Augalas – Paprastasis erškėtis

Lotyniškas pavadinimas – Rosa canina

Sinonimai – arškėtys, erškėčiakrūmis, erškėtys, erškėtrožė, erškožė, radasta, radastas, rožė, šunrožė, šipšingė, vilkbukis, vilkdagis, шиповник, Apothecary Rose, Cynorhodon, Cynorhodons, Cynosbatos, Dog Rose, Dog Rose Hips, Églantier, Fruit de l’Églantier, Gulab, Heps, Hip, Hip Fruit, Hip Sweet, Hipberry, Hop Fruit, Persian Rose, Phool Gulab, Pink Rose, Poire d’oiseaux, Rosa alba, Rosa centifolia, Rosa damascena, Rosa de castillo, Rosa gallica, Rosa Mosqueta, Rosa provincialis, Rosa canina, Rose Hips, Rosa lutetiana, Rosa pomifera, Rosa rugosa, Rosa villosa, Satapatri, Rosae pseudofructus cum semen, Rosehip, Rosehips, Rose des Apothicaires, Rose de Provins, Rose Rouge de Lancaster, Rosier de Provence, Satapatrika, Shatpari, Wild Boar Fruit, Dog Rose, Dog Briar

Šeima – Erškėtiniai ( Rosaceae Juss.)

Augalo aprašymas

Paprastasis erškėtis yra daugiametis  dygliuotas krūmas , išaugantis iki 2–3 m aukščio dygliuotas krūmas. Erškėčių lapai yra sudėtiniai, neporiškai plunksniški, jie yra sudaryti iš 5–9 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški. Žydi erškėčiai baltais arba rožinės spalvos žiedais, susitelkusiais į  skydiškus žiedynus. Erškėčių žydėjimo laikotarpis trunka nuo  birželio iki liepos mėnesio. Vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Erškėčio vaisius yra netikra raudona uoga (erškėtuogė), kurios viduje yra  tikrieji vaisiai – riešutėliai.
Erškėtis yra paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Tai nereiklus augalas, neretai augantis savaime auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose. Mėgstamas auginti ir parkuose.  Lietuvoje yra priskaičuojama daugiau kaip 20 Rerškėčių  genties rūšių. Vaistams naudojami taip pat ir raukšlėtalapis (Rosa rugosa Thunb.) bei  miškinis (Rosa cinnamomea L.) erškėčiai.

Erškėtrožės nuo senovės buvo gerbiamos  visuose Europos kraštuose. Teigiama, jog senovinis Anglijos pavadinimas yra kilęs iš baltųjų erškėtrožių pavadinimo. Senovės laikais jos augusios visose britų salų pakrantėse. Viduramžiais buvo tikima, jog erškėtrožių šaknys gydo nuo šunų įkandimų ir pasiutligės. Nuo viduramžių erškėtrožių uogos buvo valgomos, iš jų gaminami šlapimą varantys vaistai. II Pasaulinio karo metu iš erškėtrožių uogų buvo gaminamas vitaminas C. Nuo seno iš jų verdamos uogienės ir gaminami sirupai.

Naudojamos augalo dalys

Vaistams yre renkamos erškėčių uogos  (Rosae pseudo–fructus). Jops yra renkamos nepilnai subrendusios, kol dar nėra suminkštėjusios. Erškėtuogės yra skinamos rankomis. Prieš džiovinant nuo jų reikia pašalinti taurėlapius, o didesnius vaisius perpjauti pusiau bei išvalyti sėklas. Erškėtuogės yra džiovinamos  džiovykloje 80–90 ºC temperatūroje. Gerai išdžiovinti vaisiai suspausti rankose  lengvai lūžinėja.
Iš erškėtuogių sėklų gaminamas erškėčio aliejus. Erškėtuogių lapų šutekliai gali būti dedami ant žauzių, kad pagreitintų jų gijimą. Jie taip pat veikia tonizuojančiai, sutraukiančiai ir  liuosuojančiai.

