Šlapimo nelaikymas ( arb kitaip dar vadinama inkontinencija) yra tokia būklė, kai šlapimas išteka netekus dėl pūslės funkcijos kontrolės. Šlapimo nelaikymas nėra laikomas atskira liga, jis atsiranda dėl kitų susirgimų, tačiau jis yra gana dažnas. Tai varginanti būklė, kuri trukdo normaliai gyventi. Paprastai tokie asmenys susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių problemų. Jiems sunku vykti į tolimesnes keliones, naudotis viešuoju transportu, Jie pradeda vengti nežinomų vietų, lytinių santykių. Dėl šios būklės neretai yra apribojamas asmens fizinis ir socialinis aktyvumas. Ši būklė nėra reta. Paskaičiuota, jog nuo šlapimo nelaikymo kenčia 10-30 procentų moterų ir 1,5-5 procentų vyresnių nei 65 metai vyrų. Peržengus 80 metų ribą, šlapimą nelaikančių abiejų lyčių santykis tampa panašus.
Dažniausiai pasitaikančios šlapimo nelaikymo priežastys
Šiai dienai yra skiriamos kelios šlapimo nelaikymo priežastys. Tačiau neretai šlapimas yra nelaikomas dėl kelių priežasčių iš karto, o ne dėl kurios nors vienos.
1. Šlapimo nesulaikymas, arba skubos nelaikymas Nesugebama kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijų, kai atsiranda noras šlapintis. Noras šlapintis būna toks stiprus, kad pūslė susitraukia staiga ir beveik nevaldomai.
2. Šlapimo nelaikymas dėl įtampos. Pasitaiko vyresnių moterų tarpe. Tam yra fiziologinis pagrindas – po gimdymo, ypač jei gimdyta daug kartų, su amžiumi susilpnėja dubens dugno raumenys, dėl ko šiek tiek nusileidžia apatiniai šlapimo takai. Taip yra sutrikdoma uždaromojo šlaplės aparato funkcija. Dėl to kai šlapimo pūslėje didėja spaudimas( pvaz. kažką keliant, čiaudint, kosint) šlapimo sulaikyti nepavyksta.
3. Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės. Kai šlapimo pūslė yra perpildyta, jos uždaromasis aparatas nebesugeba užtvenkti šlapimo tekėjimo. Taip neretai būna kai yra lėtinis šlapimo susilaikymas ar maža šlapimo pūslė (šiuo atveju net ir mažas šlapimo kiekis perpildo maža pūslę ir šlapimas nevalingai išteka).
4. Neurogeninis, refleksinis šlapimo nelaikymas. Šlapimo nutekėjimas sutrinka dėl nervinės reguliacijos sutrikimų. Gali atsirasti po nugaros smegenų traumų, taip pat gali išsivysti sergant degeneracinėmis periferinės ir centrinės nervų sistemos ligoms (demencija, parkinsonizmas, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir kt.) būna ir esant įgimtiems nervinio vamzdelio sklaidos defektams.
5. Pooperacinis šlapimo nelaikymas. Neretai vystosi vyrams, po prostatos pašalinimo operacijos. Tokiems ligoniams dažniausiai atsiranda šlapimo nelaikymas vertikalioje padėtyje, horizontalioje dažniausiai pavyksta gerai pripildyti šlapimo pūslę.
6. Mišrus šlapimo nelaikymas– dažniausiai būna derinyje kai šlapimo nelaikoma dėl skubos ir dėl įtampos.
Vyrams šlapimo nelaikymas neretai pradeda vystytis dėl prostatos hiperplazijos arba neurologinių susirgimų. Todėl vyrams būtina urologo konsultacija.
Moterims šlapimas pradeda tekėti dažniau vyresniame amžiuje, dėl hormoninių pokyčių, dubens dugno raumenų susilpnėjimo, taip pat dėl senatvinio šlapimo pūslės raumenų pokyčių.
