Ligos klasifijacija pagal TLK
K 22.0 – Kardijos achalazija
Achalazija, neklasifikuojama kitaip
Kardijos spazmas
Išskyrus: įgimtą kardijos spazmą (Q39.5)
Kas yra achalazija?
Achalazija yra vadinamas pirminis stemplės motorikos sutrikimas. Susirgimui yra būdingas apatinio stemplės rauko hipertonusas, kurio metu sutrinka stemplės rauko sugebėjimas atsipalaiduoti. Šio susirgimo metu taip pat sutrinka ir stemplės peristaltika. Šį susirgimą sukelia skrandžio-stemplės jungties funkcinė obstrukcija.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Liga pažeidžia apatinę stemplės dalį. Jos metu apatinis stemplės raukas nebegali atsipalaiduoti, sutrinka stemplės peristaltiką, dėl ko sutrinka ir normalus rijimas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga 25-60 metų amžiaus pacientai. Vaikai sudaro maždaug 5% sergančiųjų.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apatinio stemplės rauko tonusą reguliuoja kelios medžiagos. Rauko aktyvumą skatina acetilcholinas ir substancija P. Šio rauko veiklą slopina azoto oksidas, vazoaktyvus žarnų peptidas bei neurotransmiteriai. Kai stemplėje yra nepakankams nervinių mazgelių kiekis, sutrinka pusiausvyra tarp stemplės rauką aktyvuojančių ir slopinančių medžiagų, dėl ko padidėja šio rauko tonusas ir sumažėja jo gebėjimas atsipalaiduoti. Dėl ko taip įvyksta, kol kas nėra gerai žinoma.
Ligos simptomai ir požymiai• Rijimo sutrikimai – disfagija, kuri yra linkusi progresuoti.
• Regurgitacija – tai nesuvirškinto maisto atpylimas iš skrandžio į stemplę. Kartais regurgitacija gali komplikuotis aspiracija – skrandžio turinio patekimu į kvėpavimo takus.
• Skausmas už krūtinkaulio, kartais gali būti toks stiprus, jog imituoja krūtinės anginą ar miokardo infarktą
• Svorio kritimas
• Kosulys atsigulus į lovą, tai yra kosulys horizontalioje padėtyje.
Liga diagnozuojama atliekant kontrastinį tyrimą su bariu ir atliekant stemplės monometriją.
1. Kontrastinis nuryto bario tyrimas yra daromas atliekant rentgeno nuotrauką. Pacientui ryjant, normos atveju, bario kontrastas tolygiai užpildo stemplę ir tyrimo metu yra stebima jos peristaltika. Esant achalazijai, stebimi stemplės peristaltikos sutrikimai 0 ji pati yra nefiksuojama, o kontrastas plonyte linija prasiskverbia į skrandį pro apatinį stemplės rauką. Rentgeno nuotraukoje matomas vaizdas primena paukščio snapą arba žiurkės uodegą. Viršutinės stemplės dalis dažnai būna praplatėjusi.
2. Stemplės manometrinis tyrimas – tai vienas tiksliausių tyrimo būdų stemplės achalazijai nustatyti. Tyrimo metu per nosį į stemplę yra įvedamas specialus vamzdelis ir pacientas turi kelis kartus ryti. Tokiu būdu išmatuojama stemplės raumenų veikla įvairiuose jos lygiuose, bei įvertinamas stemplės rauko gebėjimas atsipalaiduoti. Esant achalazijai, rijimo metu peristaltika būna sutrikusi, o raukas nesugeba atsipalaiduoti.
3. Biopsinis tyrimas – nėra svarbiausias stemplės achalazijos diagnostikos metodas. Biopsiniam tyrimui būdingas hipertrofuotos raumenų skaidulos ir nervinių mazgelių nebuvimas.
Ligos gydymo principai
1. Gyvenimo būdo korekcija
Būtina išmokti valgyti lėtai, kramtyti daug kartų, užgerti maistą pakankamu vandens kiekiu. Jokiu būdu nevalgyti prieš miegą. Miegoti reikia aukščiau pakėlus galvą. Po gydomųjų procedūrų paprastai yra skiriami protonų siurblio inhibitoriai. Taip pat būtina laikytis dietos – vengti skrandžio rūgštingumą didinančių produktų: aštrių padažų, šokolado, citrusinių vaisių, kavos, alkoholio.
2. Medikamentinis gydymas
Achalazija gydoma skiriant kalcio kanalų blokatorius (nifedipiną) ir nitratus (izosorbido dinitratą ir nitrogliceriną). Jie mažina apatinio stemplės rauko tonusą, tačiau gana dažnai sukelia pacientus varginančių šalutinių reiškinių, tokių kaip galvos skausmas ar pėdų deginimas. Kartais gali būti taikomos botulino injekcijos. Jos atpalaiduoja stemplės rauką, tačiau šis gydymo būdas yra veiksmingas apie pusmetį ir paprastai yra taikomas tiems pacientams, kuriems negalima taikyti chirurginio gydymo.
3. Pneumatinė stemplės dilatacija
Jos metu yra išplečiamas stemplės raukas. Tam yra naudojamas specialus balionėlis, kuris su stipria jėga išpučia apatinį stemplės rauką. Tokiu būdu yra ištempiamos stemplės raumeninės skaidulos ir raukas „prasiplečia“. Šis metodas labiausiai tinka vyresniems nei 40 metų pacientamas. Komplikacijos – Retais atvejais gali įvykti stemplės sienelės perforacija ar atsirasti gastroezofaginisrefliuksas.
4. Operacinis gydymas
Populiariausia operacija yra Heller‘io miotomija, kai yra įpjaunama stemplės sienelė virš apatinio stemplės rauko išilgai iki pat skrandžio pradžios. Yra įpjaunamas viršutinis, spaudžiantis stemplės sieneles, sluoksnis, likusieji du paliekami sveiki. Kartu paprastai yra atliekama ir pagalbinė operacija, fundoaplikacija, kuri padeda išvengti gastroezofaginio refliukso pooperaciniu laikotarpiu. Operacija veiksminga ~90% atvejų.