Augalas – Jūros svogūnas

Lotyniškas pavadinimas – Urginea maritima, Drimia maritima, Scilla maritima L.

Sinonimai – Jūrsvogūnis, indiškasis svogūnas, Squill, Cebolla Albarrana, Charpentaire, Drimia indica, Drimia maritima, European Squill, Indian Quills, Indian Squill, Jacinthe de Mer, Jangli Pyaj, Jungli Plyaz, Mediterranean Squill, Oignon Marin, Red Squill, Scilla, Scilla indica, Scilla maritima, Scille, Scille Blanche, Scille Maritime, Scille Mort-aux-Rats, Scille Officinale, Sea Onion, Sea Squill Bulb, Scilla, Squille, Urginea indica, Urginea maritima, Urginea scilla, Urginée Fausse-Scille, Urginée Maritime, Vanpalandu, White Squill. Cebolla Albarrana, Charpentaire, Drimia indica, Drimia maritima, European Squill, Indian Quills, Indian Squill, Jacinthe de Mer, Jangli Pyaj, Jungli Plyaz, Mediterranean Squill, Oignon Marin, Red Squill, Scilla, Scilla indica, Scilla maritima, Scille, Scille Blanche, Scille Maritime, Scille Mort-aux-Rats, Scille Officinale, Sea Onion, Sea Squill Bulb, Scilla, Squille, Urginea indica, Urginea maritima, Urginea scilla, Urginée Fausse-Scille, Urginée Maritime, Vanpalandu, White Squill.

Šeima – Lelijinių (Liliaceae)

Augalo aprašymas

Jūrų svogūnas yra lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Manoma, jog augalo tėvynė yra Šiaurės Afrika. Savaime įvairios jūrų svogūnų rūšys  auga Viduržemio jūros baseino pakraščiuose:  Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kanarų salose,  Šiaurės Afrikoje, Gruzijoje. Lietuvoje šis augalas neretai vadinamas indiškuoju svogūnu, tačiau nieko bendro su Indija jis neturi. Jūros svogūnas yra daugiametis, nereiklus augalas. Per 3—5  savo gyvenimo metus jis gali išaugti iki 15 cm skersmens ir pasiekti 2 -3 kg svorio. Svogūnas yra kriaušės formos, mėsingas. Jo apačioje išauga stiprios šaknys. Svogūno lukštai gali būti baltos arba violetinės- rausvos spalvos, kartais su melsvu atspalviu. Jūros svogūno lapai ilgi, blizgantys, primena diržą.  Auga iki žydėjimo, o po to nudžiūva. Jie gali išaugti iki 1.5 metro ilgio. Žydėti auglas pradeda tik  2–3 gyvenimo metais. Pražįsdamas jis išleidžia  stambią strėlę – žiedynkotį, kuris gali siekti net iki 1 metro ilgio.  Žydi jūros svogūnas  baltos arba baltai žalsvos spalvos žiedais, kurie susitelkę į kekę ant šio  stiebo. Žiedo forma primena leliją. Jūros svogūnai gali būti dviejų rūšių. Vienų svogūnų lukštas gali būti baltos spalvos, o kitos rūšies- raudonos. Pastarieji yra žymiai toksiškesni, neretai naudojami ne gydymui, bet graužikams naikinti. Mat užvalgę šio svogūno graužikai žūva.  Vaistams dažniau yra auginami jūros svogūnai su baltu lukštu. Jie yra kasami vasaros pabaigoje. Indinis svogūnas labai nereiklus augalas. Jis gali augti namuose ant palangės greta kitų gėlių, tik laistyti jo dažnai nereikia. Jūros svogūnus augini nesunku. Jie gerai auga vasarą darže ar sode, o žiemą- ant palangės. Gali augti ir tamsesniame kambaryje.

Jūros svogūną vaistams naudojo jau senovės egiptiečiai.Pirmąkart jis paminėtas 1500 metais prieš mūsų erą Eberso papiruse. Juo gydėsi taip pat ir garsieji senovės mokslininkai Pitagoras ir Hipokratas. Šiandienos medicinoje jis vartojamas širdies ligoms gydyti. Maistui nevartojamas, nes yra toksiškas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra naudojamas pats supjaustytas svogūnas, taip pat namų sąlygomis gali būti naudojami ir augalo lapai. Juos galima sutrinti į košelę, o paskui iš jos spausti sultis (košelė išspaudžiama pro marlę). Lapai gali būti naudojami užpilo, noviro, spiritinės ištraukos ar tepalų gamybai. Pietų Afrikoje indinis svogūnas buvo naudojamas nudegimų, vabzdžių įkandimų, bėrimų gydymui- panašiai kaip ir   kaip šviežių alavijų sultys. Iš jo sulčių buvo gaminamas sirupas nuo kosulio.  Dažniausiai namų sąlygomis gydymui yra naudojami švieži patys seniausi augalo lapai. Yra nupjaunamas maždaug  2 cm ilgio lapo gabalėlis ir juo trinama skaudama vieta.
Šiandienos  medicinoje iš jo gaminamos tinktūros, balzamai, gydomieji kremai. Iš jo gaminami širdies veiklą gerinantys, arterinį kraujospūdį mažinantys ir inkstų funkciją gerinantys preparatai.