7. Funkcinis šlapimo nelaikymas– vystosi kaip kitų gretutinių susirgimų pasekmė.
8.Ūminis šlapimo nelaikymas – gali atsirasti nuo 15 iki 30 proc. vyresnio amžiaus pacientų. Jis nustatomas beveik pusei pacientų, kurie pateko į gydymo įstaigą dėl ūminių ligų ar būklių. Tai dažniausiai praeinanti būklė.
Pagrindinės ūmaus šlapimo nelaikymo priežastys dažniausiai tiesiogiai nėra susijusios su šlapimo takų susirgimais. Ūmų šlapimo susilaikymą gali sukelti ūminės ligos; kvėpavimo sistemos infekcija (plaučių uždegimai), smegenų kraujotakos sutrikimai (insultas); širdies nepakankamumas; pažinimo procesų sutrikimas (demencija, delyras); psichologinės priežastys (depresija, neurozė); sutrikęs judėjimas; skausmas; aplinkos faktoriai- nepažįstama aplinka, buities trūkumai; vartojami dideli skysčių kiekiai; vargina vidurių užkietėjimas; vartojami kai kurie vaistai.
Rizikos faktoriai
1. Amžius— sumažėjusi šlapimo pūslės apimtis, ankstyvi šlapimo pūslės raumens detruzoriaus susitraukimai, būklė po menopauzės, lytinių ir šlapimo takų atrofija
2. Dažnos šlapimo takų infekcijos
3. Nejudrus gyvenimo būdas, imobilizacija, sąmonės būklės sutrikimai, demencija, insultas, Parkinsono liga, depresija
4. Cukrinis diabetas, lėtinis širdies nepakankamumas
5. Daug kartų gimdžiusi, anamnezėje- ilgas ir sunkus gimdymas
6. Dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimai moterims, prostatos hiperplazija vyrams, prostatos vėžys
7. Vartojami kai kurie vaistai
a. Diuretikai – neretai padidėja šlapimo pūslės prisipildymas, dėl ko gali atsirasti šlapimo nelaikymo epizodai
b. Anticholinerginiai ir adrenerginiai preparatai gali sukelti šlapimo susilaikymą
c. β-blokatoriai silpnina sfinkterių tonusą
d. Kalcio kanalėlių blokatoriai ir narkotikai gali susilpninti detruzoriaus susitraukimus
e. Alkoholis, raminantieji, migdomieji
Nusiskundimai
Šlapinimasis naktį
Šlapimo nelaikymas
Padažnėjęs šlapinimasis
Staigi šlapinimosi pradžia
Skubos nelaikymas- detruzoriaus nestabilumas
Dažniausiai stebimas vyresniame amžiuje, slaugos namuose. Priežasčių dažniausia ne viena, įskaitant ir demenciją, insultą, sunkius gretutinius susirgimus, Parkinsono ligą.
Šlapimas nesulaikomas dėl to, kad šlapimo pūslės raumuo susitraukia nevalingai ir nevaldomai.
Klinikai būdingas staigus noras šlapintis, iki tualeto dažniausiai nespėjama nubėgti. Išteka iš karto didelis šlapimo kiekis ir dar lieka pūslėje nedaug šlapimo nusišlapinus. Taip pat būna naktinis šlapinimasis į lovą.
Pirmo pasirinkimo tyrimas šiuo atveju- urodinaminis tyrimas. Gydymui svarbiausia pradėti treniruoti pūslę- kad didėtų tarpas tarp šlapinimųsi. Jeigu tai nepadeda- skirtini anticholinerginiai preparatai (oxybutyrnin) arba imipraminas.
