Augalas – Saldymedis paprastasis
Lotyniškas pavadinimas – Glycyrrhiza glabra Sinonimai – Plikoji rudmenė, lakaryčia, saldybžolė, saldžiuška, saldmedėlis Acide Glycyrrhizique, Acide Glycyrrhizinique, Alcacuz, Alcazuz, Bois Doux, Bois Sucré, Can Cao, Chinese Licorice, Deglycyrrhized Licorice, Gan Cao, Gan Zao, Glabra, Glycyrrhiza, Glycyrrhiza glabra, Glycyrrhiza glabra typica, Glycyrrhiza glabra violacea, Glycyrrhiza glabra glandulifera, Glycyrrhiza Radix, Glycyrrhiza uralensis, Glycyrrhizae, Glycyrrhizic Acid, Glycyrrhizinic Acid, Isoflavone, Jethi-Madh, Kanzo, Lakritze, Licorice Root, Liquiritiae Radix, Liquirizia, Mulathi, Mulethi, Orozuz, Phytoestrogen, Phyto-œstrogène, Racine de Réglisse, Racine Douce, Radix Glycyrrhizae, Régalissse, Regaliz, Reglisse, Réglisse, Réglisse Déglycyrrhisée, Réglisse Espagnole, Réglisse Russe, Regliz, Russian Licorice, Spanish Licorice, Subholz, Sussholz, Sweet Root, Yashtimadhu, Yashti-Madhu, Yashti-Madhuka, Zhi Gan Cao, Солодка, Солодка голая, корень солодки, лакричник, ликорайзŠeima – Pupiniai (Ankštiniai) – Fabaceae Lindl. (Leguminosae Juss.). Augalo aprašymas
Paprastasis saldymedis yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 60–100 cm aukščio. Jo šakniastiebis yra trumpas, storas su viena ilga pagrindine šaknimi, kuri gali išaugti net iki kelių metrų ilgio ir maždaug 10 cm storio. Iš šaknies išauga horizontalūs ūgliai, o iš jų ir vertikalūs stiebai. Saldymedžio stiebai statūs, gali būti šakoti. Jo lapai neporiškai plunksniški su 3–9 poromis lapelių. Atskiri lapelia yra i pailgai kiaušiniškos formos, lygiakraščiai, nusėti smulkiomis liaukutėmis. Žydi saldymedis šviesiai violetinės spalvos žiedais, kurie yra susitelkę į kekes lapų pažastyse. Augalo žydėjimo laikotarpis liepos–rugpjūčio mėnesiai. Vaisius – 2–3 cm ilgio ankštis.
Lietuvoje saldymedžiai patys neauga. Auginamas botanikos soduose. Be paprastojo saldymedžio dar auginamas dygliuotasis saldymedis (Glycyrrhiza echinata L.).
Saldymedžio šaknų gali būti dedama į gazuotus gėrimus, mineralizuotus vandenis, girą bei saldainus. Kinijoje saldymedžiai dedami į mėsos bei vaisių patiekalus. Jis tinka vištienos patiekalams, raugintiems kopūstams, obuolių ir miltiniams patiekalams. Saldymedis gali būti vartojamas kaip skonį gerinanti ir blogą kvapą šalinanti priemonė.
Saldymedžio šaknys yra naudojamos tabako, o taip pat ugnies gesintuvų putų gamyboje.Saldymedžio šaknyse yra dažančių medžiagų, todėl jų ekstraktais yra dažomi vilnoniai ir šilko audiniai. Paprastojo saldymedžio atliekose daug azoto bei kalio, todėl šios atliekos dažnai naudojamos kaip trąšos.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslams yra renkamos saldymedžių šaknys (Radix Glycyrrhizae glabrae, Radix Liquiritiae). Šios šaknys gali būti valytos (mundata) arba nevalytos (su kamštiniu audiniu) (ruda, naturalis). Šaknys yra kasamos rudenį arba anksti pavasarį- iki 50–60 cm gylio. Jos yra nuplaunamos, pašalinama augalo antžeminė dalis, nuplaunamos vandeniu. Po to yra nulupamas kamštinis audinys, šaknys supjaustomos 30–35 cm ilgio gabalais ir greitai džiovinamos saulėje, atvirame ore ar džiovykloje 45–50 °C temperatūroje. Gerai paruošta žaliava yra cilindriškos formos šaknų gabaliukai, kurie lenkiami lūžta. Lūžyje jis turi būti šviesiai geltonos spalvos, bekvapiai, saldaus skonio.
