Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai fizinių, psichologinių ir elgsenos pokyčių simptomų kompleksas, kuris pasireiškia likus 2 -14 dienų iki mėnesinių pradžios ir išnyksta prasidėjus kraujavimui mėnesinių metu. Šie reiškiniai gali trukti nuo poros valandų per dieną iki kelių dienų. PMS atsiranda liuteininės mėnesinių ciklo fazės metu, tačiau kodėl vystosi šis sindromas nėra pilnai aišku. Yra net kelios hipotezės , teigiančios jog PMS gali vystytis dėl piridoksino trūkumo, pernelyg didelės prostaglandinių gamybos arba padidėjus aldosterono išskyrimui liuteininės fazės metu. Gali būti, jog PMS vystosi dėl kiaušidžių funkcijos pokyčių, kai santykinai padidėja estrogeno kiekis kraujyje. Yra nustatyta, jog šis sindromas vargina net 75 % vaisingo amžiaus moterų. Vienoms moterims šie simptomai dažniausiai yra neryškūs, tačiau kitoms gali sutrikdyti kasdieninę veiklą.
Kas būdinga PMS?
- Priešmenstruacinis sindromas pradeda reikštis po 30 gyvenimo metų. Daugiausia juo sergančių moterų yra užfiksuota 30-40 metų amžiaus grupėje.
- PMS sindromas taip pat vargina 45-50 metų moteris, ir gali kaitaliotis su menopauzės simptomais, dėl ko jį gali būti sunku diagnozuoti.
- PMS sindromas stipriausiai pasireiškia tuoj pat prieš mėnesines ir joms tik prasidedant.
- Šio susirgimo negalima paaiškinti psichiatrinėmis priežastimis.
- Sunkios PMS formos yra įtrauktos į Psichiatrinių ligų registrą kaip Premenstruacinis Disforinis Susirgimas (PMDD).
- PMS atsiranda liuteininės mėnesinių ciklo fazės metu. Jis gali reikštis ir po histerektomijos, jeigu buvo išsaugotos kiaušidės.
- Statistiškai tik 15% moterų šio sindromo nejaučia. Maždaug 50% PMS simptomai yra lengvi, 30% vidutinio sunkumo, o 5–10%
vargina sunkūs PMS simptomai.
- Psichinė liga
- Alkoholizmas
- Lytinė prievarta
- Šeiminė anamnezė
- Stresas
- Histerektomija
- Kiaušintakių perrišimas
- Peroralinių kontraceptinių preparatų nutraukimas
- Dieta, kurios metu vartojamas kofeinas, alkoholis ir cukrus
- Rūkymas
- Stresas
- Nejudrus gyvenimo būdas
PMS simptomai yra skirstomi į grupes.
Neuropsichiniai simptomai
- Nuotaikų kaita
- Nuovargis
- Miego sutrikimai
- Sumažėjęs darbingumas ir gebėjimas susikaupti
- Nepaaiškinamas liūdesys
- Nepaaiškinami verksmo priepuoliai
- Paranoja
Vegetacinės kilmės simptomai
- Galvos skausmas;
- Galvos svaigimas
- Pusiausvyros sutrikimai.
Sutrikusi medžiagų apykaita
- Bėrimai -spuogai
- Oligurija
- Skysčių retencija (dėl skysčio kaupimosi atsiranda tinimai)
- Svorio padidėjimas
- Viduriavimas
- Vėmimas
- Pilvo skausmai
- Krūtų pokyčiai (krūtys pabrinksta, tampa jautresnės)
Diencefalinės krizės
- Karščiavimas
- Drebulys
- Tachikardija
- Širdies skausmai
- Galimas sąmonės praradimas – alpimas.
Išskiriamos 3 ligos formos pagal ligos sunkumą.
Kompensacinė (Lengva forma) – PMS požymiai neryškūs. Jie yra artėjančių mėnesinių pranašas. Liga neprogresuoja. Gydytojo pagalbos nereikia.
Subkompensacinė (Vidutinio sunkumo forma) – PMS simptomai yra varginantys, tačiau pacientė gali normaliai gyventi ir dirbti. Tačiau liga progresuoja, atsiranda vis naujų simptomų.
Dekompensacinė (Sunki forma) – sunkiausia ligos forma, kai prasidėjus mėnesinėms jų požymiai, kaip įprasta, neišnyksta. Tai sutrikdo kasdieninę veiklą ir darbingumą. Darbingumas sutrinka, pasikeičia bendravimas ir santykiai su aplinkiniais. Gydytojo pagalbos paprastai ieško tik 1/3 iš visų pacienčių.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – diagnostikos principaiLigos diagnostika remiasi anamneze (apklausa). Išsiaiškinama, kokiu ciklo metu kartojasi simptomai, kiek laiko jie trunka, ar nėra susiję su kitomis pacientės ligomis ir būklėmis.
Premenstruacinio Disforinio Susirgimo (PMDD) diagnostiniai kriterijai
A. Tam, kad būtų patvirtinta šio susirgimo diagnozė, didesniąją menstruacinio ciklo liuteininės fazės dalį turi būti bent 5 iš žemiau nurodytų simptomų.
