Daržinė žliūgė yra vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, kuris užauga iki 15- 30 cm aukščio. Jos stiebas yra gulsčias arba kylantis, apvalus vienas jo šonas padengtas išilgine plaukelių eile. Žliūgės lapai yra priešiniai, kiaušiniški, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Žiedai yra baltos spalvos, primena žvaigždutes ir yra sukrauti skydelio formos žiedynuose. Žydėjimo periodas balandžio-spalio mėnesiai. Vaisius − dėžutė.Lietuvoje dirvinė žliūgė yra plačiai paplitusi piktžolė, auganti laukuose, pakelėse, daržuose. Neretai aptinkama ir laukų pasėliuose, pakelėse, panamėse, bergždynuose, inspektuose ir šiltnamiuose. Mėgsta drėgmę ir paunksmę. Turi savybę kaupti stiebų audiniuose vandenį. Jau nuo senovės žliūgės buvo naudojamos maistui ruošti. Žliūges galima dėti į salotas, sriubas ar troškinius, taip pat spausti jų sultis.
Liaudies medicinoje ji taip pat buvo vartojama- jos duodavo vaikams, gydydavo odos ligas, ypač egzemas, šunvotes, odos uždegimus. I amžiuje romėnų gydytojas Dioskoridas siūlė žliūges naudoti nuo akių uždegimų, o jos sultis nuo ausų skausmų.
Seni žmonės pastebėjo, jog žliūgė gali perspėti apie artėjantį lietų. Jeigu jos žiedai neišsiksleidę- tikrai verta laukti lietaus.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslais yra renkama žliūgės žolė, kuri yra renkama visą augalo vegetacijos laikotarpį. Gydymui gali būti vartojama tiek džiovinta, tiek šviežia žolė.
Veikliosios medžiagos
Pagrindinės žliūgės veikliosios medžiagos yra triterpenoidai saponinai, kumarinai, hidroksikumarinai, flavonoidai, karotenoidai, karboksilinė rūgštis, vitaminas C ir vitaminai A ir E, B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos- geležis ir kalcis. Manoma, jog būtent saponinai ir gerina pažeistos odos būklę. Žliūgės žolėje taip pat yra nitratų.
Naudojimas medicinojeŽliūgės yra naudojamos sudirgintos odos dirginimui. Odos susirgimams gydyti galima naudoti žliūgės sultis, taip pat sutrintos žolės kompresus, tepalus ar kremus. Žliūgės ypač tinka niežtintiems odos bėrimams, egzemai, varikozės ir dilgėlinės gydymui. Žliūgė padės esant šunvotėms, sukandžiojus uodams, esant žvynelinei ar kitiems odos susirgimams. Žliūgės žolės galima dėti į vonias- tiks esant odos susirgimams, skaudantiems sąnariams.
Tradiciškai žliūgės taip pat vartojamos esant kvėpavimo susirgimams- bronchitui, kosint, prikimus ar užkimus. Teigiama, jog jos taip pat padeda lieknėti.
Žliūgės taip pat gali būti naudingos gydant šlapimo takų infekcijas ir cistitus. Jos veikia dezinfekuojančiai ir skatina šlapimo išskyrimą, taip pat lengvai laisvina vidurius ir tinka esant vidurių užkietėjimams.
Išoriškai žliūgės kompresai yra dedami ant skaudančių artrito pažeistų sąnarių.
Kinijoje žliūgės šaknys vartojamos kraujavimams stabdyti, ypač esant gausioms mėnesinėms.
Žliūgės taip pat skatina širdies darbą ir spartina medžiagų apykaitą. Žliūgės vonios ramina ir gerina odos būklę. Tinka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams sergantiems atopiniu dermatitu ir neurodermitu.
