Tyrimo pavadinimas – Eozinofilai Sinonimai –  Eozinofiliniai leukocitai, Eosinophils

Tyrimo reikšmė

Eozinofilai yra kraujo ląstelės, kurios fagocituoja  organizme esančius antigenų- antikūnių imunoglobulino E kompleksus. Tai ląstelės, kurios yra aktyvuojamos vėlyvosiose uždegimo stadijose. Eozinofilai dalyvauja alerginėse reakcijose. Jų kiekis taip pat padidėja parazitozių metu. Eozinofilo ląstelėse yra granulių, kurios išskiria histaminą ir proteolizinius fermentus.  Histaminas naikina svetimkūnių ląsteles, o proteoliziniai fermentai pažeidžia parazitinius kirminus.

Dagnostinė  eozinofilų tyrimo vertė yra panaši į imunoglobulino E (IgE) vertę.

Eozinofilai yra  vienintelė kraujo ląstelė, pasižyminti paros ritmu – didžiausi eozinofilų kiekiai yra aptinkami naktį.

Eozinofilai susidaro kaulų čiulpuose.  Pradinė eozinofilų subrendimo stadija kaulų čiulpuose užtrunka maždaug 30 valandų. Po to eozinofilai iš kaulų čiulpų patenka į kraują. Čia jie išbūna labai trumpai (gyvavimo pusperiodis – maždaug 2 valandos) ir tuoj pat migruoja į audinius (odą, virškinamojo trakto gleivinę, kvėpavimo takus, urogenitalinę sistemą). Audiniuose yra aptinkama maždaug 100 kartų daugiau eozinofilų negu kraujyje.

Vystantis eozinofilijai, šių ląstelių elgesys keičiasi. Eozinofilijos metu ryškiai sutrumpėja eozinofilo mitozės trukmė ir  kraujyje jie atsiranda du kartus greičiau. Svarbiausia yra tai, kad eozinofilai iš audinių sugrįžta atgal į kraują, po to vėl keliauja į alerginio sudirginimo židinius ir vėl grįžta į kraują. Dėl šios eozinofilinės recirkuliacijos vidutinis eozinofilų buvimo kraujyje pusperiodis pasidaro jau ne 2, bet 44 valandos.

Kai  yra nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius periferiniame kraujyje (eozinofilija), tai ir atspindi šią pailgėjusią eozinofilų recirkuliaciją kraujyje. Pagrindinis eozinofilų vaidmuo organizme – antihelmintinis citotoksinis efektas. Eozinofilų granulėse esantys fermentai-  mieloperoksidazė, katijoniniai baltymai ir kitos citotoksinės medžiagos yra labiausiai toksiški organizmo komponentai, sąlygojantys natūralų antihelmintinį imunitetą. Eozinofilijos mastas gerai koreliuoja su audinių helmintine invazija. Ieškant helmintų kiaušinėlių išmatose, kartais gali prireikti bent trijų tyrimų. Dalis helmintų visai neišsiskiria per žarnyną, todėl radus eozinofiliją, bet nerandant helmintų kiaušinėlių ne iš karto galima atmesti helmintozės diagnozę. Tokiais atvejais gali padėti išsamus mikrobiologinis kraujo ištyrimas ar audinių biopsija.

Verta žinoti

Serumo IgE koncentracija  pradeda didėti vėliau nei eozinofilų skaičius kraujuje. Eozinofiliją gali sukelti labai daug patologinių būklių.

Eozinofilijai ar eozinopenijai įvertinti yra svarbūs absoliutūs šių ląstelių kiekiai kraujyje. Procentinės normos tik parodo, kokią leukogramos dalį sudaro šios ląstelės.

Pvz., bendras leukocitų skaičius 4,0 (×109/l), eozinofilų procentas 9%, tada absoliutus eozinofilų skaičius: 4×0,09 = 0,36 (×109/l).

Įrodyti eozinopeniją skaičiuojant leukogramą mikroskopu nepavyks, nes skaičiuojant 100 ląstelių tepinėlyje, eozinofilų galima ir nerasti. Eozinopenija neturi didelės diagnostinės reikšmės.

Steroidiniai hormonai mažina eozinofilų skaičių iryra skiriami eozinofilijai gydyti.

