Augalas – Paprastasis moliūgas

Lotyniškas pavadinimas – Cucurbita pepo

Sinonimai – arbūzas, dynas, dynys, karpuotasis moliūgas, korbas, peponas, Calabaza, Citrouille, Cucurbita galeottii, Cucurbita mammeata, Cucurbita pepo, Cucurbitea Peponis Semen, Cucumis pepo, Field Pumpkin, Graine de Citrouille, Huile de Graines de Citrouille, Pepo, Pumpkin Seed, Pumpkin Seed Oil

Vaistinių preparatų pavadinimai – Action Super Saw Palmetto Plus, Hain Pumpkin Seed Oil Caps, Max Nutrition, System, Mega Men Men’s Vitapak, Men’s Multiple Formula, Proleve 40, Prost-Answer Alcohol-Free, Pumpkin Seed Shield, Saw Palmetto Formula, Saw Palmetto Pygeum Plus, Ultimate Oil

Šeima – Moliūginiai – Cucurbitaceae Juss.

Augalo aprašymas

Moliūgas yra vienmetis žolinis augalas.  Jo stiebas  yra gulsčias, šakotas ir plaukuotas,  žeme gali nusidriekti iki 10 m ilgio. Moliūgų lapai yra  labai dideli, širdiški, ilgakočiai, taip pat šiurkštūs. Žydi moliūgai geltonos arba oranžinės spalvos varpo formos žiedais. Žydėjimo laikotarpis-  gegužės–rugpjūčio mėnesiai. Moliūgo vaisiai- labai didelės didelės, apvalios, geltonos arba oranžinės spalvos uogos su kieta luobele.
Į Eruopą moliūgai atkeliavo iš Meksikos ir Pietų Amerikos kraštų. Juos atvežė ispanai. Iš Ispanijos jie greitai paplito po visą pasaulį. Moliūgus šiai dienai augina visuose kraštuose. Jie mėgsta saulėkaitą. Auga derlingoje, gerai įdirbtoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Lietuvoje auginamos 3 moliūgų rūšys. Paprastasis moliūgas yra labiausiai paplitęs bei turi daug veislių ir formų. Pasaulyje maistui auginama taip pat ir kitos moliūgų veislės –  C. pepo, C. maxima,  C. moschata. Medicininiams tikslams yra auginamas tik paprastasis moliūgas-   C. pepo. Be moliūgų soduose ir daržuose dar auginami yra-  agurotis (C.p. var. giraumontia) bei  patisonas (C.p. var. patison).

Naudojamos augalo dalys

Moliūgai- vertingos daržovės. Jų minkštime gausu ląstelienos, vitaminų (B1, B2, C, K, PP, E), karotino, karotenoidų, taip pat organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Iš moliūgų verdamos sriubos, košės, gaminamos uogienės. Moliūgų sėklos naudojamos gydymui- kirminų varymui, šlapimo išskyrimui paskatinti, taip pat gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

Gydymui yra naudojamos moliūgų sėklos (Cucurbitae semen). Jos yra ruošiamos kai moliūgai subręsta. Surinkti moliūgai dar laikomi apie 1–2 mėn. palaikomi, kol sėklos pilnai subręs. Tada sėklos išimamoms, nuplaunamos ir paskleižiamos paskleidus plonu sluoksniu. Jos yra džiovinamos šiltoje patalpoje 25–30 °C temperatūroje. Išdžiovintų sėklų lukštai turi būti gelsvai balti, sėklaskilčių vidinė plėvelė – žalsvai pilka, o sėklaskiltės – gelsvos, bekvapės, malonaus, riebalinio skonio.

Veikliosios medžiagos

Moliūgai yra puikus vitamino A šaltinis. Jo minkštimo 1/2 puodelio  yra aptinkama iki 7050 TV vitamino A. Tai yra 140% rekomenduojamo kiekio dienai. Moliūgų sėklos yra valgomos kepintos. Jose yra dayg aliejaus- net iki 35–40 %.  Iš jų 25% oleinės arūgšties ir 55% linoleinės rūgšties. Taip pat aptinkama iki 25–30 % baltymų, pektinų, dervų, fitosterino (kukurbitolio), organinių rūgščių, vitaminų (B1, B2, C, PP, E), karotino bei mineralinių medžiagų Sėklose taip pat daug mikroelementų- kalcio, fosforo, magnio, cinko, geležies. Yra nustatyta, jog moliūgų sėklos yra puikus vitamino E šaltinis- jose yra daug  γ-tokoferolio, beta tokoferolio ir seleno.

Pagrindinė veiklioji moliūgų sėklų medžiaga yra kukurbitinas (-) 3-amino-3-carboksipirolidinas. Iš moliūgų sėklų išspaustame aliejuje yra labai daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių- oleinės ir linoleninės rūgšties. Manoma, jog šios rūgštys ir sėklose esantys fitosteroliai pasižymi prostatos hiperplaziją stabdančiu poveikiu. Kol kas moksliškai šis teiginys nėra pilnai pagrįstas. Moliūgų aliejus taip pat naudingas mažinant arterinį kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujuje.

