Sunkiausi įgimtos toksoplazmozės klinikiniai požymiai būna tuomet, kai motina užsikrečia ankstyvoje nėštumo stadijoje. Užsikrėtusių naujagimių 80–90 proc. atvejų liga gali būti  besimptomė, o  ligos padariniai gali išryškėti vėliau (vaikystėje ar paauglystėje).  Vienok apie 5 proc. užsikrėtusių naujagimių gali turėti sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Įgimta toksoplazmozė vaisiui vystosi tiktai tuo atveju, jei jo motina, būdama nėščia, sirgo ūmia toksoplazmoze.

Komplikacijos motinai

– žaibiškas pneumonitas
– encefalomielitas
– smegenų abscesai (jeigu nėščioji serga įgytais imunodeficitais).

Komplikacijos vaisiui

– hidrocefalija
– mikrocefalija
– chorioretinitas
– traukuliai
– smegenų kalcifikacijos

Tyrimų planas

Motinai atliekami tyrimai

–  Nustatomi antikūniai prieš toxoplasma gondii. Tiriami M imunoglobulinai

Vaisiui atliekami tyrimai

  •  Ultragarsinis tyrimas – Atliekamas siekiant nustatyti ar yra hidrocefalija
  • Amniocentezė
Gydymo planas 

Gydymas motinai

–  Gydymui yra skiriamas spiramicinas (Spiramycin)

Gydymas naujagimui

– Taikomas gydymas pirimetaminu( Pyrimethamine ) ir sulfonamidais.

Profilaktika
  • Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą
  • Maistą saugoti nuo musių ir tarakonų teršimo.
  • Vengti kontakto su kačių išmatomis
  • Kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose
  • Pavojingiausios yra jaunos iki 2 metų amžiaus katės.
  • Nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.

Laikytis asmens higienos principų

  • Atidžiai tekančiu vandeniu su muilu plauti rankas prieš valgį, taip pat palietus žalią mėsą, neplautas daržoves.
  • Mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  •  Plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, dezinfekuoti stalo ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.