Augalas – Penkiametis balamedis

Lotyniškas pavadinimas – Tabebuia impetiginosa

Sinonimai – Skruzdžių medis, balamedis, lapačio, taheebo, îpe-roxo, pau-d’arco, lapacho rosado, Ipe roxo, lapacho colorado, lapacho morado, purple lapacho, red lapacho, taheebo,Tabernaemontana divaricata, Bignonia heptaphylla, Ébénier de Guyane, Ébène Vert, Handroanthus impetiginosus, Ipe, Ipe Roxo, Ipes, Lapacho, Lapacho Colorado, Lapacho Morado, Lébène, Pink Trumpet Tree, Purple Lapacho, Quebracho, Red Lapacho, Tabebuia avellanedae, Tabebuia heptaphylla, Tabebuia ipe, Tabebuia palmeri, Tabebuia impetiginosa, Taheebo, Taheebo Tea, Tecoma impetiginosa, Tecoma ipe, Thé Taheebo, Trumpet Bush.

Šeima –  bignonijinių (Bignoniaceae

Augalo aprašymas

Penkiametis balamedis yra lapuotis medis augantis Meksikoje, Brazilijoje ir Argentinoje. Balamedžiai užauga iki  30 m aukščio. Jų kamienai aukšti, bešakiai, išsišakojantys tik medžio viršūnėje. Balamedžio lapai yra priešiniai, elipsiškos formos, su  2-3 cm ilgio lapkočiais. Balamedžiai žydi rožinės spalvos žiedais trimito formos žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Balamedžio žydėjimo laikotarpis liepos-rugsėjo mėnesiai. Lapačio pavadinimas yra kilęs iš jo ypatingai tvirtos medienos. Išvertus iš indėnų kalbos, augalo pavadinimas reiškia ,, lanko medis“. Balamedžio mediena yra ypatingai tvirta ir gražios spalvos, labai vertinama.

Naudojamos augalo dalys

Buityje yra naudojama balamedžio mediena. Balamedžio žievė naudojama arbatoms ruošti. Arbata yra ruošiama iš vidinio medžio žievės sluoksnio. Pietų Amerikoje iš balamedžio žievės ruošiama arbata gydoma labai daug ligų. Gydymo tikslams ruošiama rožiniais žiedais žydynčių balamedžių arbata. Kitos bignonijos- žydinčios geltonos spalvos žiedais yra laikomos mažiau vertingomis.  Pietų Amerikos gyventojai šį augalą vertina dėl jo sutraukiančių, priešuždegiminių, baktericidinių ir priešgrybelinių savybių.

Veikliosios medžiagos

Pagrindinės balamedžio žievės veikliosios medžiagos yra chinonų dariniai ( naftochinonai). Taip pat yra lapacholio ir beta- lapachono- jie pasižymi antimikrobiniu aktyvumu, veikia tiek Gram teigiamus, tiek Gram neigiamus mikroorganizmus, MRSA, grybelius. Taip pat nustatyta, jog šie junginiai pasižymi priešmaliariniu, antišizostominiu, antivirusiniu poveikiu ir veikia vėžines ląsteles. Rasta balamedžio žievėje ir ksiloidono, dezoksilapacholio. Šio medžio žievėje taip pat yra H.Pylori veikiančio antrachinono tabebuino bei furonaftochinonų.

Vietos gyventojai  nuos senovės skruzdžių medžių arbata gydė lapacho šlapimtakių, virškinamojo trakto negalavimus, grybelių ir mielių sukeltas infekcijas, taip pat vidurių užkietėjimus, bei alergijas.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai balamedis buvo vartojamas kaip antibakterinis, antivirusinis, priešgrybelinis, priešuždegiminis ir šlapimo išskyrimą skatinantis vaistas. Pietų Amerikos kraštuose juo gydyti onkologiniai susirgimai- Brazilijoje jis šiuo tikslu naudojamas iki šiol. Vietinė medicina jį taip pat naudoja dizenterijos, skrandžio opų, gyvačių įkandimų, karštinių, maliarijos gydymui. Pau d’arco taip pat naudojamas odos grybelių, psoriazės, egzemos ir žaizdų gydymui. Liaudyje naudojamas įvairių karcinomų ir leukemijos gydymui. Tačiau moksliniais tyrinėjimais toks gydymo metodas nėra pagrįstas.