Moliūguose esančios veikliosios medžiagos skatina  šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, aktyvina žarnyno peristaltiką. Moliūgų sėklų vartojimas gerybinės prostatos hiperplazijos gydymui kol kas moksliškai nėra pagrįstas. Derinant iš moliūgų sėklų ištrauktą kukurbiciną ir sabalpalmę gerybinės prostatos hiperplazijos gydymui buvo pastebėtas šlapimo srovės pagerėjimas, naktinio šlapinimosi sumažėjimas, liekamojo šlapimo kiekio sumažėjimas, tačiau pačios padidėjusios  liaukos dydis nepakito.
Mokslininkai patvirtino, jog moliūgų sėklos pasižymi vidutiniu antioksidaciniu poveikiu ir gali būti naudingos hiperglikemijos ir arterinės hipertenzijos kontrolei.

Tradiciškai moliūgų sėklos naudojamos kirminų varymui. Mokslininkai nustatė, jog kukurbitinas stabdo parazitų Schistosoma japonicum augimą in vivo. Taip pat veikia pelių spalinukes ir kaspinuočius.

Nedidelės apimties tyrimas nustatė, jog moliūgų sėklos yra naudingos mažinant kalcio oksalato akmenų formavimąsi inkstuose  (tirta 20 2–7 amžiaus berniukų).

Naudojimas medicinoje

Moliūgai skatina  šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiai, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, aktyvina žarnyno peristaltiką. Moliūgų aliejus yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis, padeda reguliuoti cholesteriolio kiekį, taip pat derinamas su sabalpalme gydant gerybinę prostatos hiperplaziją. Nuo seno moliūgų sėklos naudotos kirminams varyti, tačiau moksliniais tyrimais šio gydymo metodo efektyvumo patvirtinti nepavyko. taip yra todėl, kad efektyviam gydymui yra reikalingos labai didelės veiklios medžiagos dozės, kurių realiai iš maistui naudojamų moliūgų sėklų kiekio gauti neįimanoma. Vienok Bulgarijoje, Ukrainoje ir Turkijoje įprasta kasdien suvalgyti šiek tiek moliūgų sėklų parazitozių ir gerybinės prostatos hipertenzijos profilaktikai.

Pastebėta, jog tuose kraštuose, kur moliūgų aliejus vartojamas reguliariai- arterine hipertenzija sergama rečiau.

Maisto papildai su moliūgų aliejumi gali būti naudingi vartojant ilgą laiką- kaip papildoma priemonė reguliuojant padidėjusį arterinį kraujospūdį ir cholesteriolio kiekiui mažinti. Vienok kaip pagrindinio vaisto šiuo atveju jo vartoti negalima

Padidėjusios priešinės liaukos gydymui amerikiečiai moliūgų aliejaus taip pat šiai dienai nerekomenduoja. 1990 metais FDA uždraudė jį vartoti dėl galimų pašalinių reakcijų ir komplikacijų.

Moliūgų vartojimo formos

Maistui yra vartojamos kepintos moliūgų sėklos. Gydymui vartojamos išlukštentos sėklos, taip pat moliūgų sėklų aliejus (Oleum Cucurbitae pepo) kapsulių formoje, moliūgų sėklų ekstraktai, tabletės ir arbata.

Dozavimas

Kai kurie šaltiniai siūlo vartoti nuo  60 iki 500 g moliūgų sėklų askaridėms varyti. Dozę padalinti į 3 dalis. Sėklas valgyti sumaltas arba užplikyti ir gerti kaip arbatą.

Lietuvoje rekomenduojama moliūgų sėklų vartojimo dozė yra po 1–2 valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną 1 mėn.- kirminams varyti, esant skausmingam šlapinimuisi.

Gerybinės prostatos hiperplazijos gydymui naudotos moliūgų ekstrakto dozės-  480 mg dienai, padalinti į 3 dalis. Vienok toks gydymo metodas nėra laikomas labai efektyviu ir moliūgų sėklas siūloma derinti su sabalpalme ir kitais gydomaisiais preparatais.

Pašalinis moliūgų poveikis poveikis

Laikoma, jog vartojant maistinėmis dozėmis moliūgų sėklos yra saugios vartoti nealaergiškiems asmenims.

Gali pasireikšti alergijos reiškiniai moliūgams.

Vartojami didelėmis dozėmis skatina šlapimo išskyrimą, dėl ko gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra.

Moliūgų sąveika su kitais vaistais

Stiprina šlapimą varančių preparatų poveikį. Kartu nevartotini.

Gali sutrikdyti ličio pašalinimą iš organizmą.

Kada moliūgų  preparatų vartoti negalima

 

Moliūgų preparatų nerekomenduojama vartoti nėštumo metu.

Moliūgų preparatų negalima vartoti esant alergijai moliūginių šeimos augalams.

Moliūgų preparatų nerekomenduojama vartoti jeigu yra neaiški prostatos liaukos padidėjimo kilmė- priešinės liaukos padidėjimas gali būti ir kitos ligos požymis, todėl pirmiausia reikia aiškintis ligos priežastis.