Augalo aprašymas
Paprastoji rykštenė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 20-100 cm. aukščio augalai. Rykštenės stiebas yra stačias, viršutinėje dalyje šakotas. Apatiniai jos lapai yra stambūs, pailgai kiaušiniški, o viršūniniai – lancetiški, žymiai smulkesni už žemutinius. Rykštenė žydi geltonos spalvos žiedais, susitelkusiais į 1-1,5 cm. skersmens graižus, susitelkusius stiebo ir šakų viršūnėje.
Paprastosios rykštenės žydėjimo laikotarpis yra nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Tai šviesiamėgis augalas, mėgstantis pamiškes, kirtavietes, šlaitus, sausas pievas. Gerai auga gana sausuose, įvairios mechaninės sudėties, rūgščiuose ir šarminguose dirvožemiuose. Lietuvoje taip pat auga bei savaime plinta iš Šiaurės Amerikos kilusios kanadinės ir vėlyvosios rykštenės,- jų vaistinės savybės šiek tiek skiriasi. Šiaurės Amerikoje yra priskaičiuojama apie 130 rykštenės rūšių.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslais yra renkama rykštenės žolė, kuri yra pjaunama augalo žydėjimo metu. Šiaurės Amerikoje kartais naudojamos ir rykštenės šaknys.
Paprastųjų rykštenių žolės nuoviras audinius dažo rudai žalia, oranžine ir ruda spalva. Augalo lapų ir graižų nuoviras dažo geltonai.
Šiaurės Amerijoje S. canadensis buvo naudojama peršalimų ir karščiavimo gydymui. S. odora naudota kaip stimuliuojanti, vidurių pūtimą ir prakaitavimą skatinanti priemonė. Vakarų Europoje naudota inkstų akmenligės profilaktikai ir gydymui. Šiaurės Amerikos indėnai rykštenės nuoviru gydė skaudančią gerklę, taip pat iš jos gamino tepalus žaizdų gydymui. Apalačių indėnai rykštenės arbatą gerdavo nuovargio ir išsekimo gydymui. Mokslinių šio augalo tyrinėjimų beveik nėra atlikta.
Veikliosios medžiagos
Paprastojoje rykštenėje yra aptikta bioflavonoidų, saponinų, diterpenų, fenolio glikozidų, acetilenų, cinamatų, rauginių medžiagų (12-16 procentų), hidroksibenzoatų, karotenoidų, gleivių ir inulino. Rykštenėje esantys saponinai pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. Augalas taip pat kauipia nitratus. Jo sudėtyje taip pat yra aptikta fenolinių glikozodeleikarpozidų, bei citotoksiškai veikiančių medžiagų- alfa tokoferolio -kinono, transfitolio ir eritrodiolio-3 – acetato.
Rykštenėje aptikti flavonoidai ir saponinai pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, taip pat slopina mieliagrybio augimą. Rauginės medžiagos veikia sutraukiančiai. Rykštenėse esančios veikliosios medžiagos taip pat veikia priešuždegimiškai. Jos sudėtyje esantis rutinas mažina kapiliarų pralaidumą ir trapumą, o fenoliniai glikozidai slopina uždegimus.
Naudojimas medicinoje
Paprastosios rykštenės nuovirai liaudies medicinoje buvo naudojami kraujavimui stabdyti, bei varyti kirminams. Šiandien rykštenė yra naudojama šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimai, ir netgi nefritai . Laikoma, jog rykštenės gali tirpinti inkstų ir tulžies pūslės akmenis, tačiau tai nėra įrodyta moksliniais tyrimais. Jos žiedų ir lapų antpilas geriamas sergant šlapimo takų infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, šlapimo takų ir inkstų akmenlige. Rykštenės skatina praikaitavimą ir šlapimo išskyrimą, veikia sutraukiančiai- mažina viduriavimus. Rykštenėse esantys saponiniai specifiškai slopina Candida grybelį ir yra naudojami burnos glevinių ir makšties skalavimams. Jie taip pat tinka esant užsitęsusiais slogai, skaudant gerklei. Rykštenės taip pat naudojamos vaikų virškinimo sutrikimų gydymui.
Vokietijos E Komisija leidžia rykštenės preparatus naudoti kaip priešuždegiminę, švelniai spazmus raminančią ir šlapimą varantią priemonę.
Paprastosios rykštenės vartojimo formos
Gydymui yra naudojami rykštenės nuovirai, užpilai ir vaistažolių mišiniai. Iš paprastųjų rykštenių taip pat yra gaminami homeopatiniai preparatai nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, reumatų ir artrito.
Rykštenės ištraukai gaminti paprastai yra naudojama 1-2 arbatiniai šaukšteliai (3-5 g) džiovintos rykštenės žolės. Jie užpilami240 ml verdančio vandens, viskas pavirinama ir leidžiama pritraukti 2-3 minutes.
Kitu būdu 30 g rykštenės žolės yra užpilama 300 ml verdančio vandens ir leidžiama pritraukti. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Pašalinis paprastosios rykštenės poveikis
Rykštenės gali sukelti alergijos reiškinius- šienligę ir išprovokuoti astmos priepuolius.
Rykštenės preparatai skatina gimdos susitraukimus- gali sukelti persileidimą.
Paprastosios rykštenės sąveika su kitais vaistais
Literatūroje duomenų nėra.
Kada rykštenės preparatų vartoti negalima
Rykštenės preparatų negali vartoti alergiški astrinių šeimos augalams asmenys.
Rykštenės preparatų negali vartoti moterys nėštumo metu.
Liaudiški receptai su paprastąja rykštene
Rykštenės arbata inkstų ligų akmenligės gydymui
Imama po 1 valgomąjį šaukštą paprastosios rykštenės žolės, tiek pat paprastojo erškėčio vaisių, paprastojo kadagio vaisių, pipirmėtės lapų ir dirvinio asiūklio stiebų. Viską reikia gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 1,5 stiklinės (300 ml.) verdančio vandens. Po 30 min nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3 kartus per dieną šiltą.
Rykštenės arbata tulžies pūslės ligų gydymui
Imti po 1 valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios rykštenės, tiek pat paprastosios jonažolės žolės ir pipirmėtės lapų sumaišyti ir viską sutrinti į miltelius. Milteliai vartojami po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, užsigeriant morkų sultimis.