Lėtinio bronchito klasifikacija pagal TLK

J41- Paprastas, gleiviškai pūlingas lėtinis bronchitas
——J41.0 – Paprastas lėtinis bronchitas
——J41.1-  Gleiviškai pūlingas lėtinis bronchitas
——J41.8 -Mišrus paprastas, gleiviškai pūlingas lėtinis bronchitas
J42 – Nepatikslintas lėtinis bronchitas
——-Lėtinis:
—— bronchitas, neklasifikuojamas kitaip
——tracheitas
——tracheobronchitas

Kas yra lėtinis bronchitas?

Lėtinis bronchitas  yra lėtinis susirgimas, kuris neretai prasideda nepastebimai. Iš esmės lėtiniu bronchitu yra laikomas  nuolat progresuojantis bronchų gleivinės uždegimas, kuriam būdingas ne mažiau kaip 2 metus iš eilės ir bent 3 mėnesius daugelį dienų besikartojantis kosulys ir skrepliavimas, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis. Kad liga būtų laikoma lėtiniu bronchitu, toks kosulys turi trukti bent 3 mėnesius, tačiau  nebūtinai ištisai.

Sergamumas

Lėtinis bronchitas  yra viena iš dažniausiai pasitaikančių   lėtinių kvėpavimo sistemos susirgimų. Manoma, kad juo serga  nuo 10-25% vidutinio amžiau vyrų. Laikoma, kad moterys lėtiniu bronchitu serga kiek rečiau nuo 5-8%. Šis susirgimas dažniau pasitaiko  šalto ir drėgno bei vėjuoto  klimato šalyse (Airijoje, Anglijoje, Lietuvoje, Skandinavijos šalyse). Miestų gyventojai lėtiniu bronchitu serga dažniau nei gyvenantys kaimuose.

Ligos priežastys

Laikoma, jog pagrindinė lėtinio bronchito išsivystymo priežastis yra rūkymas, netgi jei tai yra pasyvus rūkymas. PSO teigia, kad jeigu žmogus kada nors gyvenime rūkė ar vis dar rūko, tai sulaukęs 40 metų amžiaus jis  greičiausiai susirgs lengvesne ar sunkesne  lėtiniu bronchito forma. Lėtinis bronchitas taip pat gali išsivystyti dėl  didelio aplinkos oro užterštumo, bei esant lėtinėms infekcijos židiniams nosiaryklėje. Lėtiniu bronchitu  gali susirgti ir tie asmenys, kurių kvėpavimas pro nosį yra sutrikęs.

Rizikos faktoriai

Svarbiausi lėtinio bronchito išsivystymo rizikos veiksniai yra šie

• Aktyvus arba pasyvus rūkymas
• Žalingos darbo sąlygos
• Aplinkos oro užterštumas
• Klimato ypatumai ( šaltas vėjuotas ir drėgnas klimatas)
• Nepatenkinamos socialinės sąlygos ( lėtinis alkoholizmas, badavimas)
• Dažnai sergama virusinėmis kvėpavimo infekcijomis
• Yra sutrikęs normalus kvėpavimas per nosį ( tonzilių ir adenoidų hipertrofija)
• Sekrecinio imunoglobulino A deficitas
• Atopija

Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia virusinės infekcijos. Dažniausiai šiuos paūmėjimus sukelia rinovirusai, gripo A ir B virusai, paragripo, respiracinis sincitinis virusas, koronavirusas. Kiek rečiau lėtinio bronchito paūmėjimus sukelia adenovirusai ir Herpes simplex virusai.

Ligos patogenezė

Dėl nuolatinio kvėpavimo takų dirginimo,  vystosi kvėpavimo takų pažeidimas. Pirmiausia yra pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis ir sutrinka jo regeneracija. Dėl to dengiamasis epitelis metaplazuoja į  daugiasluoksnį plokščiąjį epitelį. Dėl pradeda trikti normali bronchinio epitelio sekrecinė funkcija. Vystosi mukociliarinio klirenso sutrikimai,  pakinta paties sekreto savynbės,  atsiranda bronchostazė, bronchuose telkiasi bakterijos,  ir pradeda vystytis lėtinis gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dėl šių priežasčių ilgainiui padidėja bronchų reaktyvumas, pasireiškia bronchospazmas.

Lėtinio bronchito klinika

Ligos pradžia dažniausiai yra nepastebima. Bent kelis metus pradžioje stebima ūmaus bronchito klinika, kurios metu būna sausas kosulys, o kartais  ir dusulys.  Ligai progresuojant, kosulys ir dusulys tampa beveik nuolatiniu, skrepliuojama ištisai. Paciento būklė paprastai blogėja peršalus, prisidėjus virusinei ar bakterinei infekcijai. Ligai būdingas nuolatinis progresuojantis kosulys, bei skrepliavimas gelsvos ar žalsvos spalvos skrepliais. Prisidėjus bakterinei infekcijai galimas karščiavimas. Jeigu bronchų obstrukcija progresuoja- pacientą vargina dusulys.

