Sarkoidozė – yra nežinomos kilmės multisisteminė granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų. Dažniausias sarkoidozės taikinys- plaučiai.
Ligos pažeidžiami asmenys
Liga dažniausiai paliečia 20-40 metų asmenis. Moterys sarkoidoze serga dažniau. Pasaulio mastu dažniau stebima juodaodžių tarpe. Manoma, kad yra genetinis polinkis sirgti šia liga (neretai ja serga keli šeimos nariai).Kartais liga yra nustatomas atsitiktinai atlikus plaučių rentgenologinį tyrimą.
Klinika
Liga dažniausiai paliečia jauno ir vidutinio amžiaus asmenis. Tačiau tai nėra taisyklė- ji gali būti nustatomas visose amžiaus grupėse. Liga dažniausiai prasideda nepastebimai, per kelis mėnesius. Tačiau būna, kad ji pasireiškia ūmiai ir pasireiškia kaip poliartritas ar mazginė eritema. Plautinė forma gali prasidėti kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmais.
Ekstrapulmoninėms ligos formoms būdingi uveitai, pažandžio seilių liaukų uždegimai, hepatomegalija, splenomegalija, nefropatija, lupus pernio, poodiniai mazgeliai, širdies ritmo sutrikimai ir meningitai.
Pagrindiniai sarkoidozės simptomai: bendras silpnumas, sausas kosulys, dusulys, rentgenologiškai nustatomi padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai.
Bendrieji sarkoidozės simptomai
Bendras nuovargis ir silpnumas
Subfebrilitetas, nežymus karščiavimas
Bendro svorio kritimas
Mazginė eritema- rausvi poodiniai mazgeliai- dažniausiai paliečiama abiejų blauzdikaulių priekinė sritis
Krūtinės ląstos limfmazgių padidėjimas
Sąnarių skausmai, skauda dažniau stambiuosius sąnarius
Subfebrilitetas, nežymus karščiavimas
Raumenų silpnumas
Depresija
Limfmazgių padidėjimas
Širdies ritmo sutrikimai
Bendrieji kvėpavimo takų pažeidimo požymiai
Dusulys, apsunkintas kvėpavimas
Sausas kosulys
Klinikos ypatumai
Ligos eiga dažniausiai būna banguojanti, ligonio savijauta tai pagerėja, tai vėl pablogėja. Daugumai ligonių ligos požymiai išnyksta per kelis mėnesius ar kelerius metus. Tačiau daliai liga galio pereiti į lėtinę ir jie tampa nedarbingi.
Ūmios sarkoidozės klinika
Būdingas Lofgreno sindromas– mazginė eritema( erythema nodosum), artritas ir bilateralinė plaučių vartų limfadenopatija.
Heerfordt-Waldenstrom’o sindromas – būdingas uveitas, pažandžio seilių liaukų padidėjimas ir veidinio nervo paralyžius.
Diagnostikos principai
Liga paprastai yra nustatoma tik kompleksiškai ištyrus ligonį: atliekami laboratoriniai, spinduliniai ir imunologiniai tyrimai.
Laboratoriniai tyrimai
Bendras kraujo tyrimas – limfopenija, eozinofilija
ENG- didelis ENG padidėjimas
Imunoglobulinai- imunoglobulinų kiekio padidėjimas
Biocheminiai tyrimai- Ca kiekio padidėjimas, ACE fermento padidėjimas,
Koaguliacijos tyrimai- D-Dimerų padidėjimas
Spinduliniai tyrimai
Krūtinės ląstos rentgenograma
Neretai( iki 90% visų atvejų) yra stebimi būdingi sarkoidozei požymiai:
padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai
plaučių šaknų pakitimai,
išplitę plaučių infiltratai,
plaučių randėjimas.
Plaučių rentgenologiniai pokyčiai gali būti 3 tipų
1 tipo: abipusė plaučių vartų limfadenopatija be plaučių parenchimos pokyčių
2 tipo: abipusė plaučių vartų limdfadenopatija su difuziniais parenchimos pokyčiais
3 tipo: difuziniai plaučių parenchimos pokyčiai be limfadenopatijos
Limfmazgiai dažniausiai yra padidėję simetriškai. Jeigu stebimas nesimetrinis limfmazgių padidėjimas, būtina taip pat galvoti apie kitus susirgimus.
Kiti rentgenologiniai požymiai
Plaučių šaknų limfmazgiai gali būti kalcifikuoti, taip pat būna eksudacijos požymių, ertmės ir plaučių audinio fibrozės požymia. Ertmės dažniausiai susidaro plaučių viršūnėse ar vidurinėse plaučių dalyse.
Plaučių KT tyrimas
Dažniausiai yra randama išplitusių židinių, plaučių parenchimos randėjimo požymių. KT/BMR tyrimai yra naudingi diagnozuojant neurosarkoidozę.