Norma

­ Procentinė  vertė : 1–5%
­ Absoliučiais skaičiais : 0,03–0,44× 109/l

Vaikai

 tik po gimimo  : 0,02–0,70× 109/l (0-8%)
 1–23 mėnesiai : 0,2–0,50× 109/l (0-3.3%)
 2–10 metų : 0,1–0,30× 109/l (0-5.8%)
 4–9 metų : 0,04–0,65× 109/l
 10–15 metų : 0,03–0,60× 109/l
 11 metų ir suaugę  : 0,05–0,5× 109/l (0-5.5%)

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į levandos spalvos dangteliu užsuktą mėgintuvėlį. Atliekamas kraujo tepinėlis ir jis mikroskopuojamas.

Tyrimo rezultatų vertinimas

Esant šioms būklėms ir susirgimams eozinofilų kiekis bus padidėjęs

1.Medikamentinė eozinofilija

Tai yra pati dažniausia  klinikoje pasitaikanti eozinofilų skaičiaus padidėjimo priežastis. Todėl tiriant ligonį labai svarbu atsižvelgti į vartojamą ar anksčiau vartotus vaistus.  Eozinofilija gali būti vienintelis požymis, rodantis, kad išsivystė organizmo sensibilizacija vartojamam vaistui.  Laikoma, kad vystantis medikamentinei eozinofilijai, ne visada  yra būtina nedelsiant nutraukti gydymą medikamentais ( tačiau atsiradus organų ir sistemų pažeidimo reiškiniams tai padaryti būtina).

2. Helmintozės

Daugelis parazitinių infekcijų, ypač helmintozės, būna susijusios su eozinofilija.

Tačiau eozinofilija toli gražu nėra būdinga absoliučiai visoms helmintozėms. Jos nebus taikant gydymą steroidais arba išsivysčius  superinfekcijai. Jeigu helmintas organizme inkapsuliuotas, gali būti stebima tik nedidelio laipsnio eozinofilija arba jos nebūna visai. Jeigu parazitinė infekcija pažeidžia audinius, eozinofilų skaičius gali greitai didėti.

3. Alerginė bronchopneumonija

Eozinofilija būna esant alerginei bronchopneumoninei aspergiliozei, bet niekada nepasitaiko kitų Aspergillus infekcijų atvejais.

4. Hipereozinogilinis sindromas

Hipereozinofilinis sindromas yra užsitęsusi, neaiškios etiologijos eozinofilija, kai pasireiškia daugelio organų funkciniai sutrikimai ir audinių eozinofilinė infiltracija. Kad būtų patvirtinta hipereozinofilinio sindromo diagnozė, būtina atmesti visas kitas galimas eozinofilijos priežastis.

 Hipereozinofilinis sindromas nustatomas tuomet, kai yra 

• Eozinofilija didesnė nei 1,5×109/l , trunkanti ne trumpiau kaip 6 mėnesius;
• Nėra jokios kitos priežasties, galinčios sukelti eozinofilų skaičiaus padidėjimą;
• Organų ir sistemų funkcinių sutrikimų požymiai.

Kartais būna sunku atskirti hipereozinofilinį sindromą nuo eozinofilinės leukemijos. Abiem susirgimams yra būdinga eozinofilija, kuri yra didesnė nei 1,5×109/l. Neaiškiais atvejais šiuos susirgimus gali padėti diferencijuoti citogenetinis tyrimas.

5. PIE- plaučių infiltratai su eozinofilija.

Tai yra ištisa susirgimų grupė:

Ūmi ir lėtinė eozinofilinė pneumonija;
Lofflerio  sindromassindromas;
Grybelinės infekcijos;
Piktybiniai susirgimai;
Medikamentinės alergijos;
Parazitinės infekcijos;
Alerginis angijitas ir granuliomatozė;
Tropinė plaučių eozinofilija.

6. Mazginis poliarterijitas

7.Diseminuota  eozinofilija

Esant šioms būklėms ir susirgimams eozinofilų kiekis bus sumažėjęs

• Ūmus ir lėtinis uždegimas
• Sepsis
• Vartojami steroidiniai preparatai
• Stresas
•  Antinksčių nepakankamumas

Esant eozinopenijai, paprastai kraujyje yra aptinkama ir padidėjusi steroidų koncentracija. Taip būna ir  esant sepsiui bei dideliam stresui. Todėl visada, kai yra tik yra nustatoma eozinopenija, reikia pagalvoti ir  apie antinksčių funkcijos nepakankamumą.