Ką vadiname pirminiu žaizdos sutvarkymu?

Pirminis žaizdos yra toks žaizdos sutvarkymas, kuriuo žaizda yra apsaugojama nuo infekcijos,  taip pat ir galimų įvykusios traumos komplikacijų ir  paskatina audinių gijimą.

Pirminis žaizdos sutvarkymas apima šiuos etapus

I. žaizdos apžiūrą (iš žaizdos yra šalinamos nekrozinės masės ir / ar negyvi audiniai bei svetimkūniai).
II. žaizdos dezinfekciją;
III. žaizdos drenavimą;
IV. audinių vientisumo atkūrimą.

Pirminis žaizdos sutvarkymas turi būti atliekamas esant bet kokiai žaizdai. Jis prasideda nuo žaizdos apžiūros. Turi būti įvertinama žaizdos vieta, jos dydis, gylis bei žaizdos atsiradimo priežastys.

Jeigu odos sužeidimai yra tik paviršiniai – kaip nubrozdinimai, įdrėskimai ar pan., tai jos sutvarkymas prasideda tuomet ai nuo odos aplink žaizdą yra apvaloma steriliu tamponėliu, sumirkytu spiritiniame dezinfekuojamajame tirpale. Apvalius žaizdos kraštus, pati žaizda turi būti sutepama vandeniniu dezinfekuojamuoju tirpalu ir ant jos po to turi būti uždedamas sterilus tvarstis.

Jeigu žaizda yra gilesnė

Gilesnės žaizdos kraštus būtina apvalyti nuo kraujo bei purvo. Tai galima padaryti nuplaunant žaizdą tekančiu vandeniu arba vandeniniu chlorheksidino tirpalu. Apvalius žaizdą, jos kraštai  po to turi būti patepami spiritiniais dezinfekuojamaisiais tirpalais.

Gilios žaizdos yra praplaunamos  vandeniniu chlorheksidino tirpalu siekiant pašalinti žuvusių audinių liekanas, eksudatą, taip pat ir toksines medžiagas, bakterijas, purvą. Tuomet taip pat būtina nustatyti galimus pažeidimus : stambiųjų kraujagyslių, nervų, ar kaulų pažeidimus.

Jeigu yra pažeistos kraujagyslės, pagrindinis tikslas iš pradžių yra yra sustabdyti kraujavimą. Tam reikia žaizdą tamponuoti, uždėti ant žaizdos spaudžiamąjį tvarstį ir pacientą kuo greičiau gabenti į ligoninę, kurioje yra chirurgijos skyrius.

Jeigu žaizdoje matoma kaulo skeveldrų, žaizdą reikia praplauti dezinfekuojamuoju tirpalu, uždengti steriliu tvarsčiu bei, reikalui esant (jeigu tai yra galūnės žaizda), įmobilizuoti galūnę, – tai yra, uždėti įtvarą.

Kąstinės žaizdos- Jas reikia tik praplauti, dezinfekuoti kraštus bei uždėti sterilų tvarstį ir gabenti į gydymo įstaigą.

Sutvarsčius žaizdą ir suleidus nuskausminamųjų vaistų, pacientas gabenamas į traumatologijos punktą.Patiem siūti  plėštinių žaizdų ir kąstinių žaizdų, kurios reikalauja chirurginės plastikos nereikia.

Paviršinę pjautinę žaizdą (odoje / poodyje) po dezinfekcijos galima susiūti. Prieš pradedant siūti žaizdą, reikia tinkamai paruošti operacinį lauką bei savo rankas.

Rankų paruošimas

Patalpose, skirtose rankoms plauti, turi būti šios priemonės

• talpa su skystu muilu;
• talpa su dezinfekantu;
• vienkartinis rankšluostis;
• talpa panaudotiems rankšluosčiams.

Praustuvo čiaupai turi būti atsukami  tik alkūne arba pedalu.  Muilo ir dezinfekantų talpos privalo turėti automatinius dozatorius. Muilas ir dezinfekantas turi būti švarūs, be bakterijų. Šių preparatų mikrobiologinis švarumas priklauso nuo jų gamybos būdo, cheminės sudėties,  bei nuo jų saugojimo ir naudojimo sąlygų. Po technologinio proceso tiek muilas tiek dezinfektantas turi būti mikrobiologiškai švarūs. Darbo vietoje privalo būti užtikrintas jų saugumas, kad jie nebūtų užkrėsti naudojimo metu. Kai nėra galimybės užtikrinti visų reikalavimų muilui, tuomet gydymo įstaigos naudojami muilai turi turėti bakteriostatinių savybių. Į talpas  visiškai negali patekti oras, o dozuoti yra būtina taip, kad dozuojant negalima būtų  užteršti turinio. P[rie dozatoriaus negalima tiesiogiai liestis delnu. Geriausiai tam yra naudoti minkštas vienkartinio naudojimo talpas, netraukiančias oro.