Radionuklidiniai tyrimai
Gallium-67 skenavimas gali parodyti padidintą kaupimąsi, tačiau nėra reikalingas diagnostikai.
Kiti tyrimai
Bronchoskopinis tyrimas
Bronchoskopijos metu apžiūrimi bronchai ir paimamas plaučių audinio gabalėlis, kuris vėliau morfologiškai ištiriamas. Biopsiniai būdingos nevarškėjančios epitelioidinių ląstelių granulomos.
Be to, bronchoskopijos metu taip pat yra atliekamas bronchoalveolinis lavažas. Gautame skystyje gali būti matomas padidėjęs limfocitų kiekis. Jei skystis yra normalus- sarkoidozės diagnozę galima praktiškai atmesti.
Plaučių funkciniai mėginiai- atliekami siekiant nustatyti funkcinę plaučių būklę
Biopsinis tyrimas- pagrindinis diagnozę patvirtinantis tyrimas.
Gali būti reikalingi ir kiti tyrimai- priklausomai nuo organų pakenkimo.
Diferencinė diagnostika
Būtina diferencijuoti su kitais susirgimais, kuriems būdingas tarpuplaučio limfmazgų padidėjimas
Limfoma
Tuberkulioze
Navikais
Brucelioze
Limfamzgių kalcifikacija yra būdinga
Histoplazmozei
Silikozei
Post-iradiacinei limfomai
Gydymo principai
Gydymo tikslas – sumažinti uždegimo reiškinius ir atstatyti pažeistų organų funkcijas.
Pagrindiniai gydymui naudojami preparatai yra gliukokortikoidai. Dažniausiai gydomui skiriamas prednizolonas. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į kliniką. Nutraukus gydyma prednizolonu po 3 mėn., liga recidyvuoja maždaug 80 proc. atvejų, po 6 mėn.-50 proc. atvejų, po 12 mėn.-30 proc. atvejų.
Kaip alternatyvus vaistas gali būti skiriams metotreksatas. Jis dažniausiai skiriamas esant lėtinei sarkoidozei. Papildomai gali būti skiriami vitaminai- vitaminas E (a-tokoferolis).
Ligos komplikacijos
Sarkoidozė gali komplikuotis kvėpavimo nepakankamumu ir lėtiniu širdies nepakankamumu.
Gyvenimo būdo rekomendacijos
Sergantiems sarkoidoze būtina maitinti visaverčiu maistu. Jame turi būti pakankamai baltymų ir vitaminų, ypač vitaminų A, C, E.
Liaudiški gydymo metodai
Arbata sausam kosuliui nuslopinti
Didžiažiedžių tūbių žiedų 30,0 g
Šalpusnių lapų 30,0 g
Čiobrelių žolės 40,0 g
1 valgomąjį šaukštą džiovintų vaistažolių mišinio užpilti viena stikline verdančio vandens, palikti 30–40 min. pritraukti, perkošti ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Morkų sultys su medumi
Varginant kosuliui ir ypač peršalus tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi įvairiais kiekiais.
Nuo kosulio padės ridikų ir morkų sultys (0,5:1). Suplakite, įdėkite medaus (geriau liepų) ir gerkite po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Kopūstų sultys
Kosuliui ir užkimimui gydyti galima gerti pasaldintas kopūstų sultis. Jos yra geriamos po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Bronchito gydymas svogūnais
Nuvalyti ir supjaustyti 900 g svogūnų, užpilkite juos 1 stikline cukraus ir 2 stiklinėm vandens. Viską 2 val. pakaitinti silpnos ugnies- nepamiršti maišyti. Po to nuovirą ataušinti, nukošti, pridėti 2 šaukštus liepų medaus, išmaišykite, keletą dienų palaikykti tamsoje naudoti vaistams. Geriama po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.
Susmulkintą svogūną ir pušų medų sumaišyti lygiomis dalimis, keletą dienų palaikyti tamsioje vietoje ir vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną atsikosėjimui gerinti.
Lėtinio kosulio gydymas alavijais
Alavijo lapus nuplauti ir padėti į šaldutyvą 3 kelioms dienoms. 3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustyti, ir sumaišyti su 300 g pavasarinio medaus. Gautą masę užpilti 500 ml vandens ir kaitinti vandens vonioje 1,5–2 val. Baigus kaitinti vėl išmaišyti ir pastatyti tamsioje vėsioje vietoje. Geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Česnakas su medumi nuo kosulio
Vieno česnako skilteles nuvalyti, smulkiai sukapoti ir ir sumaišykite su liepų medumi. Palaikyti 5–6 dienas tamsoje vartoti po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Garstyčių vonelės kojoms
Padeda kosint, ypač tinka vaikams. Ruošiama taip- 80–100 g sausų garstyčių miltelių ištirpinama 10 l vandens (38 laipsnių C temperatūroje). Mirkyti apie 15 min. Paskui pėdas nušluostyti, užsimauti vilnones kojines ir gultis į lovą.