Veikliosios medžiagos
Saldymedžio šaknyse yra apie 12 % saponinų ( svarbiausi – saldžiai kartus glikozidas glicirizinas, hidroksiglicirizinas, glabraninai A ir B, gliciretolis, glabrolidas), 3–4 % flavonoidų (likviritinas, likviritigeninas, glabrolis) , sterolių, izoflavonoidų, asparagino. Taip pat yra apie 30 % krakmolo, 20 % cukrų, 10 % baltymų, obuolių rūgštise, mineralinių ir rauginių medžiagų. Biologiškai aktyvios saldymedžio medžiagos veikia adaptogeniškai, detoksikuojančiai, priešuždegimiškai, antialergiškai. Jos stimuliuoja antinksčių veiklą, naikina virusus, skatina imunintetą, slopia spazmus, minkština, saugo skrandžio gleivinę, slopina skrandžio rūgštingumą, lengvina atsikosėjimą, laisvina vidurius, bei padeda sureguliuoti cukraus kiekį bei estrogenų pusiausvyrą. Manoma, jog saldymedžio preparatai rūgštingumą mažinančių preparatų veiksmingumą sustiprina iki 80% , jie taip pat silpnina aspirino poveikį ir mažina jo neigiamą poveikį skrandžio gleivinei. Taip pat yra manoma, jog saldymedžio preparatai užkerta kelią dantų akmenų susidarymui, lėtina ŽIV ligos progresiją, taip pat slopina kitus virusus – hepatito B ir Epšteino Baro virusą.
Reikia pabrėžti, jog pagrindinė veiklioji medžiaga glicirizinas veikia panašiai kaip kortikosteroidai, todėl ilgai vartojant gali kauptis skysčiai ir didėti arterinis kraujospūdis. Siekiant išvengti šio poveikio, yra naudojami saldymedžio preparatai, kuriuose glicirizino nėra. Jų poveikis yra silpnesnis, tačiau jie sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių.Naudojimas medicinoje
Džiovintos saldymedžio sultys (Succus Liquiritiae) dedamos eina į atsikosėjimą lengvinančių, vidurius liuosuojančių ir priešhemorojinių vaistažolių mišinių sudėtį. Tradiciškai saldymedžio šaknys vartotos dvylikapirštės žarnos opaligės, Krono ligos, hepatitų, pūslinės, lėtinio nuovargio sindromo, kvėpavimo takų susirgimų, egzemos, PMS, menopauzės, opinio stomatito gydymui.
Saldymedžių preparatai šiai dienai yra vartojami bronchinei astmai, dermatitams, egzemoms, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, hiperacidiniam gastritui gydyti . Jie tinka nuo vidurių užkietėjimo, ypač viduriams laisvinti. padės sergant peršalimo ligomis – atsikosėjimui palengvinti. Jais gydomos inkstų, kepenų, kvėpavimo takų (ypač vaikų bronchinė astma) ligos, odos ir akių gleivinės uždegimas, alergija.Reikia pabrėžti, jog saldumynai su saldymedžio ekstraktais savo sudėtyje jų beveik neturi ir gydomojo poveikio taip pat nesuteikia jokio.
Saldymedžio vartojimo formos
Yra vartojami saldymedžio nuovirai, taip pat tirštas (Extractum Glycyrhizae spissum) ir sausas saldymedžio ekstraktas (Extractum Glycyrhizae siccum). Iš saldymedžio yra gaminamas sirupas, atsikosėjimą lengvinantis eliksyras (Elixir pectoralis). Džiovintos saldymedžio sultys (Succus Liquiritiae) įeina į atsikosėjimą lengvinančių, vidurius liuosuojančių ir priešhemorojinių vaistažolių mišinių sudėtį.
Pašalinis saldymedžio poveikis
Saldymedžio preparatai sulaiko natrį, išvaro kalį ir vartojami didelėmis dozėmis bei ilgą laiką gali kelti arterinį kraujospūdį bei skatinti pabrinkimų atsiradimą. Vartojant saldymedžio preparatus būtina papildomai vartoti kalio .
Saldymedžio sąveika su kitais vaistaisSaldymedžio preparatai gali sąveikauti su šlapimą varančiais preparatais, širdį veikiančiais glikozidais, aspirinu ir skrandžio rūgštingumą reguliuojančiais preparatais.
Kada saldymedžio preparatų vartoti negalima
- Nėštumas – Saldymedžio preparatai nevartotini nėštumo metu.
- Arterinė hipertenzija, širdies susirgimai – Saldymedžio preparatų negali vartoti sergantys arterine hipertenzija ir širdies nepakankamumu.
- Inkstų ligos – Saldymedžio preparatai neskirtini sergantiesiems inkstų ligomis.
Saldymedžio nuoviras
1 valgomasis šaukštas smulkintų saldymedžių šaknų yra užpilamas 2 stiklinėmis karšto vandens ir verdama 10 min. Po to atvėsinama ir nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį