Augalas – Paprastoji bitkrėslė

Lotyniškas pavadinimas – Tanacetum vulgare, Chrysanthemum vulgare Bernh., Chrysanthemum tanacetum Harsch.

Sinonimai – auksažiedė, bridkažolė, bridklė, čižma, čyžma, daratos, ežė, gumbo žolė, kirmytžolė, marūnas, pižma, saulakrėslis, Tansy,  Barbotine, Bitter Buttons, Buttons, Chrysanthemi Vulgaris Flos, Chrysanthemi Vulgaris Herba, Chrysanthemum vulgare, Coq des Jardins, Daisy, Erva dos Vermes, Herbe Am ère, Herbe du Bon Chasseur, Herbe de Chartreux, Herbe au Coq, Herbe de Saint-Marc, Herbe de Sainte-Marie, Herbe aux Vers, Hind Heal, Parsley Fern, Scented Fern, Sent-Bon, Stinking Willie, Tanaceto, Tanacetum boreale, Tanacetum vulgare, Tanaisie, Tanaisie Commune, Tanaisie Vulgaire, Tansy Flower, Tansy Herb, Tansy Extract, Tansy Herb Liquid, Tansy Herb LQ, Tansy Oil, Пижма обыкновенная, Дикая рябинка

Šeima –Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke)

Augalo aprašymas

Paprastoji bitkrėslė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 50-120 cm .  Jos šakniastiebis yra šliaužiantis, sumedėjęs, iš jo išauga keletas stiebų. Bitkrėsles tiebai yra statūs, briaunoti, o viršūnėje šakoti. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti. Apatiniai bitkrėslės lapai yra kotuoti, 0 viršutiniai bekočiai. Atskiri, sudėtiniai lapeliai yra lancetiški, giliai dantyti. Graižai sukrauti į skydišką kekę. Žydi bitkrėlės  tamsiai geltonos spalvos žiedais, susitelkusiais į graižus. Žydėjimo periodas liepos-rugsėjo mėnesiai. Vaisius – lukštavaisis. Bitkrėslės kvapas labai stiprus ir specifiškas. Ji yra kartaus skonio.

Ši vaistažolė auga visoje Lietuvoje. Mėgsta augti pakelėse, paupiuose, pievose. Mėgsta-  priesmėlio dirvose ir saulėtose  vietose.

Apie bitkrėslės gydomąsias galias žinojo jau senovės graikai, kurie ją naudojo balazamavimui. Spėjama, kad bitkrėslės augalo vardas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio  “athanasia,” reiškianiai- nemirtingumas. Nuo senovės liaudies medicinoje bitkrėslė naudota kirminams varyti. Ją minėjo jau viduramžių herbalistai 12 amžiuje.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkami bitrėslės žiedai (Tanaceti flos, Flores Tanaceti). Jie yra renkami  augalo žydėjimo metu – liepos-rugpjūčio mėnesiais.  Po rinkimo būtinai reikia gerai nusiplauti rankas, nes bitkrėslė turi stipriai veikiančių medžiagų, kuriomis galima aspinuodyti. Vaistinė medžiaga yra džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 ºC temperatūroje. Išdžiovinti graižai turi specifinį kvapą.

Veikliosios medžiagos

Bitkrėslės graižuose yra iki 1,5 % eterinių aliejų. Svarbiausi yra alfa ir beta tujonas, tujolis, pinenas, kamparas, borneolis, tanacetinas.  Juose taip pat yra apie, 5 % flavonoidų,seskviterpeno laktonų, rauginių medžiagų, alkaloidų, kartumynų, fenolkarboninių rūgščių bei dervų. be šių medžiagų bitkrėslėse aptinkama ir ketonų, chizanetilo acetato, beta kariofileno, gemakreno- D, borneolio, kamparo, izopinokamfono, izotujono, piperitono, gama terpineno, umbelulono ir kitų terpenų.  Bitkrėslės eteriniai aliejai  stipriai skatina kraujavimą iš gimdos. Tačiau jų kiekis skirtinguose augaluose gali įvairuoti. Taip pat pastebėta, jog bitkrėslės eteriniai aliejai veiia Gram + bakterijas.

