Kategorija: Virškinimo sistema

Funkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris neretai pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu arba pilvo pūtimu. Pagal Romos III kriterijus, funkcine dispepsija yra vadinamas nuolatinis ar pasikartojantis skausmas ar diskomfortas epigastriume, kai tiriant nerandama jokios morfologinės organinės patologijos.  Funkcinė dispepsija yra priskiriama funkcinėms virškinamojo trakto ligoms ir diagnozuojama atsižvelgiant į ligos simptomus. Dispepsijos simptomai nesikeičia ir nemažėja  pasituštinus, jie nesusiję su tuštinimosi dažniu, išmatų konsistencija. Funkcinės dispepsijos priežastys gali būti labai įvairios, tačiau jos nėra pilnai išaiškintos. Kartais nusiskundimus sukelia sutrikusi skrandžio motorika (peristaltika), nemalonūs simptomai gali varginti dėl  (nervinių galūnėlių, esančių virškinimo organuose) pokyčių, lėtinioskrandžio gleivinės uždegimo. Neretai jie būna sukelti bakterijos H. pylori. Labai svarbūs yra psichologiniai veiksniai, tačiau neaišku, ar jie dalyvauja kaip atskiras faktorius, ar išryškina jau egzistuojantį sutrikimą.

Yra skiriamos dvi funkcinės dispepsijos formos

• Neopinė dispepsija– šios   ligos simptomai labai primena opaligę.  Pagrindinis varginantis ligonį simptomas yra skausmas.
• Dismotorinė dispepsija– diagnozuojama tuomet,  kai pacientui yra  nustatomi skrandžio motorikos sutrikimai ir ligoniai labiau skundžiasi skundžiasi nevirškinimu, pykinimu, pilnumu, ankstyvo sotumo jausmu.

Paprastai  sergant dispepsija nusiskundimai yra šie

• Pykinimas
• Vėmimas
• Rėmuo/raugėjimas, atpylimas
• Nemalonūs jutimai ir skausmas viršutinėje pilvo dalyje
• Nemalonūs jutimai ir skausmas apatinėje krūtinės ląstos dalyje
• Rūgštumo jausmas
• Jaučiamas perpildytas skrandis
• Pilvo pūtimas

Tai ką gydytojams verta žinoti apie dispepsiją

• Yra paskaičiuota, jog net 80% viso pasaulio gyventojų ben kartą yra pajutę dispepsiją.
• Jeigu nusiskundimai yra dispepsinio pobūdžio, pirmiausiai reikia galvoti apie išeminę širdies ligą ir tik paskui apie kitas galimas ligas.
• Ezofagitui būdingi nusiskundimai yra panašūs į rėmens, tačiau esant ezofagitui skauda ryjant karštą arba šaltą maistą  (odynophagia).
• Ne visus refliuksus sukelia stemplės išvarža.
• Visi dispepsija besiskundžiantys pacientai turi būti ištirti siekiant atmesti piktybinės ligos diagnozę.
• 10% gyventojų yra nustatomos peptinės opos. Pagrindinis peptinės opos požymis yra skausmai viršutinėje pilvo dalyje.
• Dvylikapirštės žarnos opaligei daugiau būdingi naktiniai skausmai.
• Pastoviai vartojantys nesteroidinius priešuždegiminius vaistus net 10–20% dažniau serga peptine opa, nei jų nevartojantys, Nesterodiniai priešuždegiminiai vaistai dažniau sukelia skrandžio opas, kurios dažniau būna išsidėstę prievartyje. Dvylikapirštė žarna šiuo atveju pažeidžiama rečiau. Dispepsiniai nusiskundimai nėra būdingi nesterodinių priešuždegiminių vaistų sukeltai opai.

Pavojaus simptomai:

• simptomai prasidėjo  > 45 m. amžiuje
• mažakraujystė
• svorio kritimas
• apetito nebuvimas
• simptomai atsirado naujai, pirmą kartą (ne senesni nei 3 mėn.)
• kraujas išmatose ar vėmimas kavos tirščiais, t. y. kraujavimas iš virškinamojo trakto
•  rijimo sutrikimai
• nuolatinis vėmimas
• gelta
• nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas

Dispepsijos diagnostikos principai

Labiausiai tikėtina diagnozė

• Gastroezofaginis refliuksas
• Stemplės judrumo surikimai

Būtina atmesti šiuos susirgimus

1. Neoplastiniai susirgimai

• Vėžys
• Skrandžio
• Kasos

2. Širdies ir kraujagyslių susirgimai

• Išeminė širdies liga
• Lėtinis širdies nepakankamumas

3.Pankreatitas

4. Peptinė opa

Dažniausiai pamirštama pagalvoti apie šias ligas

• Miokardo išemija
• Alergija maistui  (laktozės netoleravimas)
• Ankstyvas nėštumas
• Tlžies pūslės judrumo sutrikimai
• Kitos tulžies pūslės ligos
• Duodenitas

Retai pasitaikantys susirgimai

• Hiperparatireozė
• Mezenterinė išemija
• Zolinger- Elisono sindromas
• Inkstų nepakankamumas
• Skleroderma

Šie vaistai sukelia dispepsiją

• Alkoholis
• Anticholinerginiai vaistai
• Aspirinas
• Bifosfonatai, ypač alendronatas
• Kalcio kanalų blokatoriai
• Kortikosteroidai
• Širdį veikiantys glikozidai
• Lipidų kiekį mažinantys preparatai
• Narkotikai
• Nikotinas
• Nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai
• Kalio preparatai (lėtai atpalaiduojami)
• Tetraciklinas
• Teofilinas
• Tricikliai antidepresantai

Dažniausiai atliekami tyrimai

Daugumoje  atvejų (vos ne  60 proc. atvejų) tiriant jokių pakitimų virškinamajame trakte nerandama. Tuomet yra laikoma, jog pacientus vargina  funkcinė dispepsija. Stengiamasi atmesti rimtas dispepsijos požymius sąlygojančias ligas. Paprastai yra stengiamasi nepersistengti su atliekamais tyrimais, išskyrus tuos atvejus, kai paciento būklė tikrai sunki.

Pirmiausia yra bandoma pakeisti gyvenimo būdą – keičiama dieta, nutraukiami skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Jeigu pokyčiai neduoda reikiamo rezultato, kartojami kai kurie tyrimai. Jeigu dispepsija vargina asmenis, kuriems virš 40 metų,  būtina atlikti endoskopinius tyrimus. Jie yra informatyvesni nei bario tyrimai. Taip pat yra atliekami Helicobacter bakterijas nustatantys tyrimai.

1.Indikacijos gastroskopijai

• Neįprasti refliukso ir dispepsijos simptomai
• Pasikeitė simptomai
• Disfagija
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Kraujavimas iš virškinamojo trakto
• Skausmas plinta į nugarą
• Naktį prabundama dėl skausmo
• Apžiūros metu randami pakitimai

2. Tyrimai Helicobacter pylori  nustatyti

Neinvaziniai tyrimai

• IgC antikūniai kraujo serume  (tyrimas jautrus 85–90%, tyrimas specifiškas 90–99%). Jis atliekamas diagnozei nustatyti. Netinka paciento būklės sekimui.
• Šlapalo (Urea) kvėpavimo mėginyst (didelis jautrumas 97% ir didelis specifiškumas96%). Labiausiai tinka paciento būklės sekimui
• Išmatų tyrimas (tyrimo jautrumas 96%, tyrimo specifiškumas 97%)