Augalas – Miltinė meškauogė
Miltinė meškauogė yra amžinai žaliuojantis 10-15 cm. aukščio krūmokšnis. Miške meškauogių ūgliai driekiasi pažemiu,daugelyje vietų įsišaknija ir suformuoja tankų paklotą su stačiomis ar pagulusiomis šakelėmis. Vienas augalas gali visiškai uždengti 1-2 m2 ar net didesnį plotą. Meškauogės išvaizda primena bruknes, tačiau skirtingai nuo pastarųjų jos driekiasi pažeme ir jų lapai yra smulkesni. Žydi meškauogės vėlyvą pavasarį gegužės-birželio mėnesiais. Veda valgomas uogas. Meškauogių uogos raudonos, miltingos. Jos sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Miltinės meškauogės mėgsta augti šviesiuose sausuose pušynuose, kirtavietėse, pamiškėse. Jeigu miškas sutankėja ir ima stigti šviesos, augalų kolonija nuskursta ir ilgainiui sunyksta.
Miltinės meškauogės yra labai dekoratyvios ir gali būti auginamos smėlėtuose šlaituose arba ant pylimų. Pasaulio mastu meškauogės yra šiaurės platumų gyventojos. Auga šiaurinėse Europos, Azijos ir Amerikos dalyse. Gamtoje jų ištekliai nėra dideli, todėl meškauogės yra įtrauktos į ,,Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti meškauoges ir jų lapus galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Visa per sieną pervežama meškuogių žaliava turi būti registruota pagal Vašingtono (CITES) konvencijos reikalavimus.
Miltinių meškauogių vaisiai Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių maistui nenaudojami, tačiau mėgiami Šiaurės Amerikos tautelių. Meškauogių uogos vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės Amerikos indėnų gyvenime- buvo džiovinamos, valgomos šviežios arba virtos. Meškauogės buvo neatsiejama jų medicinos dalis.
Naudojamos augalo dalysGydymo tikslams naudojami džiovinti meškauogių lapai. Jie yra renkami dažniausiai pavasarį arba antrojoje vasaros pusėje. Yra nupjaunamos neįsišaknijusios augalo šakelės, paliekant ne mažiau kaip trečdalį viso kero. Kadangi augalai želia labai sunkiai todėl lapus ir ūglius toje pačioje vietoje rinkti siūloma ne dažniau kaip kas 4 metai. Surinkta vaistinė žaliava yra džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje.
Meškauogių lapais ir jaunomis šakelėmis taip pat dažoma oda ir audiniai.Lapai audiniams suteikia patvarią gelsvai rudą, o uogos- pilkšvai ruda spalva. Į dažus pridėjus kandiklių taip pat išgaunamos raudona, violetinė ar oranžinė spalvos. Meškauogių uogomis galima įtrinti medžio dirbinius, kad šie taptų atsparūs vandeniui.
Veikliosios medžiagosMeškauogių lapuose yra iki 1,2 procentų hidrochinono. Jis pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Jų lapuose taip pat yra nuo 7 iki 25 procentų rauginių medžiagų. Gausu juose ir fenolio glikozidų. Iš jų dugiausia yra arbutino (6%–10%) ir metilarbutino (iki 4%). Arbutinas yra hidrolizuojamas į hidrochinoną, kuris veikia švelniai sutraukiančiai bei antibakteriškai. Tačiau kad jis veiktų efektyviai, šlapimas turi būti šarminis, tai yra turi būti pH 8.0. Meškauogės veikia prieš žarnines lazdeles, proteus, stafilokokus ir pseudomonas -Escherichia coli, Proteus vulgaris, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus.
Yra meškaugėse ir priešuždegimiškai veikiančių galotaninų( (6%–40%), kurie gali dirginti virškinamąjį traktą. Kad meškauogių arbata mažiau dirgintų žarnyną, siūloma ruošti šaltą meškauogių ištruką.
Meškauogėse taip pat yra triterpenų (0.40%–0.08%)- ursolinės rūgšties, uvaolio, bei monoterpenų – iridoidų. Jose taip pat yra ir flavonų glikozidų – hiperino, miricitrino, izokvercetino, kvercetino, fenolkarbonių rūgščių, vitamino C, iki 1 % eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų.
Didžiausias antiseptins poveikis yra stebimas per 3-4 valandas nuo paskyrimo. 70%- 75% suvartotos dozės yra išskiriama per 24 valandas.
Naudojimas medicinoje
Tradiciškai meškuogės nuo seno yra vartojamos gydant infekcines šlapimo sistemos ligas, taip pat ir inkstų bei šlapimo akmenligę. Lapų nuoviras ar jų antpilas skatina šlapimo skyrimąsi, taip pat veikia sutraukiančiai.
Džiovintų lapų arbata nuo seno yra vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis,- chronišku cistitu, šlapimo takų uždegimais.
Jų arbata taip pat gali būti skalaujama išopėjusi burnos ertmė, plaunamos žaizdos. Iš meškauogių lapų ir aliejaus pagamintu tepalu išoriškai gydomi odos bėrimai, opos, tepama pleiskanojanti kūdikių galvos oda. Šiaurės Amerikos indėnai miltinių meškauogių ir paprastųjų mėlynių lapų mišinio nuoviro duodavo gimdyvėms, kad greičiau atgautų jėgas.
Šiai dienai meškauogių lapų arbata yra naudojama šlapimo takų infekcijoms gydyti, ypač jeigu yra kraujo ar gleivių šlapime.
Meškuogės mažina šlapimo takų uždegimus, todėl naudingos esant dizurijai ar akmenligei. Jas taip pat galima naudoti podagrinio artrito gydymui- arbata skatina šlapimo rūgšties išskyrimą. Meškauogių lapai naudinga šlapimo takus dezinfekuojanti priemonė ir naudingi gydant cistitus, uretritus, prostatitus, pielonefritus.
