Kvapioji našlaitė

Kvapioji našlaitė ir jos  gydomosios savybės

Augalas – Kvapioji našlaitė

Lotyniškas pavadinimas – Viola odorata L.

Sinonimai –Sweet violet, Banafshah, Fleur de Mars, Garden Violet, Herba Violae, Neelapushpa, Sweet Violet Herb, Sweet Violet Root, Viola odorata, Violae Odoratae Rhizoma, Viole de Carême, Violet, Violeta, Violette Commune, Violette des Haies, Violette de Mars, Violette Odorante, Violette à Parfum, Violier Commun, Wild Violet, Zi Hua Di Ding.

Šeima – Našlaitinių (Violaceae)

Augalo aprašymas

Kvapioji našlaitė yra žolinis 10- 15 cm aukščio įsišaknijęs augalas. Jos stiebas yra šliaužiantis, įsišak­nijęs. Lapai kiaušiniški. Žydi kvapioji našlaitė penkialapiais violetinės arba baltos arba ro­žinės spalvos žiedais. Jos žiedai yra pavieniai, labai maloniai kvepiantys. Žydėti našlaitės pradeda balandžio mėnesį . Antrą kartą jos gali pražįsti rudenį. Našlaitė į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Europos. Tačiau čia prigijo ir sulaukėjo. Mėgsta augti pakrūmėse ir la­puočių miškuose. mėgsta lengvą ir vidutinio sunkumo dirvą. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Našlaites galima dauginti sėklomis ar atidalijant kerelius. Darželiuose puikiai tinka bordiūrams, mišrioms gėlių lysvėms bei klomboms. Našlaites galima auginti puokštėms.

Mitologijoje kvapioji našlaitė yra su graikų dievu Dzeusu, kuris slėpdamas savo mylimąją Ijo nuo rūstaujančios žmopnos pavertęs ja kvapiąja našlaite , tačiau ji nuo seno garsėja kaip vaistinis augalas.

 

Naudojamos augalo dalys

Kvapiosios našlaitės žiedai ir lapai yra renkami pavasarį. Jos šaknys yra kasamos rudenį. Gydymui naudojami augalo žiedai, lapai ir šaknys. Iš žiedų taip pat gaminamas sirupas ir kvepalai. Jie taip pat naudojami desertų ir gėrimų, sirupų  gamybai.

Veikliosios medžiagos

Kvapiosios našlaitės žieduose yra fenolio glikozidų ( iš jų svarbiausias gaulterinas), taip pat saponinų ( mirozino ir violino). Rasta juose ir flavonoidų( violarutino ir rutino)  bei alklaloidų ( odoratino), taip pat salicilinės rūgšties ir metilo esterio rūgšties. Šaknyse yra gleivių.

Naudojimas medicinoje

Kvapiąsias našlaites acte mirkė ir jomis trynė skaudančią galvą jau senovės Romoje. Plinijus siūlė skaudančią galvą gydyti nešiojant kvapiųjų našlaičių žeidų girliandą. Senovėje iš jų žiedų buvo gaminamas gydomasis actas.  XVII amžiuje N. Kulpeperis apie našlaitę rašė, kad šviežios našlaitės yra šaltos ir drėgnos, todėl yra naudojamos karščiavimui mažinti. Našlaitės taip pat lengvai lengvina atsikosėjimą ir veikia drėkinančiai. Jos taip pat lengvai skatina prakaitavimą. Tradiciškai kvapiųjų našlaičių sirupu buvo gydomas kosulys ir peršalimas be stazė. Britų žolininkai jomis gydydavo skrandžio ir krūties vėžį. Stipriau atsikosėjimą gerina našlaitės šaknis, kuri vartojama didelėmis dozėmis skatina vėmimą. Švieži našlaičių žiedai buvo dedami į salotas, taip pat cukruojami. Jie pasižymi lengvai vidurius laisvinančiu bei atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Našlaičių lapai buvo naudojami kompresams, ypač esant odos pūliniams ir patinimams. Arabų kraštuose kvapiųjų našlaičių sirupas buvo naudojamas šerbeto gamybai. Dar XIX amžiuje kvapiosios našlaitės būdavo dedamos į kepinius, cukruojami jų žiedlapiai ir gaminamas našlaičių sirupas. Šviežias augalas buvo merkiamas į spiritą ir šis būdavo vartojamas sausam kosuliui bei riešų skausmams malšinti.

Irano tyrinėtojai pastebėjo, jog kvapiųjų našlaičių eterinio aliejaus 2 lašai sulašinti į nosį veikia migdančiai ir gelbsti esant nemigai.

2015 metais buvo nustatyta, jog kvapiųjų našlaičių sirupas sumažino sausą kosulį ir astmos simptomus astma sergantiems vaikams.

Panašiai veikia ir šuninė našlaitė (V. canina). Kinietiškoji našlaitė (V. yedoens) yra naudojama gydant tinimus, abscesus ir kiaulytę.

Kvapiosios našlaitės vartojimo formos

Gydymo tikslais yra vartojamas kvapiųjų našlaičių sirupas, taip pat džiovinti kvapiųjų našlaičių žiedai ir lapai. Britų farmakopėjoje rekomenduojama odos pažeidimų gydymui.

Kvapiosios našlaitės lapai, žiedai naudojami kaip priemonė nuo kosulio, ypač esant bronchitams, ir gali tikti viršutinio kvėpavimo trakto katarams.

