Augalo aprašymas
Paprastasis kadagys yra visžalis, spygliuotis krūmas, išaugantis nuo 3-4 m o kartais net iki 15 m aukščio. Kadagio stiebas yra status, žievė pilkai rudos spalvos. Kadagio spygliai yra 10-15 mm ilgio, tamsiai žali, dygūs, išsidėstę meturiais po 3 . Kadagiai pradeda derėti sulaukę 5-10 metų ir dera kas 3-5 metus. Kadagių žiedai yra kankorėžio formos. Kadagiai žydi geltonais ir žalsvais žiedais. Jų žydėjimo laikotarpis- balandžio-gegužės mėnesiai. Vaisius kadagiai nokina ilgai, net 2-3 metus. Kadagio vaisiai- tamsiai mėlyni kankorėžėliai, panašūs i į uogas. Ant to paties augalo tuo pačiu metu galima rasti ir prinokusių, ir neprinokusių (žalių) vaisių.
Kadagys plačiai paplitęs augalas. Jis mėgsta saulėkaitą, gerai auga pušynuose ir kituose miškuose. Kadagiai atsparūs šalčiui ir sausrai. Jie gerai auga smėlinguose ir kalkinguose dirvožemiuose., ant skardžių, durpynuose, pušynuose. Rečiau auga mišriuose miškuose. Tai ilgaamžiai augalai, išgyvenantys iki 2000 metų.
Naudojamos augalo dalys
Vaistams yra naudojami kadagio vaisiai (Juniperi fructus; Fructus Juniperi). Jie yra renkami rudenį, kadayra visiškai sunokę – rugsėjo-spalio mėnesiais. Jas paprastai renka iki pirmųjų šalnų, tačiau nenubyrėjusios uogos gali būti renkamos ir iki pavasario. Uogos yra nukratomos arba nušukuojamos ir džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje iki 30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti kadagio vaisiai yra juodai rudos spalvos, minkšti, ovalios formos, silpnai kvepia sakais.
Senovėje kadagys buvo labai gerbiamas. Iš kadagio medžio buvo drožiamos lazdos ir pypkės. Iš medienos būdavo gaminamas parakas. Laikoma, kad iš kadagio medžio drožtuose dubenyse pienas nerūgsta. Lietuviai kadagius laikė šventais. Augalo šakeles smilkydavo namuose. Kadagio šakelių ir šiandien dedama rūkant mėsą. Kadagio uogų galima dėti į raugintas daržoves- kopūstus, burokėlius, marinuotus grybus ar mėsos marinatus. Jas galima dėti į vonias skaudant sąnariams. Tinka ir esant dantenų uždegimui.
Kadagių uogų aliejus naudojamas aromaterapijoje, taip pat juo gardinami alkoholiniai gėrimai.
Kadagius gerai sodinti prie namų- jų išskiriami fitoncidai sterilizuoja orą. 1 ha kadagynų per parą išskiria iki apie 30 kg fitoncidų.
Kadagiai yra saugojami augalai, jie įrašyti į Raudonąją knygą.
Veikliosios medžiagos
Kadagių uogose yra daug cukrų (iki 40 %), taip pat 0,5-2 % eterinio aliejų iš kurių svarbesni yra juniperinas, pinenas, borneolis, terpineolis, geraniolis, cineolis, mikrenas, sabinenas, kadinenas. Randama jose ir organinių rūgščių, ape 9 % dervų, flavonoidų, katechinų, antocianų, seskciterpenų, pektinų, mineralinių medžiagų.
Pagrindine diuretiškai veikiančia medžiaga yra laikomas terpinenas , kurios kiekiai gali įvairuoti. Kadagio vasiuose taip pat aptikta izokupresinės rūgšties, kuri veikia abortifikuojančiai.
Veikliosios kadagio medžiagos naikina bakterijas, mažina uždegimus ir skausmą, skatina tulžies ir šlapimo išskyrimą, lengvina atsikosėjimą.
Vartojant kadagio uogas maistui yra pastebėta, jog jos gali mažinti cukraus kiekį, taip pat laboratorinėmis sąlygomis slopina uždegimus. Kadagio žievės ištrauka laboratorinėmis sąlygomis pasižymi panašiu antibakteriniu poveikiu kaip ir streptomicinas.
Kadagio pelenuose yra nemažai kalcio ir geležies. Taip pat vidutiniai kiekiai magnio.
Naudojimas medicinoje
Nuo seno kadagio uogos buvo vartojamos inkstų susirgimams gydyti- skatinti šlapimo išsiskyrimą esant patinimams. Tam vartoti kadagių uogų nuovirai arba praskiestos jų sultys. Liaudies medicinoje kadagio anglis buvo barstoma ant pūliuojančių žaizdų, kadagio uogos vartotos kaip atsikosėjimą gerinanti ir bronchitą gydanti priemonė.
Šiai dienai kadagio uogų užpilai naudojami šlapimo takų dezinfekcijai ir kaip šlapimą varanti priemonė.
Išoriškai kadagių aliejus naudojamas žaizdų gydymui, uždegimams mažinti. Vidun jis yra naudojamas kaip šlapimą varanti ir virškinimą gerinanti priemon, ypač esant spazminiams skausmams ir vidurių pūtimui.
Kadagių uogų galima dėti į vonią sergant sąnarių skausmais, esant podagrai.
Kadagių uogų dedama į burnos skalavimui skirtus mišinius- jie efektyviai gydo dantenų uždegimus. Juose kadagio uogos gali būti derinamos su dilėgėlmis ir kraujažole.
