Augalas – Saulašarė apksritalapė
Saulašarė yra daugiametis vabzdžiaėdis žolinis augalas. Ji išauga iki 15-20 cm aukščio. Saulašarės lapai yra apskriti, ovalios formos, jų paviršių dengia plaukeliai, kurie išskiria specifinį limpantį skystį. Saulašarės žiedai yra maži, sulipę į kekes. Vaisius – kelių milimetrų ilgio, pailgas, o sėklos, kuriomis augalas dauginasi, yra mažytės, rusvos spalvos, verpstės formos.
Maistines medžiagas augalai gauna iš vabzdžių. Kai vabzdys nutupia ant saulašarės lapo, jis prilimpa ant lapo esančio skysčio ir sudirginti plaukeliai jį apgaubia. Virškinimui žolė išskiria specialų fermentą, o patį vabzdį suvirškina per porą dienų. Paskui augalas vėl išskečia plaukelius. Taip pašalinami nesuvirškinti likučiai.
Saulašarės yra plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jos auga Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Europoje. Mėgsta augti ten kur saulėta ir drėgna : pelkėse, aukštapelkėse, ežerų ir upių pakrantės, drėgnuose miškuose.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslais yra renkama antžeminė augalo dalis. Saulašarės yra renkamos žydėjimo pradžioje. Iš surinktos medžiagos yra būtina pašalinti kitų augalų priemaišas. Vaistinė medžiaga yra džiovinama plačiai paskleidus gerai vėdinamoje aplinkoje. Optimali džiovinimo temperatūra yra 35–40 laipsniai Celsijaus. Džiovinant nereikėtų viršyti 45 laipsnių Celcijaus. Gerai paruošta saulašarės vaistinė medžiaga yra rausvos spalvos, pasižymi karčiu skoniu.Ją galima vartoti 2 metus. Oficialioji medicina saulašarės preparatų gydymui nevartoja, tačiau ji tradiciškai yra vartojama liaudies medicinoje ir homeopatijoje.
Veikliosios medžiagosSaulašarės veikliosios medžiagos yra jos išskiriamos gleivės, kurios nuo seno yra labai vertinamos. Jos yra daug organinių rūgščių, gleivinančių medžiagų, rauginių medžiagų- tanino, drozerono, taip pat cukrųbei atiseptiškai veikiančio plumbagino.
Tradiciškai laikoma, jog saulašarės veikliosios medžiagos pasižymi spazmolitiniu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą palengvinančiu poveikiu. Joje esančios medžiagos veikia antiseptiškai, taip pat veikia grybelius. Tradiciškai saulašarės naudotos odos ligų gydymui- karpų, nuospaudų ir strazdanų naikinimui, odos grybelio gydymui. Saulašarės arbata naudota atsikosėjimui gerinti, taip pat sergant tuberkulioze.
Naudojimas medicinoje
Tradiciškai saulašarė yra vartota kvėpavimo takų susirgimų gydymui, ypač esant kokliušui, bronchitui, bronchinei astmai, tracheitui, laringitui. Saulašarės lapų arbata skatina šlapimo išskyrimą. Šviežiomis saulašarės sultimis galima tepti karpas ir nuospaudas Saulašarė tinka lengvos formos gastrito, enterokolito, enterito, kolito ir kepenų susirgimų gydymui. Ji ypač tinka jeigu atisraugėjama karčiai, pučia pilvą, vargina pykinimas, vėmimas, epigastrio ir pilvo apačios skausmai.
Saulašarės vartojimo formosYra vartojama džiovinta saulašarės žolė ir šviežios saulašarės sultys. Kartais jos derinamos su kitomis atsikosėjimą gerinančiomis vaistažolėmis-pvz. čiobreliais.
Pašalinis saulašarės poveikis
Saulašarės preparatai vartojami didelėmis dozėmis gali sudirginti kvėpavimo takų gleivinę ir sukelti kraujavimą iš nosies.
Saulašarės sąveika su kitais vaistais – NenustatytaKada saulašarės preparatų vartoti negalima
- Epilepsija , tuberkuliozė – Saulašarės preparatų negalima vartoti sergant epilepsija ir tuberkulioze.
- Nėštumas, maitinimas krūtimi – Saulašarės preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios moterys.
Saulašarių arbata
1 arbatinį šaukštelį džiovintų saulašarių užpilti vienu puodeliu verdančio vandens, palaikyti ~10 min. ir nukošti. Gerti 2-3 kartus per dieną. Tokia arbata tinka gydyti kvėpavimo takų ligoms gydyti, taip pat ja galima skalauti odos pažeidimus. Arbatą reikėtų gerti tik pavalgius.
Saulašarių sultys
Karpų, strazdanų bei nuospaudų gydymui galima naudoti šviežias saulašarių sultis. Jomis reikia tepti pažeistą vietą.