Sinonimai – Testosterone

Tyrimo reikšmė

Testosteronas yra sėklidėse, antinksčiuose ir kiaušidėse gaminamas lytinis hormonas. Tai yra  hormonas, kuris vyro organizmui suteikia antrinius lytinius požymius.  Vyrams testosteronas skatina lytinių organų išsivystymą, raumeninės masės didėjimą, veido, pažastų ir gaktos plaukuotumą bei spermatogenezę.
Daugiausia testosterono yra gaminama sėklidėse( Leidigo ląstelėse). Šiek tiek mažesni jo kiekiai yra gaminami antinksčių žievėje bei kiaušidėse. Daugiausiai testosterono moterų kraujuje nustatoma menstruacinio ciklo viduryje. Testosterono gamybą reguliuoja hipofizės liuteinizuojantis hormonas (LH). Testosteronas yra vienas iš svarbiausių anabolinių hormonų. Jo kiekis kraujyje didėja po fizinio krūvio ir mažėja vartojant gliukozę. Biologiškai aktyvus yra laisvas testosteronas, kuris yra nesurištas su albuminu, kitaip dar vadnimas  SHBG (Sex hormone binding globulin), tačiau jo kiekis yra nustatinėjamas retai, dažniausiai tiriant hipertireozės priežastis.

Testosteronas kraujyje gali būti  laisvas (iki 40% testosterono) ir surištas (60% testosterono) su SHBG ir albuminu. Kai kurių autorių duomenimis, laisvo testosterono kraujuje yra tik apie 10%.

 Testosterono ir SHBG santykis yra vadinamas laisvų androgenų indeksu (LAI) .

Testosterono kiekis kraujuje svyruoja priklausomai nuo paros laiko.Didžiausias jo kiekis kraujuje yra stebimas 7 val. ryto, o mažiausias – 20 val. vakaro. Apie 60 gyvenimo metus testosterono kiekiai pradeda laipsniškai mažėti.

Testosterono kiekis kraujyje paprastai yra nustatomas kartu su folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH)  kiekiais. Tyrimas paprastai yra atliekiamas siekiant nustatyti lytinių liaukų veiklos sutrikimus abiems lytims. Jo kiekiai taip pat tiriami tiriant impotencijos ir nevaisingumo priežastis. Moterims šis tyrimas taip pat atliekamas diagnozuojant kiaušidžių auglius, tiriant hirsutizmo ir nevaisingumo priežastis.

Verta žinoti

JAV Endokrinologų Draugijos Darbinės Grupės rekomendacijos

• Siūloma androgenų trūkumo diagnozę nustatyti tik esant vienareikšmiškai pastoviems klinikiniams žemo testosterono kiekio požymiams ir simptomams.
• Siūloma laikytis nuomonės, jog rytinis testosterono kiekio nustatymas yra patikimas pradinis tyrimas nustatant androgenų trūkumą vyrams.
• Diagnozės patvirtinimui yra siūloma kartoti rytinio testosterono kiekio nustatymą bei laisvo testosterono kiekio vertinimą.

Norma

Moterims

­ Mergaitėms iki paauglystės  3–10 ng/dl (0.1–0.35 nmol/l SI vienetai)
­ Premenopauzė : 24–47 ng/dl (0.83–1.63 nmol/l SI vienetai)
­ Postmenopauzė : 7–40 ng/dl (0.24–1.4 nmol/l SI vienetai)

Vyrams

­ Vyrams iki paauglystės : 10–20 ng/dl (0.35–0.7 nmol/l SI vienetai)
­ Suaugusiems : 437–707 ng/dl (15.2–24.2 nmol/l SI vienetai)

Pagal kitų autorių duomenis

Moterys

­ Nevartojančios kontraceptinių tablečių  0,2–2,1 nmol/l
­ Vartojančios kontraceptines tabletes  0–0,35 nmol/l

­ Vyrai  5,2–22,9 nmol/l
­ Vaikai iki 12 metų  0–0,7 nmol/l

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia. Kraujo mėginys turi būti paimtas 7 val ryto, kai testosterono kiekis yra didžiausias.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į raudonu dangteliu užsuktą mėgintuvėlį.