Veikliosios medžiagos

Pagrindinės veikliosios jūrino svogūno medžiagos yra širdies glikozidai. Iš jų aptinkama apie 0.15–2.4% bufadienolidų, kuriems priklauso scilarenas A ir scilarenas B. Rasta juose ir flavonoidų, stigmasterolio antocianidinų ir gleivinių medžiagų. Jūriniame svogūne aptikti glikozidai veikia greitai ir pasižymi stipriu diuretiniu poveikiu. Jie skiriasi nuo kitų augalų ( nuodingosios rusmenės) glikozidų, nes neturi kumuliacinio poveikio ir yra gan greitai pašalinami, jų yra stipresnis diuretinis poveikis.  Jūrinis svogūnas taip pat turi daug terpenų bei alkaloidų, kurie veikia dirginančiai, skatina vietinę kraujotaką bei malšina skausmą. Terpenai vietiškai malšina sąnarių skaumus, vietinius uždegimus. Tačiau augalas yra toksiškas, todėl mokslinė literatūra vidun jo vartoti nerekomenduoja.

Naudojimas medicinoje

Jūrinio svogūno veikliosios medžiagos veikia diuretiškai, skatina vėmimą, taip pat veikia kardiotoniškai ir palengvina atsikosėjimą. Gydant širdies nepakankamumą ir edemas yra vertinamas jo diuretinis poveikis. Taip pat  jis kartais naudojamas kaip digitalio preparatų pakaitalas, nes neturi kumuliuojančio poveikio. Didesnės jūrinio svogūno preparatų dozės skatina vėmimą, o mažos dozės palengvina atsikosėjimą. Iš indiškojo svogūno taip pat gaminami ir homeopatiniai preparatai. Senovėje ir liaudies medicinoje augalas naudotas  gydant galvos skausmus, radikulitą, podagrą, artritą, sąnarių artrozes, sumušimus, vabzdžių įkandimus, taip pat ir pūslelinę. Šiandien dėl savo toksiškumo augalas naudojamas retai. Be gydytojo priežiūros jo vartoti yra nepatariama, nes didelės jo dozės yra nuodingos. Jeigu nutarėte jį naudoti- atminkite, jog jo preparatus geriau naudoti tik išoriškai- skaudantiems sąnariams, odos pažeidimams gydyti. Vartoti vidun šio augalo gydytojai nerekomenduoja.

Pašalinis jūrinio svogūno poveikis 

Jūros svogūno vartoti vidun nerekomenduojama. Jis dirgina skrandžio gleivinę, apsinuodijus jūros svogūnu išnyksta apetitas, pradedama viduriuoti, vemti, atsiranda galvos skausmai, regois pokyčiai. Gali būti nuotaikos pakitimų, depresija, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimai ir odos bėrimai. Sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai, gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai ir mirtis.

Auginantys jūros svogūnus dažniau serga odos uždegimais, dermatitais.

Augalas gali toksiškai veikti odą, todėl net ir liesti jo lapus yra patariama tik su pirštinėmis. Prieš ruošiant šio augalo naminius vaistinius preparatus, yra patariama jo lapus  bent kelias dienas palaikyti šaldytuve.

Jūros svogūno sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Kalcio preparatai -Jūros svogūnai sąveikauja su kalcio preparatais ir skatina širdies ritmą. Nevartotini kartu.

Kortikosteroidai – sąveikauja su jūros svogūnais. Gali sumažinti kalio kiekį kraujuje. Nevartotini kartu.

Chinidinas– jūros svogūnai sąveikauja su chinidinu ir gali stiprinti jo poveikį. Nevartotinas kartu.

Vidurius laisvinantys preparatai– gali sąveikauti su jūros svogūnais ir sukelti viduriavimus, bei sumažinti kalio kiekį kraujuje. Nevartotini kartu.

Diuretikai– sąveikauja su jūros svogūnais. Gali sukelti hipokalemiją. Nevartotini kartu.

Kada jūros svogūnų  preparatų vartoti negalima

Jūros svogūnų preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios motinos. Gali sukelti persileidimą.

Jūros svogūno preparatų nepatariama vartoti be gydymo paskyrimo. Jo negali vartoti sergantieji širdies ritmo sutrikimais- esant širdies blokadoms. VPV sindromui.

Jūros svogūno preparatų negalima vartoti esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimams.

Jūros svogūno preparatų negalima vartoti sergant virškinamojo trato susirgimais, nes gali pablogėti ligonio būklė.