Ligos priežastys

Angina yra vadinamas  ryklės tonzilių uždegimas uždegimas, dažniausiai sukeliamas  sterptokokų ir stafilokokų. Jai būdingas limfadenoidinis ryklės tonzilių audinių ( dažniau gomurio tonzilių) uždegimas.

Dažniausiai šia liga  serga vaikai ar jauni darbingo amžiaus asmenys iki 35—40 metų. Apsikrečiama dažniausiai oro- lašeliniu arba kontaktiniu būdu – nuo ligonio  daiktų, nuo indų.  Kartais susergama tuomet, kai suaktyvėje tonsilių įdubose, burnoje ar ryklėje natūraliai gyvenantys mikroorganizmai. Neretai susergama peršalus, pervargus, po  gripo, nosies ertmės ir jos pridėtinių ančių uždegimo-haimorito, esant lėtinės infekcijos židiniams-, nesveikoms dantenoms, dantų šaknims, adenoidams lėtinei  slogai, kai yra apsunkintas kvėpavimas per nosį, Šia liga dažniau suserga tie, kurie vaikystėje sirgo skarlatina.

Ligos klinika ir simptomatika Angina dažniau sergama  šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Dažniau susergama staiga. Pradeda perštėti gerklę, skaudėti ryjant, karščiuojama. Pirmąją ligos dieną temperatūra gali būti aukštoka iki 38-39° C (kartais iki 40° C). Neretai būna intoksikacijos reiškinių-  skauda galvą, vargina šaltkrėtis, bendras silpnumas, vargina stiprūs gerklės skausmai, ypač antrąją ir trečiąją ligos dieną. Paprastai  pasveikstama per 7—8 dienas.

Ligonio nusiskundimai

Dažniasiai ligonį vargina

– Bendras silpnumas
– Karščiavimas
– Kaklo limfmazgių skausmas, gali būti ir jų padidėjimas
– Galvos skausmai
– Skausmas ryjant
– Gerklės skausmas
– Tonzilių paraudimas
– Rausvas, su baltomis apnašomis tonzilių paviršius

Ligos klasifikacija

Pagal angina gali būti:

Katarinė angina

Katarinė angina yra lengviausia  ligos forma. Susirgimas neretai prasideda staiga: ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas. Gomurinės tonzilės ir žiočių lankai parausta, patinsta, ant jų taip pat gali matytis pūlinukai. Liga trunka iki 7 dienų.

Folikulinė ( pūlinė) angina

Folikulinė angina- klinika panaši į katarinės anginos. Tonzilės būna paburkę, paraudę, jos būna padengtos balkšvais taškeliais. Supūliavę tonzilių folikulai neretai pratrūksta 2-3 ligos dieną, paskui ligonio būklė gerėja. Šia anginos forma  dažniausiai yra sergama iki 5-7 dienų.

Lakūninė angina

Lakūninės anginos simtomai yra panašūs š folikulinės anginos. Ant paburkusių tonzilių susidaro balkšvai gelsvų pūlingų apnašų. Jos lengvai nusivalo, tačiau ryklės epitelis yra nepažeidžiamas ( tuo ji skiriasi nuo difterinės anginos).

Sergnat folikuline ir lakūnine anginomis, padidėja ir tampa labai skausmingais ir sritiniai limfmazgiai. Sergama paprastai sunkiau, nei kitomis anginos formomis, negydant liga gali užtrukti iki 14 dienų.

Diagnostikos principai

Ūminis streptokokinis tonzilitas diagnozuojamas remiantis nusiskundimais, klinika ir apžiūros duomenimis.

Kraujo tyrimai – bendras kraujo vaizdas- būdinga  leukocitozė, padidėjęs ENG, CRB.

Laboratoriniai tyrimai – Gali būti atliekamas tonzilių apnašų mikrobiologinis tyrimas sukėlėjo ir jo jautrumo antibiotikams nustatymui.

Gydymo principai

Anginos gydymas visada yra kompleksinis: skiriami antibakteriniai preparatai (10 dienų),  taip pat skiriami skausmą ir karščiavimą mažinantys preparatai, dieta,  lovos režimas.

Pirmo pasirinkimo vaistas-  penicilinų grupės antibiotikai (penicilinas, amoksicilinas) arba  I kartos cefalosporinai (cefadroxilum, cefalexinum). Alergiškiems penicilinui vaikams ir suaugusiems vietoj penicilinų yra rekomenduojama skirti eritromicino.

Skiriamas ir vietinis gydymas. Dažniausiai 5—6 kartus per dieną  gerkllę siūloma  skalauti dezinfekuojamais tirpalais: 2% boro rūgšties tirpalu, 3% vandenilio peroksidu, silpnu (rausvu) kalio permanganato tirpalu, furacilinu (1 tabletė ištirpinama 1 stiklinėje vandens), vaistinio šalavijo arba ramunėlių nuoviru, taip pat propolio preparatai.

Jei ūminis tozilitas pereina į lėtinį, taikomas chirurginis gydymo metodas- tonzilių pašalinimas- tonzilektomija.