Šlapimo nelaikymas dėl įtampos
Dažniausiai vargina daug kartų gimdžiusias moteris. Dėl dubens raumenų diafragmos susilpnėjimo, šlapimo pūslė nebetenka atramos ir dėl to šlapimo pūslės kaklelis tampa labai judrus. Dėl to šlaplės dalis nusileidžia žemyn. Kai pilvo ertmėje padidėja spaudimas, dėl to iš karto didėja spaudimas šlapimo pūlėje ir staiga išsiskiria nedideli kiekia šlapimo. Dažniau būna aktyviai sportuojant, arba kai staiga padidėja intraabdominalinis spaudimas – kosint, juokiantis, keliant ką nors. Būdinga tai, kad nusišlapinus šlapimo pūslėje lieka nedidelis šlapimo kiekis. Tiriant svarbiausia atmesti infekcinius susirgimus. Gydymas- pirmoje eilėje taikomi Kegelio pratimai ( daug kartų reikia sutraukti dubens dugno raumenis- lyg pacientė norėtų sustabdyti šlapimo srovę). Jeigu nepadeda- taikomos mechaninės priemonės arba operacinis gydymas ( uretropeksija), siekiant sugrąžinti šlapimo pūslės kaklelį į pradinę būklę.
Šlapimo nelaikymas dėl persipildymo
Dažniausiai pasitaiko sergantiesiems cukralige arba nervų sistemos susirgimais. Būdingas neadekvatus šlapimo pūslės susitraukimas- nes sutrinka detruzoriaus veikla. Pirmiausia dėl to šlapimo pūslė persipildo, dėl ko ji padidėja ir persitempia. Kai šlapimo pūslė persitempia, joje spaudimas padidėja tiek, jog tampa didesnis už šlaplės pasipriešinimą ir šlapimas pradeda varvėti.
Dažnai pasitaiko sergant cukralige, kai pažeidžiami apatiniai motoriniai neuronai( neurogeninė pūslė), taip pat gali būti kai yra vartojami anticholinerginiai preparatai, alfa agonistai, po epidurinės ar spinalinės anestezijos. Gali vystytis kai yra kliūtis nutekėti šlapimui- prostatos hiperplazija, prostatos vėžys, šlaplės striktūrus, esant didelio laipsnio vidurių užkietėjimui.
Klinikai būdingas naktinis šlapinimasis, taip pat šlapimas išsiskiria dažnai ir nevalingai, bet po nedaug. Didelis šlapimo liekamasis tūris nusišlapinus ( neretai viršija 100 ml).
Gydymo principai – pirmiausia čia turi būti taikomas medikamentinis gydymas ir išmokoma kateterizuoti pūslę pačiam. Gydymui skiriami cholinerginiai preparatai(pvz. bethanechol) – tikslas sustiprintti šlapimo pūslės susitraukimus arba gali būti skiriami alfa blokatoriai (pvz.terazosin, doxazosin)- tikslas sumažinti sfinkterio pasipriešinimą.
Refleksinis šlapimo nelaikymas
Dažniausia priežastis- stuburo smegenų pažeidimai. Tačiau gali atsirasti sergant išsėtine skleroze, neurosifiliu, esant stuburo disko išvaržai, stuburo smegenų spaudimo reiškiniams- sergant augliais
Būdinga tai, kad išnyksta poreikis šlapintis.
Diagnostikos principai
1. Bendras šlapimo tyrimas (atliekamas visiems pacientams)—būtina atmesti infekciją ir hematuriją
2. Šlapimo pūslės kateterizacija nusišlapinus—Matuojamas liekamasis šlapimo tūris. Normalus liekamasis šlapimo tūris turi būti mažesnis nei 50 ml. Jeigu jis yra didesnis- reikia galvoti apie kliūtį šlapimui nutekėti arba šlapimo pūslės hipoteoniją.
3. Šlapimo pasėlis— jeigu yra dizurija ir teigiamas šlapimo tyrimas (leukocitai šlapime)
4. Kraujo tyrimai – Inkstų funkcijos tyrimai (azotas, šlapalas, kreatininas), gliukozės kiekis kraujuje, kalcio kiekis kraujuje
5. Žurnalas, šlapinimosi grafikas— registruojama kada ir kiek pacientas šlapinosi, taip pat ką valgė ir gėrė, kokius vaistus vartojo, ką tuo metu veikė
Kiti tyrimai
Šlapimo takų echoskopija, rentgenologiniai tyrimai.Esant reikalui gali būti atiekama cistoskopija ir cistometrija, intraveninė pielograma ir cistouretrograma. Paprastai toius pacientus turi tirti ir urologai ir ginekologai.