Neretai jų dedama į gydomųjų vaistažolių mišinių sudėtį.
Meškauogių lapų vartojimo formos
Vaistinėse yra parduodami džiovinti meškauogių lapai ir jų mišiniai.
Gydymui vartojamos šaltos meškauogių ištraukos, užpilai, tinktūros, džiovintų meškaugių lapų ištraukos (dažniausiai kapsulėse).
Taip pat yra vartojami meškauogių nuovirai. Dėl didelio rauginių medžiagų kiekio karštu būdu paruošti užpilai gali dirginti skrandį ir sukelti pykinimą ir vėmimą. Todėl jie dažniausiai yra ruošiami šaltu būdu, – taip mažiau patenka rauginių medžiagų.
Meškauogės dozavimasTrinti meškauogių lapai – jeigu gydytojas nepaskyrė kitaip, įprastai yra vartojama iki 10 g džiovintų meškauogės lapų per dieną, kas atitinka 400- 700 mg arbutino. Meškauogių lapų be gydytojo nurodymo negalima vartoti ilgiau kaip 7-10 dienų iš eilės ir ne dažniau kaip 5 kartus per metus.
Meškauogių užpilas – įprastai ruošiamas iš 1 arbatinio šaukštelio meškauogių lapų ir 250 ml karšto vandens. Leidžiama pritraukti 15 minučių ir geriama po 2-3 puodelius dienoje.
Šaltas meškauogių užpilas – imama 1 arbatinis šaukštelis smulkintų meškauogės lapų ar miltelių užpilami stikline šalto virinto vandens, palaikoma 6-12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės pašildyto užpilo 3-4 kartus per dieną 30 min. po valgio.
Meškauogių nuoviras – 1 arb. šaukštelis meškauogės lapų yra užpilamas stikline šalto vandens, pašildoma iki virimo ir 10 min. virinama ant silpnos ugnies. Po 10-15 min. nukošiama. Vartojama po 1 valg. šaukštą 5-6 kartus per dieną.
Sausa meškauogių lapų ištrauka – įprastai joje turi būti 100–210 mg hidrochinono darinių, kurie yra laikomi bevandeniu arbutinu. Įprastai vartojama po 500 mg iki 4 kartų per dieną.
Meškauogių kapsulės ( džiovintos žolės) – įprastai vartojama po dvi 500-mg kapsules du ar tris kartus per dieną.
Meškauogių tinktūra (1:5, 30% alkoholio): 40 – 60 lašų (2–3 ml) tris kartus per dieną.
Toksiškumas – manoma, jog saugi meškauogių lapų dozė yra iki 20 g- vartojant iki 20 g meškauogių lapų nebuvo stebėta toksinio poveikio.
Pašalinis meškuogių poveikis
- Meškauogių lapai dirgina virškinamąjį traktą ir sukelia pykinimą bei vėmimą. Taip pat gali nudažyti šlapimą žalia spalva.
- Jų negalima vartoti ilgiau kaip 7-10 dienų ir dažniau nei 5 kartus per metus, nes jose esantis hidrochinonas veikia hepatotoksiškai.
- Ilgą laiką vartojant meškauogių lapų preparatus buvo stebėti akių dugno pakitimai- makulopatijos.
Meškauogių negalima vartoti su spanguolių sultimis ir jų preparatais, nes jie rūgština šlapimą.
Kad meškaugės gydytų, šlapimas turi būti šarminis. Todėl reikia valgyti pieno produktus, daržoves- ypač pomidorus, taip pat vaisius, bulves ir gerti daug vandens bei vaisių ar daržovių sulčių.
Kada meškauogės preparatų vartoti negalima- Miltinių meškauogių pagamintų preparatų ir arbatų nepatariama vartoti nėščiosioms, nes jie gali pabloginti kraujotaką placentoje ir taip pakenkti vaisiui.
- Didelės meškauogės preparatų dozės skatina gimdos susitraukimus, todėl gali iššaukti persileidimą.
- Taip pat šių augalų preparatų nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų ir vaikams sergantiems chroniškomis inkstų ligomis.
- Meškauogių negalima vartoti ilgiau kaip 7 dienas ir dažniau kaip 5 kartus per metus, jei kitaip nepaskyrė gydytojas.
- Ilgalaikis ir didelių meškauogių preparatų dozių vartojimas, ypač vaikams, gali sukelti kepenų pažeidimus.
- Meškauogių negalima vartoti esant sunkioms kepenų ir inkstų ligoms, šlapimtakių susiaurėjimui, rūgščiai šlapimo reakcijai, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, piktybiniais navikais.
Meškauogų lapų užpilas sergant šlapimo pūslės uždegimu
Paimti 2 valgomuosius šaukštus džiovintų ir susmulkintų miltinės meškauogės lapų ir užpilti stikline (250 ml.) verdančio vandens. Lėtai virti 30 min., nukošti ir palikti 10 min. nusistoti. Gerti po 50 ml. 3-4 kartus per dieną po valgio.
Meškauogių lapų mišinys sergant inkstų ligomis
Imti po vieną valgomąjį šaukštą miltinės meškauogės lapų, plačialapio gysločio lapų ir mažalapės liepos žiedų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti. Gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3-5 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.
Meškauogės uogų sultys sergant vandenlige
Išspausti miltinės meškauogės uogų sultis ir gerti jas šviežias po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 10min. prieš valgį.
Meškauogės lapų mišinys nuo inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės
Imti po vieną valgomąjį šaukštą džiovintų miltinės meškauogės lapų, paprastosios kraujažolės žolės ir juoduogio šeivamedžio žiedų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir gerti šiltą po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.