Gūžiu ( arba struma ) yra vadinamas skydliaukės masės padidėjimas, kurį sukėlė skydliaukės folikulų epitelinių ląstelių hiperplazija ir hipertrofija, vadinamas gūžiu (struma). Kliniškai yra matomas didelis ir storas kaklas arba darinys priekinėje kaklo dalyje.
Gūžys turi tris padidėjimo stadijas:
1A – skydliaukė yra normalaus dydžio, yra susiformavęs tik mazgas;
1B – gūžys yra matomas tik atlošus galvą;
2 – gūžys matosi esant normaliai galvos ir kaklo padėčiai;
3 – gūžys matosi iš toli.
Dažniausiai pasitaikančios gūžio priežastys
1.Skydliaukės susirgimai
- Tiroiditas
- Mazginė toksinė struma
- Greivso liga
- Skydliaukės augliai
2. Vartojami vaistai
- Porpiltiouracilas
- Metimazolis
- Sulfonamidai
- Sulfonilurea
- Etionamidas
- Amiodaronas
- Ličio preparatai
3. Hormonų pusiausvyros sutrikimai
- Sutrikusi skydliaukės hormonų sintezė
- Atsparumas skydliaukės hormonams
- Jodo trūkumas
Patomorfologiškai yra išskiriama
1) difuzinė struma , struma diffusa, – yra būklė kai parenchimos hiperplazija yra tolygi visoje liaukoje.
2) vienmazgė arba daugiamazgė struma ,-struma nodosa et polynodosa, – yra tokia būklė kai liaukos hiperplazija pasireiškia vienoje arba keliose liaukos skiltelėse, arba skiltyse
3) mišri struma , struma diffuso–nodosa,- yra būklė kai difuziškai hiperplazavusioje skydliaukės parenchimoje atsiranda mazgų.
Srumos klasifikacija pagal hormonų aktyvumo laipsnį
Pagal skydliaukės endokrininę funkciją, tai yra pagal tai, kaip aktyvūs yra skydliaukės hormonai, struma yra skirstoma:
1) normalios funkcijos , eutirozinė – struma euthyrotica, s. euthyrosis2) susilpnėjusios funkcijos , hipotirozinė, struma hypothyrotica, s. hypothyrosis
3) padidėjusios funkcijos , hipertirozinė arba tirotoksinė, struma thyrotoxica, s. thyrotoxicosis
Chirurginę intervenciją galima atlikti tik tuomet, kai, gydant vaistais, yra pasiekiama eutirozė.
Siekiant įvertinti skydliaukės padidėjimo laipsnį, remiantis apžiūra ir palpacija, naudojamos įvairios metodikos.
Ženevos vertinimų skalė strumos padidėjimui įvertinti
Ši skalė dar yra vadinama „Šveicariška skale“.
Remiantis šia skale skydliaukės padidėjimas yra vertinamas 5 laipsniais:
• 0° – skydliaukės nematyti, ji neužčiuopiama.
• I° – skydliaukės nematyti, ryjant čiuopiama sąsmauka arba liaukos skiltys.
• II° – skydliaukė ryjant matoma, lengvai čiuopiama, kaklo nedeformuoja.
• III° – skydliaukė ryškiai padidėjusi, kaklo kontūrai pakitę, išvaizda vertinama kaip „storas kaklas“.
• IV° – skydliaukė ryškiai padidėjusi, deformuoja kaklą, gerai matomos didelės liaukos skiltys, užčiuopiami mazgai.
• V° – didelių matmenų struma, deformuojanti kaklą. Dėl organų spaudimo dažnai kartu yra išsiplėtusios veido, kaklo ir krūtines poodžio venos, gali būti kvėpavimo ir rijimo sutrikimų.
Skydliaukės padidėjimo vertinimas pagal PSO rekomendacijas
Pagal PSO (1970, 1974) priimtą vertinimų skalę, skydliaukės padidėjimas yra vertinamas 3 laipsniais (stadijomis):
• 0° (OA stadija) – strumos nėra.
• Ia° (OB stadija) – skydliaukė nematoma, tačiau čiuopiama.
• Ib° (I stadija) – skydliaukė matoma atlošus galvą, gerai čiuopiama.
• II° (II stadija) – skydliaukės padidėjimas gerai matomas.
• III° (III stadija) – didelė struma (su organų spaudimu ar be jo).
Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (PSO, Ženeva, 1992), yra skiriamos šios gūžio formos ( čia yra pateikiamas redukuotas variantas)
1. Skydliaukės funkcijos ir kiti sutrikimai dėl jodo stygiaus
1.1. Difuzinė (endeminė) struma (gūžys) dėl jodo stygiaus.
1.2. Daugiamazgė (endeminė) struma (gūžys) dėl jodo stygiaus.
2. Netoksinė struma (gūžys)
2.1. Netoksinė difuzinė struma.
2.2. Netoksinis vienas skydliaukės mazgas.
2.3. Netoksinė daugiamazgė struma
3.Tirotoksikozė (hipertirozė)
3.1. Tirotoksikozė su difuzine struma (gūžiu).
3.2. Tirotoksikozė su vienu toksiniu skydliaukės mazgu (toksinė vienmazgė
struma).
3.3. Tirotoksikozė su toksine daugiamazge struma (gūžiu).
3.4. Tirotoksikozė su ektopiniu skydliaukės audiniu.
4. Tiroiditas
4.1. Ūminis tiroiditas
4.1.1. Skydliaukės abscesas.
4.2. Poūmis granulominis de Kerveno (de Quervain) tiroiditas.
4.3. Autoimuninis limfomatozinis Hašimoto (Hashimoto) tiroiditas.
4.4. Lėtinis fibrozinis Rydelio (Riedel) tiroiditas.