Askaridozė

Askaridozė 

Lotyniškas pavadinimas – Ascaridosis

Kas tai yra?

Aksaridozė yra priskiriama helmintozėms. Tai parazitinių kirmelių arba jų lervų sukeliama liga.  Akaridozė ligos pradžioje pasireiškia algergijos simptomais. Vėlesnėje susirgimo fazėje vyrauja pilvo skausmai ir kiti virškinamojo trakto nusiskundimai.  Askaridozę sukelia kirmėlės askaridės. Šios kirmėlės yra geohelmintai, kurių kiaušinėliai subręsta dirvožemyje. Askaridžių kiaušinėliams subręsti reikalingas pakankamas deguonies bei drėgmės kiekis ir  optiomali temperatūra 12 – 35 C.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos sukelėjas – askaridė, Ascaris lumbricoides. Askaridė yra apvalioji kirmelė – geohelmintas.

Infekcijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus, kurio plonojoje žarnoje parazituoja askaridės. Iš plonojo žarnyno nesubrendę askaridžių kiaušinėliai patenka į aplinką, kurioje (ypač dirvoje) subręsta. Patelės per parą produkuoja apie 200 000 kiaušinėlių, kurie su išmatomis pašalinami į aplinką. Užsikrečiama paprastai per dirvožemiu užterštas rankas, srutomis užterštas  žalias daržoves ir uogas,  kai jos laistomos srutomis,  o taip pat geriant užterštą vandenį.

Skrandyje iš kiaušinėlių išsilaisvinusios lervos pro žarnos gleivinę patenka į kraują, kepenis, širdį, plaučius, ryklę. Nurytos su seilėmis lervos patenka į skrandį, plonąją žarną. Žarnyne  per 2,5 – 3 mėnesius askaridės užauga ir lytiškai subręsta. Askaridės žmogaus plonąjam žarnyne parazituoja apie 12 – 18 mėnesių.

Ligos simptomai ir požymiai

Askaridžių lervų migracinis  laikotarpis būna 7 – 15 dienų po užsikrėtimo. Jam būdingi bendri  negalavimai, nedidelio laipsnio karščiavimas, kosulys, bronchito požymiai, galimas plaučių uždegimas, išklausomi karkalai plaučiuose. Kartais stebimas ir odos bėrimas.  Šios stadijos metu rentgenologiškai tiriant gali būti nustatytas  intersticinis plaučių pažeidimas. Kraujyje stebima eozinofilija, neretai ir leukocitozė.

Žarnų askaridozės laikotarpis. Šios ligos stadijos metu simptomų dažniausiai nebūna arba jie  yra neryškūs. Dažniausiai yra stebima apetito stoka, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Taip pat gali būti nustatomas  subfebrilus karščiavimas, padidėjęs nervingumas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas, galvos skausmai,  galvos svaigimas, „griežimas“ dantimis. Retkarčiais būna ir  meningoencefalito požymių.

Askaridozės komplikacijos: žarnų nepraeinamumas, invaginacija, apendicitas, mechaninė gelta, kartais askaridės sukelia asfiksiją.

Ligos diagnostika

Pilnas kraujo vaizdas – Lervų migracijos stadijoje gali būti eozinofilija ar leukocitozė kraujyje

Krūtinės ląstos rentgenogramoje –  stebimi eozinofiliniai infiltratai plaučiuose.

Mikroskopinis  išmatų tyrimas  koncentracijos metodu – žarninėje  fazėje yra aptinkama askaridžių kiaušinių. Kartais diagnozė paaiškėja pastebėjus pasišalinusią askaridę.

Ligos gydymas

Galima pasirinkti vieną iš šių vaistų:

Gydymui yra skiriami antihelmintiniai vaistai. Galimas gydymas skiriant Mebendazolį ( vermoksą) po 100 mg 2 kartus per dieną (3 dienas), arba pirantelį 10 mg/kg vienkartinai. Po gydymo praėjus 2 -3 savaitėms turėtų būti atliekamas kontrolinis išmatų tyrimas. Tikslinga ištirti visą šeimą, esant reikalui gydymo kursas gali būti kartojamas.

Profilaktikos principai

Pirmiausia yra būtina  nuo užteršimo  fekalijomis apsaugoti dirvožemį, ypač vaikų žaidimo aikšteles, smėlio dėžes . Žalias daržoves ir vaisius, uogas  yra būtina gerai nuplauti po tekačiu vandeniu. Privalu laikytis rankų higienos, rankas plauti su vandeniu ir muilu- ypač prieš valgį. Būtina naikinti muses. Dezinfekcija namuose  paprastai yra neefektyvi, nes kirmėlių kiaušinėliai yra aptinkami vandenyje ir dirvožemyje.