Hipokalemija

Klinikinis simptomas – Hipokalemija

Kas tai yra?

Hipokalemija yra vadinama tokia būklė kai kalio kiekis kraujyje yra <3.5 mmol/l.  Hipokalemija ilgą laiką gali būti nepastebima ir staiga sukelti skilvelių virpėjimą po adrenalino injekcijos ar nedidelės apimties atliekant oftalmologines, otolaringologines ar stomatologines procedūras, vartojant ŠVG, suvartojus daug angliavandenių ar be jokios aiškios priežasties.

Skiriami šie hipokalemijos laipsniai:
  •   Lengva hipokalemija  K 3–3,5 mmol /l (bendras kalio trūkumas organizme 100–200 mmol)
  •   Vidutinė hipokalemija K 2,5-3 mmol/l (300 mmol)
  •   Sunki hipokalemija K< 2, 5 mmol/l (500 mmol).
Dažniausios hipokalemijos priežastys

 1. Pernelyg mažai suvartojama kalio, nepakankamai kalio patenka į organizmą 

  • Netinkama infuzoterapija, pernelyg mažai skirta kalio turinčių tirpalų atsatatant skysčių balansą intraveniškai
  • Pernelyg mažai suvartojama kalio
  • —-Valgymo sutrikimai
  • —-Dantų, dantenų ligos, rijimo sutrikimai
  • —-Nevisavertis maistas
  • —-Parenteralinė mityba
 2. Padidėjęs kalio išskyrimas iš organizmo 

Kalis prarandamas per inkstus

  • —–Vartojami diuretikai
  • —–Tubuliniai inkstų susirgimai
  • —–Hiperrenemija dėl  inkstų arterijos stenozės
  • —–Osmosinė diurezė
  •  —-Egzogeninių mineralkortikoidų perteklius (gydymas steroidais, inkstų kanalėlių ligos, hipomagnemija)
  • —–Įgimtos ligos (Barterio, Lidlio, Gitelmano sindromai)

Kalis yra prarandamas per virškinimo sistemą

  •  —-Viduriavimas, diarėja
  •  —-Vėmimas
  •  —-Fistulės
  •  —–Vartojami vidurius laisvinatys vaistai
  • —–Gauruotųjų ląstelių adenoma

Kalis prarandamas dėl endokrininių susirgimų

  • Endogeninių mineralkortikoidų perteklius
    • —-Kušingo sindromas, Kušingo liga
    • —-Gydoma steroidinais preparatais
    • —-Hiperaldosteronizmas (pirminis arba antrinis)
  • Adrenokortikalinė karcinoma, įgimtos ligos

Vartojami vaistai

  • —-Diuretikai
  • —-Penicilinai,
  • —-Amfotericinas B,
  • —-Gentamicinas

Kalio netekimas su prakaitu (gausus prakaitavimas, cistinė fibrozė)

 3. Kalio persiskirstymas ląstelėje ir tarpląsteliniame tarpe 

  • Metabolinė ar respiracinė alkalozė
  • Insulinas ar gliukozė
  • Beta adrenerginiį receptorių stimuliavimas
  •  Hipokaleminis periodinis paralyžius
  • Tireotoksinis periodinis paralyžius
  • Ilgalaikis badavimas, valgymo sutrikimai (anoreksija,
    bulimija),  alkoholizmas
Vaistų sukeltos hipokalemijos priežastys

1.Hipokalemija dėl padidėjusio K išsiskyrimo pro inkstus

  • Diuretikai: acetazolamidas, tiazidiniai diuretikai, indapamidas, etakrininė
    rūgštis, furozemidas, torazemidas.
  • Mineralkortikoidai ar minerkortikoidų poveikio turintys preparatai.
  • Didelës gliukokortikoidų dozės.
  • Didelės antibiotikų dozės: penicilinas, nafcilinas, ampicilinas, karbenicilinas.
  • Vaistai, mažinantys magnio koncentraciją: aminoglikozidai, cisplatina,
    amfotericinas B.