Herbologai tradiciškai šią žolę laiko kraują valančia žole. Skiria ją esant gerklės skausmams, skrandžio opaligei. Taip pat naudoja esant uždegimams, niežulinėms dermatozėms, sąnarių skausmams. Neretai kalbama apie karščiavimą mažinantį bei kosulį lengvinantį žliūgės poveikį. Tradiciškai žliūgės kompresai dedami ant vočių ir abscesų, jos tepalais gydomi nudegimai, vabzdžiū įkandimai bei bėrimai. Žliūgės yra vartojamos sausos ir šerpetojančios odos priežiūrai bei žaizdų gijimui, tačiau mokslinių tyrimų šiais klausimais atlikta nėra.
Pašalinis žliūgės poveikisŽliūgės laisvina vidurius. Vartojamos didelėmis dozėmis gali sukelti pykinimą ir vėmimą.
Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant žliūges galima pakenkti inkstams.
Žliūgės gali mažinti arterinį kraujospūdį.
Žliūgės taip pat kaupia nitratus. Yra užregistruota naminių galvijų apsinuodijimų bei žmonių vartojusių žliūges didelėmis dozėmis apsinuodijimų ir paralyžiaus atvejų.
Vartojimo formos
Gali būti vartojama šviežia augalo žolė, džiovintos žolės kapsulės, skystos ištraukos, aliejai, tinktūros ir arbata.
Dozavimas
Tradiciškai žliūgės yra vartojamos taip
Kapsulės: po 3 kapsules iki 3 kartų per dieną.
Skysta žliūgės ištrauka: po 15 – 30 lašų (praskiesti) -3 kartus per dieną.
Tepalas: tepti pažeistas odos vietas iki 4 kartų per dieną.
Arbata: geriama iki kelių puodelių per dieną pagal reikalą.
Augalas menkai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.
Kada žliūgės preparatų vartoti negalima
Žliūgės negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Žliūgės neturėtų vartoti sergantieji inkstų ligomis ir esant sumažėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.
Augalas kaupia nitratus- neskirtinas vaikams ir sergantiems anemija.
Apsinuodijimo nitratais požymiai- galvos skausmai, hipotenzija, alpimas.
Liaudiški receptai su žliūgėmis
Žliūgės užpilas
1 valgomasis šaukštas žolės yra užpilamas 0,5 stiklinės vandens. Rekomenduojama išgerti po 0,5 stiklinės 1 kartą per dieną.
Žliūgės nuoviras
3 valgomuosius šaukštus žliūgės žolės užpilti 1 l vandens ir virinti ant mažos ugnies kol liks 0,5 l. Užkietėjus viduriams, reikia gerti po puodelį kas 3 val., kol palengvės.
Žliūgės arbata
1 valgomasis šaukštas žolės yra užpilamas 1 stikline verdančio vandens ir paliekama 30 min., kad pritrauktų. Šią arbatą galima gerti 3-4 puodelius per dieną tarp valgių.Tokios arbatos galima gerti kasdien tarp valgių 3-4 porcijas. Esant vidurių pūtimui ar užkietėjimui, žolininkai rekomenduoja bent 2 kartus per savaitę gerti žliūgės arbatos.
Geriausia šviežią žliūgės žolę sumalti mėsmale ir tyrelę užšaldyti ledukų paruošimui skirtuose maišeliuose. Tada užtenka paimti sušaldytos žliūgės gabaliuką ir jį užplikyti verdančiu vandeniu. Tokios arbatos kasdien galima gerti ikipo 3-4 stiklinių.
Žliūgės sultys
Rekomenduojama sulčių norma yra nuo 1 arbatinio iki 1 valgomojo šaukšto 3 kartus per dieną. Iš pradžių žliūgės sultis siūloma gerti po arbatinį šaukštelį, o tik toliau, stebint savijautą, net po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Žliūgės salotos
Susmulkinti 100 gramų šviežios žliūgės žolės, pasūdyti, sumaišyti su 20 gramų grietinės. Salotas papuošti virto kiaušinio gabalėliais ir nešti į stalą.