Tyrimo rezultatų vertinimas

­ Padidėjęs testosterono kiekis vyrams yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Antinksčių navikas
Androgenus sekretuojantis auglys
Celiakija
Kušingo sindromas
Hipertireozė
Ankstyvoji paauglystė
Reifensteino sindromas

­ Sumažėjęs testosterono kiekis vyrams yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

AIDS
Abipusis kriptorchizmas
Kepenų cirozė
Įgimta antinksčių hiperplazija
Vėluojanti paauglystė
Dauno sindromas
Kleinfelterio sindromas
Miotoninė distrofija
Pirminis hipogonadizmas
Antrinis hipogonadizmas

­ Padidėjęs testosterono kiekis moterims yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Antinksčių navikas
Kušingo sindromas
Moliarinis nėštumas
Nutukimas
Policistinė kiaušidžių liga
Vartojami androgenų turintys maisto papildai
Virilizuojantys kiaušidžių augliai

Žemas testosterono kiekis ir kartu nustatyti žemi LH ir FSH kiekia yra būdingi antriniam hipogonadizmui.

Jeigu testosteronas sumažėja kartu su LH, tai yra būdinga hipofizės nepakankamumui.

Moterims

• Moterims testosterono kiekis didesnis už 7 nmol/l, gali reikšti, jog yra androgeninis navikas. Jam taip pat būdingas neseniai atsiradęs hirsutizmas.
• Esant moterų hirsutizmui,  bendras testosterono kiekis kraujyje gali būti normalus, bet laisvo testosterono kiekis gali būti padidėjęs.
• Moterims testosterono kiekis padidėja  kai yra anovuliacija, amenorėja, virilizacija. Pati dažniausia anovuliacijos ir hirsutizmo priežastis yra kiaušidžių policistozė. Kiaušidžių policistozės atveju būna padidėjęs ne tik  testosterono kiekis, tačiau yra  taip pat hiperprolaktinemija, akromegalija ir įgimta antinksčių hiperplazija.
• Kai yra hiperandrogenizmas  (kartu būna ir hirsutizmas bei alopecija) nustatomas testosterono ir/arba androstendiono koncentracijos padidėjimas.
• Moterims antinksčių naviko tikimybė kai yra hirsutizmo požymių bus nedidelė, jeigu nebus nustatyta testosterono koncentracijos padidėjimo.

Vyrams

• Sumažėjęs testosterono kiekis yra nustatomas kai yra hipogonadizmas, hipopituitrizmas, Kleinfelterio sindromas ir impotencia.
• Vyrų hipopituitarizmui yra būdinas normalus arba sumažėjęs testosterono kiekis. Jis taip pat gali būti sumažėjęs sergant kepenų ciroze, gydant estrogenais, esant dideliam nutukimui.
• Maža testosterono koncentracija ir didelė liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracija būna nustatoma ir sergant inkstų nepakankamumu.

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

­ Vartojant šiuos vaistus moterims didėja testosterono kiekis 

Prieštraukuliniai preparatai
Bromokriptinas
Klomifenas
Danazolis
Estrogenai
Minoksidilis
Pravastatinas
Rifampinas
Tamoksifenas

­ Vartojant šiuos vaistus vyrams didėja testosterono kiekis  

Bikalutamidas
Cimetidinas
Finasteridas
Lupronas
Nilutamidas
Fenitoinas
Pravastatinas
Rifampinas
Tamoksifenas
Valproinė rūgštis

­ Vartojant šiuos vaistus vyrams testosterono kiekis mažėja 

Karbamazepinas
Cimetidinas
Kortikosteroidai
Ciklofosfamidas
Digoksinas
Estrogenai
Finasteridas
Gemfibrozilis
Goserelinas
Ketokonazolis
Leuprolidas
Narkotikai
Pravastatinas
Spironolaktoans
Tetraciklinas
Verapamilis