Ligonį yra būtina izoliuoti, -ypač nuo vaikų. Jam būtina naudoti atskirus indus ir rankšluostį. Po valgio ligonio indus būtina labai gerai išplauti ir 10—15 min pavirinti. Sergančio angina asmens drabužius ir lovos skalbinius  taip pat reikėtų skalbti atskirai nuo kitų skalbinių. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina kelis kartus per dieną gerai vėdinti ir valyti drėgnu skuduru . Prie ligonio lovos  turėtų būti statoma spjaudyklė su rausvu kalio permanganato tirpalu seilėms dezinfekuoti.

Slaugantys asmenys  turi dažnai plauti rankas, ištrinti jas dezinfekuojamomis priemonėmis (spiritu, odekolonu).

Ligonis turi gulėti lovoje, siūloma valgyti įvairų, vitaminingą, šiltą, susmulkintą maistą (sriubą, skystas košes, gerti kisielių. ). Būtina daug gerti šiltų skysčių, mineralinio vandens, šiltos arbatos su citrina, šilto pieno, mineralinio vandens.

Norint greitai pasveikti ir išvengti komplikacijų (ryklėje gali susidaryti votis, vadinamasis peritonsilinis abscesas, prasidėti kai kurios sąnarių, širdies, inkstų ligos), svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Jokiu būdu negalima gydytis pačiam.
Norint išvengti anginos, svarbu pastoviai grūdinti ir stiprinti organizmą (daryti šaltus apsitrynimus, apsipylimus, priiminėti oro vonias, sportuoti, daug vaikščioti gryname ore), vengti peršalimo, gydyti ligas, galinčias sukelti anginą: sugedusius dantis, lėtinį tonsilitą, adenoidus.

Komplikacijos

Laiku nepradėjus gydymo antibiotikais, užkratas gali plisti į šalia ryklės esantį jungiamąjį audinį ar sritinius limfmazgius. Dėl to gali susiformuoti pūliniai šalia tonzilių, palei ryklę, už ryklės. Sunkiais atvejais gali išsivystyti reumatas, inkstų uždegimas, sąnarių uždegimas. Tačiau šios komplikacijos būna retai.

Profilaktika

Būtina klausyti gydymo nurodymų. Peršalus yra patartina pagulėti karštoje vonioje arba pakaitinti kojas karštoje vonelėje, taip pat naudingos ir inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas drusko tirpalu.

Profilatikai  taip pat gali būti vartojami ir burnos probiotikai (gerosios burnos bakterijos) -Streptococcus salivarius K12, rekomenduojamas bendras organizmo  grūdinimas, infekcijos židinių šalinimas.

Natūralaus gydymo principai

Prakaitavimą skatinantys vaistažolių mišiniai

Liepos žiedų, šermukšnių ir aviečių lapų mišinys

Šermukšnių vaisiai 45,0 g
Liepų žiedai 30,0 g
Aviečių lapai 25,0 g

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 45 min. pritraukti, po to nukošti ir gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Liepžiedžių ir aviečių arbata nuo peršalimo

Liepų žiedai 50,0 g
Aviečių uogos 50,0 g

Šis mišinys skatina prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens ir dar pakaitinti  10 min. vandens vonelėje, palikti  40–45 min. pritraukti, nukošti ir gerti  po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Šalpusnių lapų arbata su aviečių uogomis

Paprastųjų raudonėlių žolė 30,0 g
Ankstyvųjų šalpusnių lapai 40,0 g
Aviečių uogos 30,0 g

1 valgomąjį šaukštą  vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, nukošti ir gerti po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Gerklės skausmui raminti

Šalavijų lapų ir ramunėlių žiedų arbata

Ramunėlių žiedai 30,0 g
Šalavijų lapai 20,0 g
Pipirmėčių lapai 20,0 g
Ajerų šaknys 30,0 g

1 valgomąjį šaukštą  vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 30 min. pritraukti, nukošti ir skalauti burną ir  skaudančią gerklę keletą kartų per dieną.

Šalpusnių lapų ir piliarožių žiedų ištrauka

Šalpusnių lapai 35,0 g
Piliarožių žiedai 35,0 g
Ajerų šaknys 30,0 g

1 valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užpilti 1 tikline verdančio vandens, palaikyti 30–40 min. kad pritrauktų, perkošti  ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Taip pat geriau padės pasijusti  putinų uogų ulstys nuoviras su liepų medumi, karštas pienas su medumi arba su 1-2 virinto česnako skiltelėmis, erškėtuogių sirupas ar arbata, gervuogių lapų ir aviečių lapų ar jų vaisių,  arbata, vyšnių ar serbentų sultys. Tinka ir citrinų arbata su medumi

Nuo skausmo ir peršalus

Kosint, peršalus yra naudinga pakvėpuoti virtų bulvių su lupenomis garais. Išvirtas su lupena bulves reikia sutrinti, įmaišyti  naminio sviesto. Šiltą bulvių kompresą palaikyti ant krūtinės, kol atvės.

Jei gerklės skausmas tik prasideda, galima praskiesti degtinę vandeniu ir šiuo tirpalu įtrinti kaklą ir krūtinę. Po to iš karto kaklą apvynioti šaliku.

Ant kaklo galima dėti ir kaitintos druskos kompresą.