Elektroneurografija

Tyrimo pavadinimas – Elektroneurografija, ENG

Sinonimai Elektroneurografinis tyrimas, Nervų laidumo tyrimas, (ENG,  Electroneurography, Nerve Conduction Studies)

Tyrimo reikšmė

Elektroneurografinis tyrimas (ENG) tiria nervų pralaidumo greitį. Jis padeda įvertinti periferinių nervų būklę ir jų  pažeidimo laipsnį. Paprastai jis yra atliekamas kartu su elektromiografiniu tyrimu. Abu šie tyrimai kartu vadinami elektrodiagnostiniais tyrimais. Nervinio laidumo tyrimai padeda atskirti aksoninius pažeidimus ( atsiradusius dėl traumos, didelės išemijos ar uždegimo) nuo nervų pažeidimo, kurie išsivysto esant nervinio laido demielinizacijai ( ji gali išsivystyti dėl autoimuninių susirgimų ar esant vidutiniams spaudimo į nervinius kamienus reiškiniams). Tyrimas yra palyginti lengvai pernešamas, tačiau informatyvumu jis nusileidžia elektromiografiniams tyrimams, nes vertina tik periferinės nervų sistemos būklę. Tuo tarpu elektromiografinis tyrimas leidžia ištirti ir raumenų būklę. Nervinio laidumo tyrimai gali būti naudingi nustatant kuris nervų sistemos segmentas yra pažeistas, kai yra demielinizuojantys nervų pažeidimai. Elektromiografinis tyraimas šiuo atveju nėra naudingas. Paprastai abu šie tyrimai yra atliekami kartu.

Elektrodiagnostiniai tyrimai įprastai yra atliekami tik praėjus 21 dienai po traumos. Taip daroma todėl, kad tik maždaug tuo metu atsiranda fibriliaciniai potencialai ( aksonų degeneracijos požymis). Išimtis daryti siūloma tik tuo atveju, kai yra svarbu nustatyti pažeidimą išilgai nervinio kamieno ar svarbu nustatyti demielinizuojančio susirgimo prognozę. Lygiai taip pat šie tyrimai neturėtų būti atliekami pernelyg vėlai. Nes klaidingai neigiami tyrimo rezultatai dažniau pasitaiko praėjus 6 mėnesiams nuo sužeidimo.

Verta žinoti

Jeigu pacientui yra implantuotas širdies ritmo stimuliatorius- defibriliatorius, prieš tyrimą yra būtina perspėti laboratoriją, nes tyrimo metu defibriliatorius gali duoti iškrovą.  Šiuo atveju defibriliatorius turėtų būti deaktyvuotas prieš tyrimą ir tyrimas turėtų būti atliekamas širdies ritmo monitoravimo sąlygomis.

Jeigu pacientui yra implantuotas įprastinio tipo stimuliatorius, ypatingų atsargos priemonių paprastai imtis nereikia, tačiau stimuliatoriaus aktyvumas bus stebimas kaip elektroneurografinio tyrimo artefaktai.

Jeigu pacientas yra labai jautrus, jam 30 minučių prieš tyrimą gali būti skiriami lengvi nerimą slopinantys preparatai, tokie kaip lorazepamas.

Paprastai skiriant šį tyrimą laboratorija turėtų būti informuojama apie įtariamą diagnozę. Tai padeda paciento ištyrimui.

Norma

Normalus nervinio impulso sklidimas nerviniais kamienais, normalus impulso sklidimo greitis.

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia. Jeigu pacientas vartoja nuskausminamuosius vaistus, jų nutraukti nereikia. Jeigu tyrimas atliekamas įtarus neuromuskulinės jungties susirgimus (pvz. miasteniją), šią jungtį veikiantys vaistai – tokie kaip piridostigminas turėtų būti nutraukti 12 valandų prieš numatomą tyrimą.

Tyrimo atlikimo tvarka

Oda nuvaloma alkoholio tirpalu.

Sensorinių nervų pralaidumas yra tiriamas elektrodus dedant tiesiogiai ant odos virš juntamojo nervo. Elektrinis impulsas yra skleidžiamas proksimaliai tam tikru atstumu nuo registruojančio elektrodo. Registruojama banga kuri yra vadinama sensorinio nervo veiksmo potencialu.
Kai tiriami motoriniai nervai, elektrodas yra dedamas virš pilvo raumenų ir nervas yra stimuliuojamas proksimaliai. Išsikraunant raumenių nervinėms skaidulums registruojamas motorinis veiksmo potencialas.

Po tyrimai elektrodai nuimami, oda nuvaloma. Jeigu yra reikalas, gali būti skiriami lengvai nuskausminatys vaistai.

Tyrimo rezultatų vertinimas

Esant šiems susirgimamas ir būklėms tyrimo rezultatai bus pakitę

Amiotrofinė lateralinė sklerozė
Botulizmas
Riešo tunelinis sindromas
Kompresinės radikulopatijos (diskitai )
Guillain-Barre sindromas
Raumenų distrofija
Miastenija (Myasthenia gravis)
Periferinių nervų susirgimai
Nervų rezginių susirgimai

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai
  • Esant dideliam skausmui, tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.
  • Nervų pralaidumo greitis mažėja su amžiumi.
  • Jeigu pacientas negali kooperuoti tyrimo metu, tyrimo rezultatai taip pat gali būti netikslūs.