Simptomų turi nebūti prasidėjus mėnesinėms ir savaitę po mėnesinių.
Taip pat turi būti bent vienas iš šių 4 simptomų.
• Ryškiai pablogėjusi nuotaika, beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas
•Ryškus nerimas ir įtampa, jaumas ,,ant ribos“
• Ryški nuotaikų kaita (staiga apima liūdesys ar pradedama verkti )
• Ryškus ir pastovus pyktis/dirglumas. padidėjęs konfliktiškumas
• Sumažėjęs domėjimasis kasdienine veikla (mokslais, draugais, mėgiamais užsiėmimais )
• Negalėjimas susikaupti
•Mieguistumas, letargija, greitas nuovargis/energijos trūkumas
• Ryškūs apetito pokyčiai, persivalgymas ar tik specifinio maisto norėjimas
• Pernelyg didelis mieguistumas arba nemiga
• Bejėgiškumo jausmas arba negalėjimas nieko kontroliuoti
• Kiti fiziniai simptomai – krūtų jautrumas ir pabrinkimas, galvos skausmai, raumenų skausmai, sąnarių skausmai, svorio padidėjimas ir išpūstas pilvas
B.Simtomai turi trukdyti normaliam gyvenimui – darbui, mokymuisi, normaliai kasdieninei veiklai ir normaliems tarpusavio santykiams
usual activities or relationships
C. Simptomai neturi būti sukelti kito susirgimo paūmėjimo.
D. A, B ir C kriterijai turi būti patvirtinti kasdieniniais vertinimais bent 2 mėnesinių ciklų metu.
Priešmenstruacinio sindromo diagnostikos principai
PMS diagnostikai yra būtina įvertinti pacientės gyvenimo būdą – dietą, mankštinimosi įpročius, psichosocialinę būseną, šeimos anamnezę bei emocinę būklę
- Įvertinamas 3 mėnesių mėnesinių kalendorius, kuriame turi būti žymimas bent 2 simptomų atsiradimo laikas
- Apžiūros metu vertinama
- Krūtų būklė
- Atliekamas ginekologinis ištyrimas, imamas PAP mėginys
- Turi būti atmesti kiti susirgimai- skydliaukės ir sisteminės ligos
Laboratoriniai tyrimai
- Skydliaukės funkciniai mėginiai
- Progesterono ir estradiolio kiekis liuteininės fazės metu – tyrimas atliekamas per 3 menstruacinius ciklus iš eilės
- Elektrolitų ir kreatinino kiekis
- Jeigu yra galaktorėja arba oligomenorėja – prolaktino tyrimas
Priešmenstruacinį sindromą reikia diferencijuoti su šiomis ligomis
- Menopauzės sindromu
- Mastalgija
- Inkstų ir antinksčių susirgimais
- Skydliaukės susirgimaix (hipertireoze ir hipotireoze)
- Policistinių kiaušidžių sindromu (PMS gali vystytis ir kai pernelyg didelės estrogenų gamybos)
- Psichiatriniais susirgimais (depresija, manija)
Pradedama gydyti konservatyviai:
Reguliuojamas poilsio ir darbo režimas, skatinamas fizinis aktyvumas, mažinamas stresas ir įtampa, užtikrinama subalansuota mityba, ribojami skysčiai (skysčių susikaupimo ir tinimų prevencijai), siūloma atsisakyti rūkymo, skiriami vitaminai ir mikroelementai – magnis, kalcis, vitaminas B6 ir kt.
Dietos principai
- Valgyti reguliariai ir atidžiai. Rinktis mažas maisto porcijas. Valgyti po nedaug ir stengtis pasiekti idealų svorį.
- Dietoje stengtis padidinti sudėtinių angliavandenių kiekį – grūdus, vaisius, daržoves.
- Valgyti kuo daugiau žalių lapinių daržovių ir ankštinių
- Sumažinti ir siekti nevartoti : grynų angliavandenių, rafinuotų angliavandenių, druskos, cukraus, alkoholio, kofeino (kavos, arbatos, šokolado), tabako, raudonos mėsos ir riboti skysčius prieš mėnesines
- Sumažinti baltymų kiekį iki 1g/kg/per dieną
- Mažinti riebalų kiekį
Kai konservatyvus gydymas neefektyvus, skiriamas simptominis gydymas
- Skausmai malšinami nesterodiniais priešuždegiminiais vaistais
- Skiriami diuretikai – Spironolaktonas
- Esant mažai išreikštai simptomatikai – maisto papildai su Magniu, Kalciu, Vitaminu E
- Esant vidutiniškai išreikštai klinikai – Vitaminai B6, B9, Jonažolės preparatai
- Esant sunkiai klinikai – gydymas individualus. Kartais skiriamas Klomipraminas, GnRH agonistai, danazolis
- Galimas gydymas lytiniais hormonais, tačiau dėl šalutinio poveikio jis pasirenkamas tada, kai konservatyvus ir simtominis gydymas yra neefktyvūs.
- Stiprinti ir grūdinti organizmą
- Vengti streso ir įtampos
- Reguliuoti miego ir darbo režimą
- Sveikai maitintis