Veikliosios medžiagos

Erškėtuogių vaisiuose yra labai daug vitamino C – net iki  2,4 % ( tai žymiai daugiau nei jo yra serbentuose ar citrinose),  taip pat aptinkama vitaminų B, E, K, P, karotenoidų, flavonoidų, sacharidų, organinių rūgščių. Daug juosir pektino- net iki 11 % taip pat taninų ir  mineralinių medžiagų (kalio, kalcio druskos, geležies, mangano).
Vaisių sėklose yra apie 10 % riebalinio aliejaus, vitamino E, karotino, eterinio aliejaus, taip pat gausu nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių, apie 0,3 % vitamino E.

Erškėtuogių veikliosios medžiagos veikia sutraukiančiai, tonizuojančiai, skatina žaizdų gijimą, prakaitavimą ir laisvina vidurius.

Naudojimas medicinoje

Erškėčių vaisiai nuo seno naudojami kaip vitaminų šaltinis. Jie veikia priešuždegimiškai, užkerta kelią aterosklerozei, stabdo kraujavimą, skatina tulžies nutekėjimą, šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, padeda gyti žaizdoms.

Liaudies medicinoje naudojami gripo ir peršalimo ligų profilaktikai, bendram organizmo stiprinimui, taip pat skatinant šlapimo išskyrimą ir prakaitavimą.

Šiai dienai erškėtrožių preparatai naudojami avitaminozių, anemijos gydymui. Taip pat kaip natūrali tonizuojanti priemonė, didinanti organizmo atsparumą. Jais gydomos žaizdos, tulžies pūslės ir kepenų susirgimai, skatinama diurezė ir prakaitavimas. Jie padeda atsistatyti po nukraujavimų ar chirurginių operacijų. Vandeniniai erškėčių tirpalai naudingi anemijos ir aterosklerozės gydymui, taip pat vartojami imunitetui gerinti.

Erškėčių aliejumi yra  gydomi odos susirgimai, opos, atrofavusios gleivinės. Juo tinka tepti trūkinėjančius spenelius, trofines opas, nudegimus, pragulas. Taip pat iš jo daromos mikroklizmutės gydant nespeficinį opinį kolitą.

Vandeniniai erškėčių nuovirai mažina arterinį kraujospūdį. Spiritiniai jo preparatai naudojami retai, nes didina arterinį kraujospūdį ir nerekomenduojami sergantiesiems arterine hipertenzija.

Erškėtuogių  vartojimo formos

Iš erškėtuogių vaisių yra ruošiami užpilai, nuovirai.  Pramoniniu būdu gaminamas erškėtuogių sirupas (Sirupus fructus Rosae). Jų taip pat dedama į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį.

Erškėčių aliejus (Oleum Rosae)- naudojamas žaizdų ir gleivinių gydymui.

Karotolinas (Carotolinum)-aliejinė erškėčių vaisių minkštimo ištrauka. Juo yra  gydomi odos susirgimai, opos, glevinių atrofija. 

Cholosasas (Cholosasum)-  paprastojo erškėčio vaisių ištrauka, pagaminta su cukraus sirupu. Jis skatina tulžies išsiskyrimą ir vartojamas  sergant cholecistitu bei hepatitu.

Pašalinis erškėtuogių poveikis

Erškėtuogių preparatai gali dirginti virškinamojo trakto gleivines, todėl sergant virškinamojo trakto ligomis rekomenduojama juos vartoti rečiau.

Spritiniai erškėtuogių preparatai didina arterinį kraujospūdį, todėl nerekomenduojami vartoti sergant arterine hipertenzija.

Vandeniniai preparatai veikia priešingai- kraujospūdį mažina, todėl juos taip pat turėtų vartoti atsargiai asmenys sergantys arterine hipertenzija.

Erškėtuogių vaisiuose daug organinių rūgščių, kurios dažnai vartojant gali pakenkti dantų emaliui. Todėl geriant erškėtuogių arbatą patariama po to išsiskalauti burną.

Erškėtuogių preparatai taip pat skatina kraujo krešėjimą.

