Kategorija: Ligos

Autizmu vadinamas įvairiapusis vaiko raidos (vystymosi) sutrikimas,dažniausiai besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Manoma, jog tai smegenų vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje,- iki 3 metų amžiaus. Kadangi sutrikimas pasireiškia labai anksti, yra  sutrikdoma vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymasis.Beretai dėl to nepakankamai vystosi vaiko socialinių įgūdžiai, kalba ir elgesys.vystymosi sulėtėjimą. Ši liga pasireiškia skirtingai kiekvienam asmeniui. Sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat gali būti labai skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų).

Autizmas paveikia daugelį vaiko smegenų dalių. Jei autizmas yra negydomas, daugelis tokių vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ar deramai elgtis. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia labai skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Vieningo šios ligos gydymo metodo nėra. Tačiau autizmas gali būti gydomas. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką. Vaiko pažanga gyvenime tikriausiai bus kiek lėtesnė, bet jis gali gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, siekti išsilavinimo, karjeros.

• Bendravimo sunkumus: verbalinį (žodinį), neverbalinį (nežodinį arba „kūno kalbą“, tai gestai, akių kontaktas, šypsena ir kt.)
• Socialiniai kontaktus – sutrinka kitų žmonių jausmų supratimas, nepakankamai ar netinkamai  į juos reaguojama, nesugebama palaikyti kontakto su aplinkiniais
•  Stebimi stereotipiniai (pasikartojantys) judesiai/elgesys – vaikas daug kartų kartoja žodžius, judesius, laikosi tam tikrų beprasmiškų elgesio, žaidimo taisyklių, tvarko daiktus pagal savo nekeičiamas, griežtas taisykles ir nepasiduoda koregavimui.

Šiuo metu nėra manoma, kad autizmas yra viena konkreti liga, turinti  tik vieną priežastį. Manoma, kad autizmą sukelia ir  genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Retais atvejais autizmo priežastis gali būti gimdymo metu patirtos traumos. Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1000 žmonių. Berniukams šis sutrikimas nustatomas apytiksliai keturis kartus dažniau negu mergaitėms.

Dažniausiai pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse:

• Socialiniame bendravime (akių kontakto ir kūno kalbos stoka; bendraamžių draugystės stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka);
• Komunikacijoje (kalbos išmokimas užtrukęs arba neprasidėjęs; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose žaidimuose);
• Ribotame, stereotipiniame, pasikartojančiame elgesyje (susirūpinimu neįprastais užsiėmimais, manijomis; prisirišimu prie nefunkcinės rutinos ar ritualų; stereotipiniais, pasikartojančiais motorikos judesiais; susirūpinimu atskiromis daiktų dalimis);
• Kiti paplitę aspektai (nėra būtini diagnozei): sensorinio pajautimo nukrypimai; mąstymo trūkumai, emocinis paprastumas, padidėjęs streso ar nerimo lygis.

Apytiksliai 0,5 – 10 proc. autistų turi neįprastų gebėjimų – nuo gebėjimo įsiminti smulkmenas iki neįprastai retų talentų.

1. Neįprastas reagavimas į sensorinius stimulus taip pat yra paplitęs tarp tokių vaikų. Tačiau nėra jokio įrodymo, kad šie simptomai išskiria  autizmą nuo kitų vystymosi sutrikimų.
2. Neįprasti valgymo įpročiai  yra būdingi trims ketvirčiams vaikų su autizmo sindromu (tai anksčiau buvo vienas iš pagrindinių požymių, nustatant autizmo sindromą). Išrankumas maiste yra dažna problema, nors valgymo ritualai ir maisto atsisakymas taip pat yra būdingas,
3. Taip pat yra nustatyta, kad miego problemos būdingos vaikams su vystymosi sutrikimais. Autistiai vaikai taip pat sunkiai užmiega, dažnai naktį pabunda.

• Autizmas yra vis dažniau diagnozuojamas sutrikimas. Šiuo metu šis susirgimas yra diagnozuojamas vaikams jau nuo 6 mėn. amžiaus.

• Gydymas yra simptominis ir yra labai sudėtingas. Kadangi kiekvienas vaikas yra labai unikalus, kiekvienam vaikui reiškiasi skirtingo intensyvumo simptomai.
• Konkrečiai vaistų autizmui gydyti nėra, jie yra skiriami tik atskiriems ligos simptomams slopinti.
• Kuo anksčiau yra pastebimi autizmo bruožai ir pradedama taikyti tikslinga intervencija, tuobus efektyvesnis ir sėkmingesnis ligos gydymas.
• Gydymui yra skiriamos įvairios dietos, vitaminai, maisto papildai, taikoma deguonies terapija, psichodinaminiai ir elgesio korekcijos metodai.
• Autizmo gydymui Lietuvoje sėkmingai yra taikoma delfinų terapija
• Nors kai kurie autizmo požymiai gali kisti, stiprėti arba mažėti, kartais ir visai pranykti, bet vaiko išskirtinumai bei ypatumai išlieka visą gyvenimą.