Klinikinių kadagio naudojimą inkstų ligų gydymui pagrindžiančių tyrimų šiai dienai nėra. Hipoglikemizuojantis kadagio uogų poveikis nėra pilnai ištyrinėtas, todėl jo vartoti cukraus kiekiui mažinti šiai dienai nesiūloma.
Liaudes medicinoje kadagių uogomis, kadagių uogų nuoviru ir kadagio šaknų nuoviru bandyta gydyti skrandžio, žarnyno ir odos vėžį. Sergantiems šiomis ligomis, siūloma kasdien suvalgyti po 5 kadagio uogas.
Liaudies medicinoje kadagio uogų sirupas naudotas mažakraujystės gydymui.
Kadagio uogos naudotos kaip organizmą stiprinanti ir tonizuojanti, bei CNS stiprinanti priemonė.
Kadagio vartojimo formosGydymui yra vartojami kadagio uogų užpilai, eterinis kadagių aliejus. Jo dedama į šlapimą varančių , atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinius. Kartais yra naudojami ir kadagių spygliai bei jų šaknys.
Kadagio aliejaus vartojimas kosmetikos preparatų gamybai šiai dienai nėra rekomenduojamas. Kadagio aliejus vakarų šalyse naudojamas išskirtinai tik kvepalų gamyboje. Laikoma, jog šis aliejus pasižymi pernelyg stipriais pašaliniais reiškinias, kad būtų naudojamas gydymui.
Dozavimas
Kadagio aliejus
Vidurių pūtimui mažinti naudojama 0.05 – 0.2 ml kadagių aliejaus.
Kadagio uogų užpilas
1 arbatinis šaukštelis (amaždaug 2 g) smulkintų kadagių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, ir paliekams uždengtame inde 10 – 15 min kad pritrauktų. Po to nukošti ir gerti po stiklinę 3-4 kartus per dieną.
Pašalinis kadagių poveikis
Vartojant kadagio uogas dideliais kiekiais gali pasireikšti virškinamojo trakto ir šlapimo takų sudirginimo reiškiniai- viduriavimai, strėnų skausmai, padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, baltymas šlapime, šlapalo padidėjimas kraujuje.
Kadagio aliejus tepamas ant odos gali sukelti odos paraudimus, deginimą, ir net pūsleles.
Kadagio uogose yra medžiagų, galinčių sukelti persileidimą.
Kadagių sąveika su kitais vaistais
Literatūroje nenurodyta.
Kada kadagio preparatų vartoti negalimaKadagio uogos nevartojamos nėštumo metu ir neturi būti skiriamos mažiems vaikams.
Kadagio uogos nevartojamos esant alergijos reiškiniams.
Kadagio uogų negalima skirti sergant inkstų ar virškinamojo trakto uždegimais.
Kadagio uogų negalima vartoti ilgą laiką, ilgiau kaip 4 savaites. Gali atsirasti negrįžtami inkstų pakenkimai.
Atsargiai kadagio uogas turėtų vartoti vyresnio amžiaus ir cukralige sergantys asmenys.
Kadagio aliejaus negalima tepti ant atvirų žaizdų ir nubrozdinimų bei gleivinių.
Liaudiški receptai su kadagiais
Visi šie receptai yra liaudiški- tai reiškia, jog moksliškais tyrinėjimais jų vartojimas nėra įrodytas. Prieš nutardami vartoti šiuos receptus- pasitarkite su gydančiu gydytoju.
Kadagio uogų gira
300 g kadagio uogų užpilti 5 litrais verdančio vandens. Pavirti maždaug pusę valandos. Nukošti ir leisti atvėsti iki 15-20 laipsnių. Į vandenį įdėti 80— 100 gramų medaus ir 50 gramų mielių. Viską išmaišyti ir pastatyti rūgti. Kai mielės iškils — vėl išmaišyti. Po to supilti į butelius ir užkimšus palaikyti 5— 7 dienas tamsioje, vėsioje vietoje.
Kadagio spyglių vonios
Tinka esant neurozėms, sąnarių skausmams. 200 g kadagio spyglių pavirinti 1 litre vandens 30 minučių. Po to viską nukošti ir pilti į vonią. Gulėti vonioje- iki 15 minučių.
Kadagių ištrauka gerklei skalauti
Tinka esant ryklės ir gerklės uždegimams, faringitams, anginoms, stomatitams.
10 g smulkintų kadagio uogų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir leisti pritraukti kol atvės. Atvėsusia ištrauka skalauti gerklę.
Kadagio uogų užpilas
2 valgommieji šaukštai kadagio uogų užpilami 1 stikline verdančio vandens. Palikti pritraukti 3 val. ir po to nukošti. Geriama po pusę val. prieš valgį po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.
Kadagio uogų nuoviras
100 g kadagio uogų užpilti 400 ml vandens. Viską virti kol uogos suminkštės. Nukošti. Po to vėl įpilti tiek pat vandens ar įberti cukraus, kad susidarytų sirupo tirštumo masė. Geriama po 1 arbatinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Gydymas kadagio uogomis
Pirmą dieną kruopščiai sukramtykite 4 kadagio uogas, kauliukus išspjaukite. Vėliau suvalgykite po 1 kadagio uogą
daugiau. Kai per dieną sukramtysite ir suvalgysite 15 uogų, jų kiekį kasdien po 1 uogą mažinkite iki 4 uogų.