Gydymo principai
Pirmiausia ieškoma priežasčių ir gydomas pagrindinis susirgimas.
Bendros gydymo priemonės – mankšta, šlapimo pūslės treniravimas yra taikomos pirimausia. Tik po to skiriami vaistai ir tik vėliausiai taikomas chirurginis gydymas.
Šlapimo pūslės treniravimas pagal specialią programą ( Kėgelio pratimai ) laikomas vienu veiksmingiausių šio sutrikimo gydymo metodų. Jis taikomas siekiant suretinti šlapinimąsi, ir prailginti ilginti intervalus tarp šlapinimosi. Paprastai kartu reikia nuolat pildo šlapinimosi grafiką ir taip stengiamasi valingai sulaikyti šlapinimąsi ir prailginti juos. Mankšta yra skirta dubens dugno raumenims stiprinti. Europos valstybėse taip pat yra gan paplitusi elektrinė apatinių šlapimo takų stimuliacija.
Medikamentiniam gydymui naudojami uroseptikai ir antibiotikai, anticholinerginiai medikamentai (oksibutinas, tolterodinas, flavoksatas), taip pat spazmolitikai, tricikliniai antidepresantai. Klimakterinio periodo moterims gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija.
Chirurginis gydymas yra taikomas retai, kai nepadeda kiti gydymo metodai.
Yra pakankamai pagalbinių, gyvenimo kokybę gerinančių priemonių -įvairūs įklotai, sauskelnės. Šlapimo pūslės katerizacija paprastau yra taikoma tik išimtinais atvejais, kadangi tai susiję su šlapimo takų infekcijos rizika ir didesniu mirtingumu.
Komplikacijos
Odos komplikacijos – tarpvietės grybelinės infekcijos, celiulitas ir opos dėl nuolatinio vilgymo šlapimu.
Traumos -Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažniau pasitaiko kritimai ir kaulų lūžiai dėl paslydimo ant šlapimo.
Psichologinės problemos -Ligoniams, nesulaikantiems šlapimo, dažnos depresijos, seksualinė disfunkcija.
Profilaktika
Skysčiai – Negerti skysčių vakarais, ypač kavos ar arbatos.
Mankšta– Šlapimo nelaikymo profilaktikai rekomenduojama mankšta nėštumo metu ir po gimdymo. Cezario pjūvio operacija ypač vyresniame amžiuje gimdančiai moteriai taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką.
Hormonai – Pakaitinės hormonų terapijos skyrimas klimakterinio amžiaus moterims, jei šiam gydymui nėra kontraindikacijų, taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką.
Kateterizacija- Ligoniams, sergantiems įvairiomis nervų sistemos ligomis, taikoma šlapimo pūslės katerizacija.
Liaudiški gydymo receptai
Jeigu šlapimo nelaikymas yra vaikams, jiems vakare galima duoti išgerti jonažolės, bruknių lapų arba jų uogų nuovirų.
Drebulės žievės nuoviras (1:20) nuo seno naudojamas inkstų ligų gydymui. Šlapimo pūslės uždegimams gydyti naudotinos spanguolės arba meškauogių lapai.
Esant inkstų ar tuklžies pūslės akmenligei siūloma valgyti arbūzus.
Taip pat gali būti naudingos ir vaistažolių vonios
Inkstų ir šlapimo pūslės ligų gydymui gali padėti beržų lapų vonia
Sumaišykite po 150 g beržų lapų, takažolių, šalavijų lapų, užplikykite 4 l vandens, palikite 2–3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (34–36 laipsnių C temperatūros).
Šlapimo pūslės ir jos latakų akmenligės gydymui gali padėti viksvų vonia
200 g viksvų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią. Gydymo kursas 6–7 vonios.
Pagal J.Vasiliausko knygą „Gamtos vaistinė“.