2.Hipokalemija dėl kalio persiskirstymo ląstelėje ir tarpląsteliniame tarpe

  • Beta 2 adrenergeniai antagonistai: epinefrinas, dekongestantai, bronchus plečiantieji vaistai.
  • Tokolitikai
  • Teofilinas
  • Kofeinas
  • Verapamilio perdozavimas
  • Insulino perdozavimas.

3. Hipokalemija dėl padidėjusio kalio išsiskyrimo su išmatomis

  •  Fenolftaleinas
     Natrio polistireno sulfonatas
     Vidurius laisvinantieji  vaistai
Hipokalemijos klinika

Raumenų silpnumas ir raumenų skausmai (mialgijos). Vidurių užkietėjimai, paralyžinis žarnų nepraeinamumas. Aritmijos.

Nedidelio laipsnio hipokalemijos klinika

Vargina bendras silpnumas ir nuovargis, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, padažnėja
širdies plakimas, gausiai šlapinamasi, pablogėja cukrinio diabeto kontrolė.

Vidutinio laipsnio hipokalemijos požymiai

EKG pokyčiai: širdies ritmo sutrikimai: ekstrasistolija, virpėjimas, plazdėjimas, skilvelinė tachikardija, staigi mirtis del skilvelių virpėjimo
Raumenų paralyžius, susilpnėja raumenų refleksai,  raumenų sąstingis, perkutuojant kietėja raumenys
Ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas
Lygiųjų raumenų pažeidimai: nuo  obstipacijų iki žarnyno nepraeinamumo, šlapimo pūslės paralyžius su šlapimo susilaikymu
Hipokaleminė nefropatija
Periferinės ir centrinės nervų sistemos sutrikimai

Sunkaus laipsnio hipokalemijos požymiai

Vystosi pavojingi sutrikimai – suyra raumenų ląstelės (rabdomiolizė),
Šlapime atsiranda raumenų ląstelių baltymo mioglobino (mioglobinurija). Mioglobinas užkemša inkstų
kanalėlius, dėl ko  vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas,
Sutrinka organizmo rūgščių–šarmų pusiausvyra

Tyrimų planas
Elektrolitų tyrimai: Serumo K kiekis <3.5 mmol/l.
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra: Būdinga metabolinė alkalozė  – pH↑, HCO3 − ↑.

Gliukozės kiekis kraujuje – būdinga diabetinė ketoacidozė
EKG tyrimas – Būdinga suplokštėję T danteliai, ST depresija, U bangos, prailėgėjęs QT intervalas
Mg kiekis serume – Būdingas Mg↓
Aldosterono kiekis plazmoje- Būdinga padidėjimas esant Kono (Conn’s) sindromui
Renino kiekis plazmoje-  Būdinga sumažėjimas esant Kono sindromui
Kortizolio kiekis plazmoje – Būdingi svyravimai dienos bėgyje esant Kušingo sindromui
Laisvas kortizolio kiekis šlapime – Būdingas padidėjimas esant Kušingo sindromui.
AKTH kiekis – Būdingas didelio laipsnio padidėjimas kai yra pakitimai hipofizėje, beveik neaptinkamas arba labai mažas kiekies esant antinksčių augliams, gali būti labai padidėjęs esant ektopinei AKTH sekrecijai.

Verta žinoti

Jeigu pacientas yra po operacijos ir yra pooperacinis žarnų nepraeinamumas, būtina reguliariai tikrinti kalio kiekį kraujuje
Jeigu pacientas yra mieguistas, skundžiasi nepaaiškinamu nuovargiu ir raumenų silpnumu yra būtina patikrinti kalio kiekį kraujyje. Dažnai šios priežastys būna dėl Kono sindromo.

