Augalas – Dvokusis lipšnis

Lotyniškas pavadinimas –Symplocarpus foetidus

Sinonimai –Skunk Cabbage, Charogne, Chou Puant, Chou Sconse, Col de Mofeta, Dracontium, Dracontium foetidum, Meadow Cabbage,Pole- cat cabbage, Polecatweed, Skunkweed, Spathyema Foetida, Spathyéma Mouffette, Swamp Cabbage, Symplocarpe Chou-Puant, Symplocarpe Fétide, Symplocarpus foetidus, Tabac-du-Diable

Šeima –Aroninių(Araceae)

Augalo aprašymas

Dvokusis lipšnis yra nemalonaus kvapo daugiametis augalas išaugantis iki 75 cm aukščio. Lipšnis žydi be lapų anksti pavasarį. Jo lapai išauga augalo žydėjimo metu. Žiedynas yra rudos spalvos, kaušo formos, be koto, auga tiesiai iš žemės. Lapai yra tamsiai žali, širdies formos, 20-40 cm ilgio, stambūs, dekoratyvūs. Nulaužus lapą išsiskiria nemaloniai kvepiančios gleivės. Šakniastiebis yra 2-7 cm skersmens, nuo jo atsišakoja daug česnaku kvepiančių šaknų. Žaliuoja iki vasaros pabaigos. Rudenį prinoksta stambūs rutuliški vaisiai. Dvokusis lipšnis yra paplitęs Tolimuosiuose Rytuose- Sachaline, Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lipšniai mėgsta drėgmę, gerai auga tik drėgnuose, užpelkėjusiuose, tamsiuose miškuose. Jie mėgsta derlingą, drėgną, net šlapią dirvą ir visišką pavėsį. Augdami saulėtoje, sausoje vietoje skursta ar visai sunyksta.  Žiemoja nedengti. Lipšnius galima dauginti sėklomis arba atidalijant kerus.  Vienoje vietoje jie gali augti daugelį metų.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra kasamos augalo šakniastiebiai ir šaknyss. Jie yra kasami vėlai rudenį arba anksti pavasarį.

Veikliosios medžiagos

Dvokiuosiuose lipšniuose yra rasta eterinių aliejų, serotonino  (5HT), krakmolo,cukrų, taninų, dervų. Taip pat rasta geležies, nespecifinių alkaloidų, fenolio junginių ir glikozidų. Šakniastiebiuose randami dideli kalcio ir kalio oksalatų kiekiai.

Moksliniai šio augalo tyrimai beveik nebuvo atlikti. Buvo tyrimų, kurie nustatė priešgrybelinį šio augalo poveikį.

Naudojimas medicinoje

Vinebago ir Dakotos indėnai lipšnį io šaknis naudodavo astmos gydymui, atsikosėjimui gerinti, taip pat bronchito bei spazmų malšinimui. Šaknų kompresai buvo dedami siekiant pašalinti rakštis, gydyti žaizdoms bei galvos skausmų gydymui. Amerikoje liaudies medicina dvokųjį lipšnį naudojo net iki XIX amžiaus. Tradiciškai juo buvo gydoma astma, bronchitas, kokliušas bei viršutinių kvėpavimo takų susirgimai,- sloga ir šienligė. Šiek tiek rečiau augalas būdavo pasitelkiamas epilepsijos, galvos skausmų, galvos svaigimų, sąnarių skausmų bei kraujavimų stabdymui. Sutrinta šaknimi kvėpuodavę skaudant galvai. Šiai dienai dėl savo toksišumo augalas oficialioje  medicinoje vartoti nerekomenduojamas.

Augalas toksiškas- prisilietus, galimas toksinis dermatitas, gali atsirasti pūslių.

Dvokiojo lipšnio  vartojimo formos

Pardavime gali būti dvokiojo lipšnio alkoholinės ištraukos arba šaknies miltelių.

Dozavimas

Kosuliui slopinti – įprastai yra vartojama  0.5 – 1 ml lipšnio ištraukos (1:1 25% alkoholio) 3x per dieną; arba  2 – 4 ml tinktūros (1:10 25% alkoholio) 3x per dieną. Arba  0.5 – 1 g dvokiojo lipšnio šaknų miltelių sumaišytų su medumi 3x per dieną.

Pašalinis dvokiojo lipšnio  poveikis

Dvokusis lipšnis gali sukelti galvos svaigimą ir skausmus, mieguistumą.
Dvokusis lipšnis gali nudeginti burnos gleivinę ir sukelti stomatitą.
Dvokiojo lipšnio preparatai vartojami didelėmis dozėmis arba įkvepiami gali sukelti pykinimą ir vėmimą, persileidimą, taip pat pakenkti inkstams, nes juose nusėda kalcio oksalatų kristalai.
Dvokusis lipšnis gali nudeginti odą, sukelti jos paraudimą, nidežulį ir uždegimus ( kasant šaknis plikomis rankomis ).

Dvokiojo lipšnio sąveika su kitais vaistais

Augalas menkai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada dvokiojo lipšnio preparatų vartoti negalima

Šiai dienai oficialioji medicina dėl augalo toksiškumo jo vartoti nerekomenduoja.

Augalo preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios moterys bei maži vaikai.