Šiuolaikinėje medicinoje balamedis gali būti pasitelkiamas kaip papildoma priemonė peršalimų, gripo, pūslelinės infekcijų gydymui. Taip pat gali būti naudojamas gydant kandidozę ir vietiškai MRSA  bei grybelines infekcijas. Yra įrodyta, jog pau d’arco veikia H.Pylori ir gali būti naudingas gydant skrandžio opaligę. Taip pat manoma, jog jis gali būti naudingas gydant maliariją, tačiau tam reikalingi papildomi tyrimai. Brazilijoje lapačio arbata pasitelkiama vėžio gydymui, tačiau jos veiksmingumas nėra įrodytas. 1960 -1970 metais JAV Nacionalinis Vėžio Tyrimų Institutas  tyrinėjęs balamedžio poveikį padarė išvadą, jog veiksmingo poveikio šis augalas nedaro. Tačiau su gyvais organizmais tyrimai nebuvo atlikti. Manoma, jog daugiau vėžines ląsteles veikiančių medžiagų turi visos augalo žievės preparatai, gaminami Brazilijoje. Tačiau teigti, jog šis augalas naudingas gydant vėžį tikrai anksti.

Balamedžio  vartojimo formos

Yra naudojama džiovinta augalo žievė, jos arbata, kapsulės, tinktūros.

Dozavimas

Terapinės augalo preparatų vartojimo dozės nėra nustatytos.
Vartojama remiantis tradicijomis.
Kapsulės: geriama iki 4 kapsulių po 500-  600 mg arba iki 9 kapsulių po 300 mg  per dieną.
Arbata:2-3 arbatiniai šaukšteliai džiovintos balamedžio žievės virinama 2 puodeliuose vandens. Visa dozė padalinama į 2-3 porcijas ir išgeriama per dieną. Kitų autorių duomenis, stipraus balamedžio nuoviro nerekomenduojama vartoti didelėmis dozėmis (daugiau nei puodelį per dieną)
Tinktūra (1:5, 40% alkoholio): įprastai yra vartojama iki 20 – 50 lašų (1–2.5 ml) iki 4 kartų per dieną arba sekama gamintojo rekomendacijomis.

Farmakokinetika – nežinoma

Augalo toksiškumas – Laikoma, jog yra labai mažas

Ilgalaikis vartojimas – Neištyrinėtas

Pašalinis balamedžio poveikis

Pykinimas, vėmimas, virškinamojo trakto sudirginimo reiškiniai. Gali nudažyti šlapimą rožine spalva. Vartojamas didelėmis dozėmis gali veikti kraujo krešėjimą. Izoliuota iš medžio žievės veiklioji medžiaga lapacholis veikia teratogeniškai ir abortifikuojančiai.

Balamedžio  sąveika su kitais vaistais

Balamedžio preparatai gali stiprinti kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų poveikį. Nevartotini kartu.

Kada balamedžio preparatų vartoti negalima

Balamedžio preparatai nevartojami nėštumo metu ir maitinant krūtimi.

Balamedžio preparatų negalima vartoti esant kraujo krešėjimo sutrikimams.

 

Liaudiški receptai su balamedžiu

Tradicinis balamedžio  nuoviras

1 arbatinį šaukštelį balamedžių žievės užpilti 1 stikline vandens, pavirti 5 minutes ir tuomet išjungti ugnį palikti pritraukti dar 15 minučių. Jeigu reikia  stipresnio poveikio arbatos, galima virti ir 8-10 minučių. Arbatą galima gerti su pienu ar grietinėle ir medumi.

Gryną balamedžio žievės nuovirą galima naudoti ir išoriškai-plauti mieliagrybio arba grybelio pažeistą odą.