Tujos veikliosios medžiagos yra gana toksiškos. Manoma, jog toksinis poveikis priklauso nuo tujono. Tačiau odos uždegimą- dermatitą gali sukelti ir seskviterpeno laktonai, arbaskulinas A ir tanacetinai.

Bitkrėslės preparatai skatina praikaito išsiskyrimą, mažina karščiavimą, slopina spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, varo kirmelės, lengvai dezinfekuoja ir pasižymi antiseptiniu, analgetiniu poveikiu.  Tačiau jie taip pat lėtina širdies ritmą ir  didina kraujospūdį.

Naudojimas medicinoje

Šia dienai dėl savo toksiškumo augalas beveik nevartojamas vakarų šalyse.  Senovėje bitkrėslės naudotos balzamuojant mirusiuos, kirminams varyti, kaip uždegimus, spazmus, viduriavimus, galvos skausmus, karščiavimus, gerklės skausmus ir patinimus mažinanti priemonė. Taip pat jomis skatintas mėnesinių atsiradimas bei šalinti skysčiai. Bitkrėlės lapai taip pat buvo naudojami kaip prieskonis.  Lietuvoje tradiciškai buvo vartojama parazitams (askaridėmss, spalinėmss) iš virškinamojo trakto išvaryti, taip pat kai kurioms kepenų ir žarnyno ligoms gydyti (tulžies sekrecijai skatinti esant cholecistitui, tulžies latakų diskinezijoms). Išoriškai  bitkrėslė gali vartojama gydant gleivinių susirgimus-  gingivitus, stomatitus, bei sąnarių skausmus. Iš bitkrėslių gali būti daromi kompresai ar jos dedama į vonias sergant  podagra, sąnarių uždegimais.
Augalas yra nuodingas. Jo preparatus į vidų galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

Bitkrėslės vartojimo formos

Paprastai yra vartojami bitkrėslės užpilai ir ekstraktas (Extr. Tanaceti)- jų kartais dedama į galeninių vaistų formų sudėtį.  Taip pat yra išleidžiami homeopatiniai bitkrėslės preparatai bei eterinis jos aliejus.

Pašalinis bitkrėslės poveikis

Bitkrėslės gali veikti centrinę nervų sistemą- sukelti asmenybės pokyčius.
Bitkrėslės gali sukelti čiaudulį, alerginius rinitus ir kitus alergijos reiškinius.
Ilgai vartojant bitkrėslės gali atsirasti inkstų pakenkimai.
Bitrėslės sukelia kontaktinį dermatitą.
Bitkrėslės gali sukelti persileidimą.
Bitkrėslės lėtina širdies ritmą ir didina arterinį kraujospūdį.
Bitkrėslės sąveika su kitais vaistais
Bitkrėslės preparatai gali sąveikauti su arterinį kraujospūdį ir širdies ritmą reguliuojančiais preparatais- nevartotini kartu.
Bitkrėslės preparatai yra toksiški. Be gydytojo nurodymo jų vartoti nereikėtų.
Bitrėslės preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei vaikai ikin 12 metų.
Bitkrėslės preparatų negalima vartoti esant nervinio pobūdžio sutrikimams, pilvo organų venų stazei, sergant skrandžio ir žarnyno uždegimais.

Liaudiški receptai su bitkrėslėm

Vaistažolių mišinys nuo kirmėlių

3 d. bitkrėslės žiedų
2 d. pipirmėtės lapų
2 d. pelyno žolės

1 arbatinį šaukštelį šio  mišinio užpilti  ¼ stiklinės verdančio vandens, paliekti  10 min stovėti, kad prisitrauktų ir nukošti. Paprastai yra geriama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną.