Augalas – Šaltmėtė

Lotyniškas pavadinimas – Mentha spicata

Sinonimai – Spearmint, Curled Mint, Fish Mint, Garden Mint, Green Mint, Hierbabuena, Huile Essentielle de Menthe Verte, Lamb Mint, Mackerel Mint, Menta Verde, Mentha cordifolia, Mentha crispa, Mentha spicata, Mentha viridis, Menthe Verte, Menthe Crépue, Menthe Douce, Menthe à Épis, Menthe Frisée, Menthe des Jardins, Menthe Romaine, Our Lady’s Mint, Pahari Pudina, Putiha, Sage of Bethlehem, Spearmint Essential Oil, Spire Mint, Yerba Buena, Мята колосистая, Мята имбирная, Мята садовая

Šeima – Notrelinių (Lamiaceae)

Augalo aprašymas

Šaltmėtė yra daugiametis  žolinis augalas, išaugantis iki 80–90 centimetrų aukščio. Šaltmėtė turi daugybę šakniastiebių. Stiebai tiesūs,  lapai – trumpakočiai, pailgi, lancetiški. Šaltmėtė žydi  rausvos ar  violetiniai rausvos spalvos žiedais. Jos žydėjimo laikotarpis liepos ir rugsėjo mėnesiai. Šaltmėčių sėklos subręsta spalio mėnesį.

Šaltmėtes galima dauginti sėklomis bei šakniastiebiais, tačiau dažniau jos yra dauginamos šakniastiebiais, Jie yra sodinami į humusingą priesmėlio ar priemolio dirvą, drėgną, pavėsingą ar šviesią vietą. Augalus geriausia atnaujinti kas 3 metai. Jos neatsparios šalčiui ir grybeliniams susirgimams.

Šaltmėtės auga visoje Vakarų ir Centrinėje Europoje bei Viduržemio jūros šalyse. Lietuvoje jos yra auginamos darželiuose.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra naudojama visa antžeminė augalo dalis. Jas patariama pjauti  masinio augalo žydėjimo metu.Nupjautą žolę reikėtų  kelioms dienoms palikti lauke, o baigti džiovinti pavėsinėje. Džiovintą vaistinę medžiagą reikia saugoti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vieną kartą nupjovus šaltmėtes iki pat žemės, paprastai dar kartą atauga atolas.

Naudojimas maistui

Šaltmėtės dedamos į prieskonių mišinius, daržovių ir mėsos sriubas. Dažniausiai jos dedamos į avienos, veršienos, kiaušinių patiekalus. Jomis taip pat gardinami daržovių ir vaisių patiekalai, saldumynai, ledai, kompotai, padažai, giros, actas ir likeriai. Kai kur jų dedama į raugintus kopūstus, raugintus obuolius ar raugintas morkas. Jas galima dėti ir į marinatus, kepnius, sausainius. Ypač skani šaltmėčių lapų arbata. Taip pat yra vertinamas šaltmėčių medus. Nuo seno šaltmėčių dedama į šviežią pieną, kad jis nesurūgtų.

Veikliosios medžiagos

Šaltmėtėse  yra daug eterinių aliejų, kurių sudėtyje yra linalolio, karvono, limoneno, cineolio, citralio. Taip pat jose yra randama karčiųjų ir rauginių medžiagų.

Naudojimas medicinoje

Šaltmėčių veikliosios medžiagos  skatina skrandžio ir žarnyno darbą, tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą bei malšina skausmus. Šaltmėtės tinka esant virškinimo sutrikimams, pykinimui, vėmimui, viduriavimui, dirglios storosios žarnos sindromui, pilvo pūtimui. Jos palengvina dujų išsiskyrimą, malšina žarnyno spazmus ir skrandžių skausmus. Taip pat veika antiseptiškai, tinka skaudančiai gerklei skalauti, esant dantų skausmams, viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Šaltmėtės lengvai balina dantis, naikina blogą burnos kvapą. Šaltmėčių dedama į burnos skalavimo priemones, dantų pastas, maisto produktus, muilą ir tabaką.

Šaltmėčių vartojimo formos

Yra vartojama džiovintų šaltmėčių žolė, arbata ir augalo ekstraktai.

Pašalinis šaltmėčių poveikis

Manoma, jog vartojant maistinėmis dozėmis šaltmėtės yra saugios.

Vartojant šaltmėtes didelėmis dozėmis teoriškai  gali pablogėti inkstų susirgimų eiga ir kepenų ligų eiga.

Šaltmėčių sąveika su kitais vaistais

Nenustatyta

Kada šaltmėtės preparatų vartoti negalima

Šaltmėčių preparatų nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims.

Liaudiški receptai su šaltmėtem

Šaltmėčių užpilas esant pykinimui ir virškinimo trakto negalavimams

2 arbatinius šaukštelius šaltmėtės lapų užpilti 250 mililitrų verdančio vandens, leisti nusistovėti pusę valandos, po to antpilą nukošti ir gerti iki 2 puodelių per dieną. Šį antpilą patariama gerti nedideliais gurkšneliais.