Diabetinė ketoacidozė yra būdinga tik I tipo cukriniam diabetui. Tai yra pati grėsmingiausia šios ligos komplikacija. Beveik 16 proc. ligonių, išsivysčiųs šiai būklei , miršta komos metu. DKA pradeda vystytis esant absoliučiam arba reliatyviam insulino nepakankamumui. Jos metu vystosi hiperglikemija, dehidratacija ir ketonemija bei acidozė.
Diabetinės ketoacidozės priežastys:• Infekcija -stebima net 30% atvejų (dažniausiai šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimai, VKTK, ar odos uždegimai)
• Prasidedantis diabetas – stebima 25% atvejų
•Nepakankama insulino dozė ar laiku nesuleistas insulinas- stebima 20% atvejų
• Infarktas – ūmus miokardo infarktas, smegenų insultas, žarnų išemija, periferinės kraujotakos sutrikimas
• Kartu pasireiškiantys susirgimai – viduriavimas ir vėmimas pasireiškę bet kurio susirgimo metu gali sukelti DKA
• Vyresnio amžiaus pacientai
• Nėščiosios moterys
• Jaunuoliai (18–25 metų amžiaus).
• Pacientai, kuriems nustatytas širdies ar inkstų nepakankamumas
• Sergantys kitomis sunkiomis ligomis (pavz. sepsiu).
DKA diagnozė yra nustatoma kai yra
• Nustatyta cukraligė ir gliukozės kiekis kraujyje >11 mmol/l.
• Ketonaemija 3.0 mmol/l, arba ketoniniai kūnai šlapime ++ ir daugiau
• Veninio kraujo pH <7.30 ir /arba bikarbonatai veniniame kraujyje <15 mmol/l.
Bendrieji požymiai
• Anamnezėje: 2–3-dienas būklė palaipsniui blogėja, vystosi dehidratacija ir polidipsija bei poliurija
• Paciento būklė bloga, oda ir gleivinės sausos, odos turgoras sumažėjęs
• Hipotermija arba karščiavimas jeigu yra infekcija arba infarkto reiškiniai
• Nuerologini pokyčiai: susilpnėję refleksai, mieguistumas, koma ( kai krenta pH vertės )
• Širdies ir kraujagyslių pokyčiai: tachikardija, hipotenzija
• Kvėpavimo sistemos pokyčiai: hiperventiliacija arba kvėpavimo išnykimas, Kusmaulio kvėpavimas, subjektyvūs kvėpavimo nepakankamumo požymiai
• Acetono kvapas iš burnos (neretai primena kriaušes ar nagų valiklio kvapą )
• Virškinamojo trakto požymiai: pilvo skausmai, pykinimas vėmimas
• Arterinio kraujo dujos – būdinga metabolinė acidozė su /arba be respiracinės kompensacijos
•Jeigu nepavyko paimti tyrimo – galima bandyti veninio kraujo dujų tyrimą
• Pilnas kraujo vaizdas- būdinga leukocitozė
• Šlapalas ir elektrolitai : gali būti ūmaus inkstų nepakankamumo požymiai, hiperkalemija, bei padidėjęs šlapalo bei kreatinino kiekis
• Gliukozės kiekis serume : būdingas hiperglikemija >11 mmol/l, tačiau acidozė gali būti stebima ir esant mažesnei hiperglikemijai, ypač jeigu neseniai buvo skirtas insulinas
• Ketonai kapiliariniame kraujuje- naudojant ketonometrą. Kaip papildoma priemonė gali būti atliekamas šlapimo tyrimas ir vertinami ketoniniai kūnai šlapime. Tačiau jeigu gydymui yra skiriamas kaptoprilis, gali būti klaidingai teigiami acetono šlapime rezultatai.
•Š lapimo tyrimas – atmesti šlapimo takų infekcijai
• CRB : būdingas padidėjimas esant infekcijai
• Kepenų funkcuijos tyrimai, fosfatai kraujo serume, magnio ir kalcio kiekis serume
• Širdies fermentai/troponinai : būdingas padidėjimas esant miokardo infarktui
• Kraujo, skreplių ir šlapimo pasėliai : jeigu įtariama infekcija
• Krūtinės ląstos rentgenograma – jeigu įtariamas plaučių uždegimas
• EKG – jeigu įtariamas miokardo infarktas
Diabetinę ketoacidozę reikia diferencijuoti su šiais susirgimais ir būklėmis
• Sepsiu
• Inkstų nepakankamumu
• Apsinuodijimu salicilatais
• Įgimtais medžiagų apykaitos sutrikimais
• Alkoholine ketoacidoze
• Hiperosmoliariniu hiperglikeminiu sindromu
Deguonies terapija, palaikoms gyvybinės funkcijos.
Pradinis gydymas – koreguoti hipovolemiją. Jeigu pacientai serga širdies ligomis ir nefropatijomis, gali būti reikalinga plataus skeresmens IV kaniulė.
Esant hipotenzijai (kai sistolinis KS <90 mmHg) skiriamas fiziologinis tirpalas IV.
Jeigu hipotenzijos koreguoti nepavyksta – būtina papildomai tirti
Koreguojama hipokalemija
Koreguojama acidozė, atliekant kraujo dujų tyrimų kontrolę
Jeigu nustatoma oligurija ar dideli kreatinino kiekiai, pacientas kateterizuojamas
Koreguojama gliemija kartu atstatant skysčių pusiausvyrą. Paprastai pradedama infuzija su insulinu, po to pereinama prie ilgo poveiko insulinų(pvz.“ Lantus ® , Levemir ® ).
Kas valandą sekami ketoniniai kūnai ir gliukozė kapiliariniame kraujyje
Bikarbonatai ir kalis veniniame kraujuje pradžioje sekami kas valandą, po to kas 2.
Elektrolitai sekami kas 4 valandas
Pacientui būtinai taikomas EKG monitoravimas – sekti dėl kalio kiekio ir širdies ritmo sutrikimų
Kadangi neretai stebima gastroparezė, pacientui gali būti įvestas zondas, ypač jeigu stipriai vemiama
Tromboprofilaktika turi būti atliekama skiriant mažo molekulinio svorio heparinus
Sekti skysčių pusiausvyra, siekiant, jog šlapimo išskyrimas būtų >0.5 ml/kg/valandą Pacientas kateterizuojamas jeigu anurija truko ilgiau kaip 60 minučių.
Stengtis neperkrauti skysčiais, stebėti dėl plaučių edemos ir smegenų edemos