Širdies ligų rizikos faktoriai

Širdies ligų rizikos faktoriai

1.Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija dviem būdais skatina širdies komplikacijų (širdies nepakankamumo,  miokardo infarkto, galvos smegenų insulto, aortos  disekacijos) vystymąsi.

Aukštas AKS labai skatina stambiųjų ir vidutinio kalibro arterijų aterosklerozės atsiradimą ir jos progresavimą, ypač jaunesniame amžiuje. Yra nustatytas glaudus tiesioginis ryšys tarp AKS lygio (tiek sistolinio, tiek diastolinio) ir širdinies ligos komplikacijų dažnio. Tai būdinga ir vyrams ir moterims.

Hipertenzijos sąlygojama kairiojo širdies skilvelio hipertrofija savo ruožtu taip pat pagreitina širdies nepakankamumo bei miokardo išemijos vystymąsi.

2. Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas sukelia tinklainės, inkstų kraujagyslių  mikroangiopatijas ir polineuropatijas. Jų vystymąsi reikšmingai skatina arterinė hipertenzija. Be to, cukrinis diabetas skatina aterosklerozės vystymąsi – ji pasireiškia jaunesniame amžiuje, yra labiau išplitusi, žymiai greičiau progresuoja. Ypač akivaizdžiai tai matosi CD sergančioms moterims. Pvz., miokardo infarkto rizika  sergant cukralige padidėja vyrams du kartus, moterims – 3 kartus, panašiai didėja  ir galvos smegenų insulto rizika; kojų arterijų aterosklerozės rizika padidėja net 4-5 kartus. Ypač reikšmingas CD aterogeninis poveikis yra tuomet kai jis yra kartu su kitais širdinės rizikos faktoriais.

3. Rūkymas

Rūkymas labai ženkliai padidina širdinių komplikacijų pavojų. Jos tiesiogiai priklauso nuo surūkytų per dieną cigarečių skaičiaus ir bendro rūkymo stažo. Reikšmingas šis poveikis ir vyrams, ir moterims.

Pvz.: MI rizika rūkant  padidėja net 5 kartus, išeminės kardiopatijos – 4 kartus.Kartotinio MI rizika šiuo atveju padidėja apie 3 kartus. Ypatingai didelis rūkymo poveikis yra kojų arterijų aterosklerozės vystymuisi.  Nerūkantys asmenys  šia liga serga labai retai.

Dar pavojingesnė yra rūkymo ir kitų širdinės rizikos faktorių derinys.  Jeigu yra rūkoma ir vartojami peroraliniai kontraceptikai jaunoms moterims koronarų aterosklerozės riziką padididėja  net 20 kartų.

Tabako poveikio mechanizmas

1. Poveikis į arterijos sienelę

Tabako komponentai skatina  endotelio pažeidimą, nes jį veikia tiesiogiai toksiškai. Įrodyta, kad tabako dūmai ir anglies monoksidas didina arterijos sienelės pralaidumą lipidams,  taip pat skatina  raumeninių skaidulų proliferaciją.

2.Poveikis į lipidų metabolizmą

Rūkančiųjų kraujuje yra mažiau aukšto santykinio tankio cholesterolio, taip pat padaugėja trigliceridų.

3. Trombogeninis poveikis

Tabakas pasižymi galingu trombogeniniu poveikiu. Jis  didina bendrą kraujo klampumą, fibrinogeno kiekį, trombocitų skaičių ir jų agregaciją.

4. Poveikis į vazomotorinę funkciją

Nikotinas slopina  prostaciklino sintezę kraujagyslių endotelyje (šis yra stiprus vazodilatatorius, be to slopina trombocitų agregaciją). Tuo pat metu padidėja tromboksano A sintezė – jis skatina vazokonstrikciją ir trombocitų agregaciją. Minimi poveikiai ryškiausiai yra pastebimi vainikinėse širdies arterijose.

5.Hemodinaminis poveikis

Nikotinas didina katecholaminų išsiskyrimą į kraują, širdies susitraukimų dažnį ir deguonies poreikį miokardo audiniui, taip pat didina sistolinį AKS.

6.Aritmogeninis poveikis

Rūkymas didina širdies automatizmą – didėja visų aritmijų pavojus, mažėja skilvelių virpėjimo slenkstis. Žinoma, kad rūkantiems staigios širdinės mirties rizika yra didesnė.

Patikimai įrodytas pasyvaus rūkymo pavojus, pvz., MI riziką jis padidina 30 procentų.

4. Nutukimas

Nutukimas yra nepriklausomas širdinės rizikos faktorius. Pvz.,  esant viršsvoriui nuo 17,5 iki 22,5 kg, bendras vyrų mirtingumas padidėja 31 proc., moterų – 22 proc. Kai viršsvoris yra nuo 32,5 iki 40 kg, vyrų bendras mirtingumas padidėja 65 proc., moterų- 57 proc.

Gana dažnai nutukusiems randami ir kiti rizikos faktoriai: hipertonija, hipercholesterolemija, CD.

5. Apsunkintas paveldėjimas

Paveldėjimas apsunkintu yra laikomas tada, kai kraujo giminių tarpe (tėvai, broliai, seserys) buvo sergančių MI, insultu ar mirusių nuo staigios širdinies mirties iki 55 metų amžiaus. Jo įtaka IŠL pasireiškimui bei komplikacijų vystymuisi yra neabejotina. Tačiau šiai dienai  sunku yra įrodyti kokiomis dalimis veikia paveldėtos organizmo savybės, bei persidavę šeimos įpročiai (dietiniai, gyvenimo būdo ir kt.).

6. Nejudrus gyvenimo būdas

Hipodinamija yra nepriklausomas širdinės rizikos faktorius.  Dirbantys sėdimą darbą MI  suserga du kartus dažniau. Gerai organizuota fizinė ir psichinė poinfarktinė reabilitacija labai sumažina  kartotinio MI pavojų. Be to, fizinis aktyvumas didina aukšto santykinio tankio lipoproteinų kiekį kraujuje.

7. Socialinė anamnezė

Kai žmonės keičia darbą, gyvenamą vietą, jų gyvenime vyksta dideli pokyčiai, Tuomet širdies ligos  rizika išauga 2-3 kartus, nepriklausomai nuo individo amžiaus, lyties, rasės, rūkymo įpročio, cholesterolio lygio, padidėjusio AKS, fizinio aktyvumo ar nutukimo.

Iš kitos pusės, kai aplinka supanti individą, turi mažai stresą sukeliančių faktorių, tai reiškia jog širdies patologijos rizika yra maža. Ilgai trunkanti įtampa ir stresas, esant palankiai dirvai(genetinis organizmo polinkis hipertenzijai, perdidelis druskos, skysčių vartojimas), gali tapti paleidžiamuoju mechanizmu, dėl kurio pradeda vystytis stabili arterinė hipertenzija ir skilvelinės aritmijos.  Taip yra todėl, kad nerimo būsena sukelia katecholaminų išsiskyrimą, kuris gali išprovokuoti tachikardiją, ritmo sutrikimus, sistolinio kraujospūdžio pakilimą. Tai savo ruožtu dar labiau pasunkina kardiovaskulinės sistemos veiklą. Dėl to atsinaujina ar sustiprėja krūtinės angina, atsiranda ŠN požymiai ir pan. Suintensyvėję ar atsiradę širdiniai simptomai dar labiau padidina ligonio nerimą. Tap susidaro ydingas ratas. Daugeliui tokių pacientų nereikalinga speciali medikamentinė pagalba.