Hipokalemijos gydymo principai

Pagrindiniai hipokalemijos gydymo tikslai yra apsaugoti pacientą  nuo gyvybei pavojingų komplikacijų, atstatyti
kalio kiekį organizme, sumažinti kalio netekimą,  bei gydyti pagrindinę hipokalemijos priežastį.

 Minimalus kalio poreikis per parą yra 1,6–2 g (40–50 mmol) , tačiau rekomenduojama kasdien jo gauti  apie 3–4 g.

 Sergantiesiems širdies ligomis per parą reikia apie  – 6 g kalio . Maksimali kalio paros dozė yra 6–10 g. Tokia kalio dozė yra skiriama tik esant didelio laipsnio hipokalemijai.

Gydant hipokalemiją, reikia atsižvelgti, kad daug kalio turinčio maisto pakanka palaikyti kalio koncentracijai tarp 3,5–4,0 mmol/l.

Pagrindinis kalio šaltinis – švieži ir džiovinti vaisiai, šviežios daržovės, pienas, mėsa. Daugiausia kalio turi džiovintos figos, jūros dumbliai, melasa, daug – džiovinti vaisiai (datulės, slyvos), riešutai, avokados, grūdų sėlenos, kviečių daigai, pupelės, vidutiniškai – daržovės (špinatai, pomidorai, brokoliai, morkos, bulvės,
moliūgai, burokėliai, žiediniai kopūstai), vaisiai (bananai, melionai, kiviai, apelsinai, mangai), mėsa (malta jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena).

Kai K<3,5 mmol/l, papildomai yra skiriama kalio preparatų:

  • 20 mmol kalio pakanka hipokalemijos profilaktikai
  • 40–100 mmol kalio yra skiriama hipokalemijos gydymui
  • Per 24 val. reikėtų atstatyti 50–75 proc. bendro organizmo kalio trūkumo.

Visiems pacientams, kurių kalio koncentracija kraujo serume yra 3,5–4,0 mmol/l, rekomenduojama padidinti suvartojamo kalio kiekį.

Gydant hipokalemiją reikia siekti, kad kalio koncentracija būtų ne mažesnė 4 mmol/l, o  sergant širdies ligomis – 4,5–5,0 mmol/l.

Optimali kalio koncentracija apsaugo nuo hipokalemijos sukeltų komplikacijų.

Kalio trūkumo išvengti padeda hipokalemijos priežasčių nustatymas ir šalinimas, kalio gausi dieta bei kalio preparatai.

Hipokalemija dažniausia pradedama gydyti kalio chlorido preparatais. Kalio chloridas, išskyrus tuos atvejus, kai yra metabolinė acidozė, veiksmingiausiai šalina dažniausių priežasčių sukeltą hipokalemiją.

Kalio chlorido reikėtų skirti papildomai šiais atvejais:

  • kai kalio nepakanka su maistu
  • vartojant daug valgomosios druskos ar sūraus maisto
  • esant valgymo sutrikimams
  •  vartojant vidurius laisvinančius ir šlapimą varančius  (tiazidinius ir kilpinius) preparatus, bei kitus kalio koncentraciją mažinančius vaistus.
  •  vemiant, viduriuojant; gausiai prakaituojant (sportuojant ar dirbant karštoje patalpoje, karščiuojant
  • sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (AH, IŠL, ŠN, širdies ritmo sutrikimais)
  •  sergant CD
  •  esant padidėjusiai insulto rizikai
  •  vyresnio amžiaus asmenims
Kalio preparatų negalima skirti:

esant hiperkalemijai, inkstų funkcijos nepakankamumui, dehidratacijai, antinksčių nepakankamumui, sunkiems nudegimams, kai pacientai nenormaliai jautrūs kaliui, sutrikus
tablečių pasažui žarnyne (obstipacijos, žarnyno sąaugos), esant disfagijai, atsargiai jį reikia skirti kartu su vaistais,
organizme sulaikančiais kalį.