Kas yra chirurginė rankų dezinfekcija

Chirurginė rankų dezinfekcija  yra stropus rankų plovimas, siekiant pašalinti paviršinę florą. Tam yra naudojami dezinfekuojamieji tirpalai. Chirurginiai dezinfekantai  dažniausiai yra alkoholiniai bakteriostatinių detergentų tirpalai. Bakteriostatinės medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi rankų paviršiuje, tuo metu  kai yra mūvimos sterilios pirštinės.

Rankų oda 3–5 minutes trinamaisiais sukamaisiais judesiais pagal rankų dezinfekcijos technikos atmintinę turi būti drėkinama alkoholiniu antiseptiku tokia tvarka: plaštakos, dilbiai (ir alkūnės), dar kartą plaštakos, dilbiai, dar kartą plaštakos ir riešai. Ypač kruopščiai turi būti įtrinami riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai. Visą dezinfekcijos laiką oda turi būti drėgna, o jei reikia, paspaudus dozatoriaus rankenėlę, papildomai ant jos turi būti užpilama odos antiseptiko. Paskutinė antiseptiko dozė turi būti trinama, tol, kol oda išdžiūsta. Tik po to yra užmaunamos sterilios pirštinės.

Operacinio lauko paruošimas

Paruošus rankas, ruošiamas operacinis laukas.

Pirmiausia odos paviršius aplink žaizdą turib būti  apdorojamas aprobuotais ir registruotais odos antiseptikais. Apdorotas odos paviršius turi būti pakankamai didelis ir apimti odą aplink žaizdą tiek, kad butų galima išvengti dezinfekuotos vietos sąlyčio su neapdorotu antiseptikais odos paviršiumi. Oda aplink žaizdą yra dezinfekuojama steriliu tamponėliu, sudrėkintu odos antiseptiku. Laukas tepamas antiseptiku 2 kartus. Jis turi būti tepamas taip, kad oda išbūtų drėgna 5 minutes. Po to numatomas operacinis laukas turi būti apklojamas keliomis steriliomis paklodėmis. Paruošus operacinį lauką, žaizdos kraštai yra nuskausminami vietiniu anestetiku, pvz., 1 proc. lidokaino tirpalu.

Pirminiam žaizdos sutvarkymui reikalingi instrumentai

Žaizdos apžiūrai bei odai susiūti reikalingi instrumentai:

• chirurginis bei anatominis pincetas;
• 2–3 Peano spaustukai;
• adatkotis;
• žirklės;
• skalpelis.

Žaizda yra praplaunama antiseptikais (pvz., vandeniniu chlorheksidino ar betadinio tirpalu) ir apžiūrima. Jei reikia, skalpeliu yra  atnaujinami odos kraštai, pašalinami nekroziniai audiniai. Apipjauti sulaikant kraujavimą būtina apie 0,2–1 cm nuo žaizdos kraštų (šis atstumas priklauso nuo žaizdos kraštų būklės). Pavienėmis siūlėmis susiuvamas poodis (rezorbuojančiais siūlais) bei oda (nesirezorbuojančiais siūlais). Jeigu žaizda yra didesnė, užsiuvus jos kampuose gali būti įstatomi guminiai drenai. Susiuvus žaizdą, steriliu tamponėliu, suvilgytu dezinfekante, nuvalomas kraujas aplink žaizdą bei uždedamas sterilus tvarstis.

Būtina nepamiršti suleisti anatoksino prieš stabligę.  Jeigu pacientas bus  siunčiamas į kitą gydymo įstaigą žaizdai sutvarkyti, jo siuntime yra  būtina pažymėti, ar pacientui buvo suleista anatoksino prieš stabligę.

Susiūtos žaizdos priežiūra

Jei žaizda nėra užkrėsta, nuo susiuvimo iki pat proceso pabaigos ji turėtų sugyti  be komplikacijų. Normaliai gyjanti žaizda turi būti sausa ir švari – taip ji apsaugoma nuo infekcijos. Netinkamai prižiūrimos žaizdos gijimas gali komplikuotis.

Pagrindinė užduotis pooperaciniu laikotarpiu yra kasdieninė žaizdos priežiūra. Vertinant pooperacinę žaizdą, yra būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti žaizdos būklę – ar nėra žaizdos infekcijos simptomų, kurie yra šie:

• paraudimas,
• karščiavimas,
• skausmas,
• patinimas.

Jeigu žaizda gyja pirminiu būdu, nėra žaizdos uždegimo požymių, perrišant užtenka  tik pakeisti tvarstį. Prieš tai,  reikia dezinfekuoti žaizdą bei odą aplink ją. Jei nėra žaizdos infekcijos požymių, tvarsčio dažnai (kasdien) galima nekeisti.

Tuo atveju, kai atsiranda žaizdos uždegimo požymių,  pacientą yra būtina siųsti chirurgo konsultacijai bei tęsti gydymą vadovaujantis jo rekomendacijomis. Jei žaizda supūliuoja, reikia nuimti keletą siūlų nuo žaizdos ir praskirti žaizdos kraštus. Gavus skysčio ar pūlių, būtina paimti pasėlį. Tuomet žaizda gis antriniu būdu.