Bet koks įkandimas sukelia skausmą ir palieka žaizdą. Į žaizdą įkandimo metu patenka infekcija. Kąstinės ir geltinės žaizdos visada sunkiai gyja sunkiai. Įkandimas ir įgėlimas, priklausomai nuo roplio gali būti nuodingas ir mirtinas.
JAV greitosios pagalbos tarnybos nustatė, jog maždaug 25-50 procentų gyvačių įkandimų yra vadinamieji ,, sausi“ įkandimai. Tokio įkandimo metu nuodai yra nesušvirkščiami. Tačiau visuomet gyvatės ar kito roplio įkandimas yra rimtas.
Pirmosios pagalbos principai įkandus gyvatei
Paciento būklės įvertinimas
Įkandus gyvatei visada būtina galvoti, jog įkando nuodinga gyvatė .
Gyvatės įkandimo požymiai
Gyvatės įkandimo žymės ant odos– įkandimo vietoje gali būti tik lengvai pakitusi odos spalva. Tačiau dažniausiai įkandimo vietoje lieka dantų žymės – matomos kaip dvi viena šalia kitos nedidelės žaizdelės.
Įkandimo vietoje yra jaučiamas skausmingumas, matomas audinių patinimas. Vystosi dažniausiai ne iš karto, bet per 30 minučių -iki kelių valandų. Skausmas dažniausiai yra deginantis. Odos patinimas gali būti raudonos, mėlynos, baltos, pilkos spalvos- stebimas įkandimo vietoje.
Kvėpavimas– gali būti padažnėjęs ir apsunkintas.
ŠSD- pulsas bus padažnėjęs.
Nukentėjęs jaučia progresuojantį bendrą silpnumą.
Atsiranda šalčio krėtimas, troškulys, pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmai.
Regos pokyčiai- blogai matoma, vaizdas gali būti susiliejęs.
Traukuliai
Iš pradžių gali būti sujaudinimas, po to vystosi mieguistumas ir gali būti prarandama sąmonė.
Teikiantysis pirmąją pagalbą neprivalo identifikuoti įkandusio roplio ir jo gaudyti . Taip pat negalima roplio( jeigu jį pagavote) transportuoti greitosios pagalbos automobiliu.
1.Pirmiausia yra būtina apsaugoti nukentėjusį ir pačiam apsisaugoti nuo pakartotino įkandimo.
2. Skambinama greitosios pagalbos tarnyboms.
2. Nukentėjusįjį būtina paguldyti ir nuraminti. Pradėti teikti pirmąją pagalbą kaip šoko atveju- garantuoti ramybę ir rūpintis, kad nebūtų prarasta šiluma.
3. Nuo įkąstos galūnės reikia nuimti žiedus, apyrankes ir kitus veržiančius daiktus.
4.Žaizdą būtina apžiūrėti ir nuplauti vandeniu su muilu. Gali būti tik viena žaizdelė arba dvi.
5.Pažeista galūne turi būti imbilizuota.
6.Įkąstą galūnę stengtis palaikyti širdies aukštyje. Jeigu tai yra neįmanoma- galūnę reikia nuleisti.
7. 5-10cm atstumu nuo žaizdos iš abiejų pusių reikia uždėti timpą. Veržiama tik tiek, kad žemiau apatinės timpos liktų pulsas.
7. Nukentėjęs yra skubiai vežamas į gydymo įstaigą. Transportuojant turi būti stebimi gyvybiniai rodikliai.!
Žinotina
Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos!!! Tekiantysis pagalbą gali apsinuodyti ir net mirti.Nuodai iš žaizdos siurbiami tik specialiu siurbtuku, tačiau šiuo metu tai beveik nebeatliekama.
Niekada negalima dėti timpos abipus vieno sąnario ( pavyzdžiui virš kelio sąnario ir žemiau jo). Jeigu roplys įkando į pirštą-timpą galima dėti ant riešo. Timpa šiuo atveju yra dedama ne kraujavimui sustabdyti, bet limfos tekėjimui sustabdyti. Timpa turi būti iš minkštos gumos, bet ne latekso.
Jeigu turite tik vieną timpą- timpa yra dedama tarp įkandimo vietos ir širdies . Jeigu timpos neturite- galima suveržti nosine ar kitokia plačia audinio juosta. Timpa neturi užkirsti kraujotakos- ji turi būti prigludusi, tačiau neveržti.
Transporto metu būtina tikrinti pulsą – riešo ar čiurnos srityse. Taip pat tikrinti, kad tinstanti galūnė nebūtų pernelyg užveržta.
Įkandimo vietos negalima šaldyti, dėti ant jos ledo , -išskyrus tuos atvejus, kai taip daryti liepė gydytojas.
Literatūra:
D. Limmer; Michael F.O’Keefe. Emergency Care; Pearson Prentice Hall
Pirmosios medicinos pagalbos principai, Kauno Medicinos Universitetas 1998