Taip pat aromaterapijoje yra naudojamas našlaičių lapų  absoliutas. Jis veikia priešuždegimiškai ir antiseptiškai, varo šlapimą, gerina atsikosėjimą.

Kvapiųjų našlaičių lapų absoliutas taip pat naudojamas odos priežiūrai – naudojamas spuogų, egzemos ir randų gydymui. Taip pat naudojamas kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė.

Dozavimas

Kvapiųjų našlaičių preparatai vartojami pagal gydytojo nurodymus.

Tinktūra:(1 dalis džiovintų žiedų, 5 dalys 40 proc. alkoholio) įprastai yra vartojama nuo 1 iki 2 ml tris kartus per dieną.

Ištrauka: 1 arbatinis šaukštelis džiovintų žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti kad pritrauktų 15 min., geriama tris kartus per dieną.

Pašalinis kvapiosios našlaitės poveikis

Augalas mažai ištyrinėtas. Manoma, jog vartojant maistinėmis dozėmis yra saugus. Vartojamas didelėmis dozėmis gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Kvapiųjų našlaičių sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai ištyrinėtas. Literatūroje duomenų nėra.

Kada kvapiųjų našlaičių preparatų vartoti negalima

Augalas mažai ištyrinėtas, todėl nerekomenduojama jo vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms bei mažiems vaikams.

Liaudiški receptai su kvapiąja našlaite

Kvapiųjų našlaičių arbata

1 arbatinį šaukštelį džiovintų našlaičių žiedų užpilti 1 puodeliu verdančio vandens ir leisti pritraukti 10-15 minučių, nukošti ir gerti po 1 puodelį 2 kartus dienoje.Tinka esant gerklės skausmams, nuovargiui- ypač pavasarį.

Sausi kvepalai su kvapiosiomis našlaitėmis

Jums prireiks 225 g rupios druskos, 120 g salietros- druską susmulkinti ir išpilti ant 6 rožių žiedų pintinėlių. Ten pat suplėšyti 24 lauro lapus, įmesti saują kvepiančiosios mirtos lapų, 6 saujas levandos žiedų, 1 saują apelsinų arba alyvos žiedų, 1 saują kvapiosios našlaitės žiedų ir 1 saują kvepiančiųjų gvazdikų žiedų. Visą savaitę kasdien viską gerai permaišyti. Po savaitės ant viršaus dar pridėti 15 g gvazdikėlių, 15 g cinamono, 120 g maltos kvepiančiojo vilkdalgio šaknies ( orris root) ir 2 sumaltus muškato riešutus. Viską suslėgti į porcelianinį indą ir uždengti. Retsykiais permaišyti ir atidengti indą prieš ateinant svečiams.

Senovinis tualetinis pienelis su kvapiosiomis našlaitėmis

Senovės keltų moterys veidą puoselėdavo prausdamos jį ožkos pienu, kuriame būdavo mirkomos kvapiosios našlaitės.

Kvapiųjų našlaičių sirupas

Tai senovinis receptas.

Šiam sirupui pasigaminti jums prireiks 450 gkvapiųjų našlaičių žiedlapių. Juos sudėti į keramikinį dubenį ir užpilti 1250 ml verdančio vandens. Viską uždengti ir palikti stovėti šiltai 24 valandas. Po paros ištrauką nukoštiir švelniai nuspausti. Viską užpilti dvigubu svoriu cukraus ir švelniai kaitinti ant ugnies, kol cukrus ištirps. Jokiu būdu neužvirinti. Sirupą išpilstyti į sterilius buteliukus. Laikyti šaldytuve.

Jeigu šį sirupą lygiomis dalimis sumaišysite su migdolų aliejumi- gausite vidurius laisvinančią priemonę, kuri buvo naudojama senovės Anglijoje.

Cukruoti našlaičių žiedai

Jums reikės 450 g kvapiųjų našlaičių žiedlapių. Žiedlapius reikia nuplauti lediniame vandenyje ir paberti ant popierinio rankšluosčio, kad nudžiūtų. 600 g cukraus pašildyti, kad pradėtų skystėti ir iš jungti ugnį. Į šį cukraus sirupą suberti žiedlapius ir viską suspausti, kad žiedlapiai pasinertų į sirupą. Tada sirupą užvirti ir staigiai nukelti nuo ugnies ir perpilti į šaltą indą. Palikti šaltai per naktį. Sekančią dieną sirupą nukošti per sietelį. Atidėkite žiedlapius į šalį, o į cukrų papildomai dar pridėkite pusę puodelio cukraus ir vėl jį švelniai pakaitinkite, kad pradėtų tirpti. Tada dar kartą sudėkite į sirupą žiedlapius ir dar kartą palikite 12 valandų. Sekantį rytą vėl nukoškite cukrų per sietelį ir likusį cukrų dar kartą ištirpdykite, užvirinkite ir tada suberkite žiedlapius. Nukelkite nuo ugnies,  lengvai permaišykite ir palaukite kol cukrus pradės kristalizuotis. Kai cukrus pradės tirštėti- išpilkite jį ant popierinių rankšluosčių, kad nudžiūtų ir po to švelniai išrankiokite žiedlapius. Taip galite cukruoti ir rožių žiedlapius bei mėtų lapelius.