Erškėtuogių sąveika su kitais vaistais

Erškėtuogių preparatai skatina kraujo krešėjimą, todėl nevartotini kartu su kraujo krešėjimą reguliuojančiais vaistais.

Erškėtuogių preparatai stiprina aspirino poveikį, todėl neturėtų būti vartojami kartu.

Kas negali vartoti erškėtuogių

Erškėtuogių neturėtų vartoti asmenys, kurių kraujo krešumas yra padidėjęs, taip pat sergantieji tromboflebitais ir trombozėmis.

Erškėtuogių preparatus atsargiai turėtų vartoti asmenys sergantys arterine hipertenzija, taip pat esant lėtiniam širdies nepakankamumui.

Sergantieji virškinamojo trakto ligomis – gastritu, opalige erškėčio preparatus turėtų vartoti atsargiai.

Erškėtuogių preparatai paleidžia vidurius, todėl neskirtini viduriuojantiems asmenims.

Liaudiški receptai su erškėtuogėmis

Erškėčių užpilas

1 valgomasis šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių yra užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 10–12 val. Po to jį reikia nuokošti. Geriamas pasaldintas cukrumi ar medumi, geriamas po stiklinę 2 kartus per dieną.

Erškėčių vaisių ištrauka

1 valgomąjį šaukštą erškėčių vaisų susmulkinti ir porcelianiniame arbatinuke užpilti 400 ml verdančio vandens. Po to arbatinuką įstatyti į vandens vonelę ir 15 minučių palaikyti vis pamaišant. Po to palikti nakčiai. Tokia ištrauka geriama po 50 ml du kartus per dieną.

Vitamininė arbata

Lygiomis dalimis imama džiovintų erškėčių vaisių ir džiovintų raudonųjų serbentų. 1 valgomasis šaukštas šio mišinio yra užplikomas 2 stiklinėmis verdančio vandens. Paliekama pritraukti 1 valandą. Šią arbatą reikia išgerti per 3-4 kartus per vieną dieną.

Erškėtuogių vaisių uogienė

1 kg erškėtuogių vaisių imama 500 g cukraus ir 100 ml vandens.
Daugiausia užtrunka paruošti erškėtuoges. Jas reikia nuoplauti, nuskabyti žiedlapius ir perpjauti pusiau. Iš jų iškrapštyti sėklas ir dar kartą išplauti- kad nebeliktų plaušelių. Po to visas uogas padalinti į 4-6 daleles (nebūtinai) Iš vandens ir cukraus išvirti tirštą sirupą ir į jį suberti uogas. Viską pavirti 5 minutes. Ugnį išjungti ir palikti pastovėti. Sekantį rytą uogas iš sirupo reikia išgriebti ir sirupą dar kartą pakaitinti 5 minutes. Vėl palikti nakčiai. Trečią dieną uogas išgriebti ir sumesti į iškaitintus stiklainius. Sirupą užvirinti trečią kartą ir užpilti juo uodas. Po to stiklainius pakaitinti 15 min. pakaitinkite 80 laipsnių temperatūroje vandenyje. Sandariai užsukto  ir saugoti  tamsioje vėsioje.

Erškėtuogių padažas

Tai senovinis anglų virtuvės patiekalas, tradiciškai tiekiamas prie mėsos. Sklando gandai, kad šį padažą mėgo Anglijos karalienė Viktorija.

Padažui imama 1 puodelis erškėtuogių vaisių, 1 puodelis vandens, 1 puodelis cukraus ir citrinų sulčių.

Erškėtuoges nuplauti ir išskobti iš jų sėklytes. Sudėti į gilią keptuvę, užpilti vandeniu ir patroškinti, kol suminkštės ( priklausomai nuo to, kokio sunokimo erškėtuogės gali užtrukti nuo 10 min iki 2 valandų). Kai uogos suminkštėja, jas pertrinti per sietelį, kad pašalintumėt plaukelius. Vienam tyrelės puodukui pridedama 1 puodelis cukraus ir 1/2 citrinos sulčių. Viską lengvai patroškinti ant mažos ugnies maždaug 5 minutes ir tiekti prie mėsos.