Lėtinio bronchito klinikinės  formos

-Lėtinis pūlingas bronchitas -skrepliuojama pūlingais skrepliais
-Lėtinis obstrukcinis bronchitas -ligonį daugiau vargina pastovus dusulys, švokštimas
-Lėtinis  mišrus bronchitas- ligonis kartu ir skrepliuoja ir dūsta.

Diagnostikos principai

Lėtinis bronchitas yra diagnozuojamas tuomet, kai ligonis ne mažiau kaip dvejus metus, iš eilės ne mažiau kaip po 3 mėnesius daugumą dienų kosti ir skrepliuoja  arba  tuomet, kai ne mažiau kaip du metus išeilės, ne mažiau kaip po 3 mėnesius daugumą dienų  pacientas kosti ir yra pasikartojanti grįžtamoji bronchų obstrukcija, kuri yra nustatoma ligos  paūmėjimo metu.

Diagnozė yra nustatoma išsiaiškinus  ligonio nusiskundimus. Bendrosios apžiūros metu turi hūti išklausoma plaučių veikla (karkalai yra dažniausiai išklausomi tik ligai paūmėjus. Jie būna įvairaus tembro).

Laboratoriniai tyrimai

• Pagerėjimo metu laboratoriniai tyrimai gali būti  visiškai normalūs.
• Progresuojant ligai- didėja eritrocitų skaičius ir  hemoglobino kiekis, bet mažėja ENG.
• Kraujo dujų tyrimas-  gali būti nustatoma hipoksemija, deguonies trūkumas (būna gan retai).
• Citologinis skreplių tyrimas-  remisijos metu dažniausiai randama alveolinių makrofagų. Paūmėjimų metu daugėja neutrofilų, gali  nedaug padaugėti ir eozinofilų.
• Bakteriologinis skreplių tyrimas- patogeninės bakterijos gali būti aptiktos iki 50-60% paūmėjimų metu. Dažniausiai randamos Hameophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Morazella catarrhalis. Kiek rečiau aptinkami atipiniai sukėlėjai- mikoplazmos ir chlamidijos. Bakteriologinio tyrimo duomenys laikomi nepatikimais, jeigu prieš imant tyrimus buvo vartoti antibiotikai.

Instrumentiniai tyrimai

• Krūtinės ląstos rentgenograma- sergantiesiems lėtiniu bronchitu turėtų būti atliekama kasmet. Pakitimai stebimi tik ligai įsisenėjus.
• Plaučių funkcijos tyrimai – sergantiesiems lėtiniu bronchitu turėtų būti atliekami kasmet. Remisijos metu jie dažniausiai yra be pakitimų. Ligos paūmėjimo metu kinta esant obstrukciniam bronchitui. Šiuo atveju bus stebimas obstrukcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas, kuriam yra būdinga ↓ FEV1 bei ↓ FEV1/FVC.
• Bronchoskopinis tyrimas-  galib būti atliekamas siekiant įvertinti bronchų struktūros pokyčiams. Vertinami gleivinės pokyčiai ( gali būti matomas paburkimas, paraudimas, vertinamas jos trapumas), taip pat vertinamas bronchospazmas ir sekreto kiekis bronchuose.
• Uždegimas vertinamas laipsniais. Jis gali būti difuzinis ( išplitęs visuose bronchuose) arba vietinis- stebimi tik stambiųjų bronchų pokyčiai.

Gydymo principai

• Svarbiausia yra šalinti ligos priežastis. Ligoniui turi būti patarta mesti rūkyti, pakeisti darbo aplinką ar darbe naudoti apsaugines priemones. Jei liga nėra įsisenėjusi ir komplikacijų nėra, specifinių gydymo priemonių dažniausiai neprireikia.
• Esant ligos paūmėjimams, ligoniui rekomenduojama pabūti namie, būtina gerti daug šiltų skysčių( ne mažiau kaip 2-3 l per dieną).
• Karščiuojant yra skiriami temperatūrą mažinantys vaistai.
• Taip pat yra skiriamas gydymas antibiotikais. Gydymui pirmiausia pasirenkamas amoksicilinas,  makrolidai arba antros kartos cefalosporinai.
• Stipriai kosint gali būti vartojami gleives skystinantys vaistai – mukolitikai (ambroksolis, acetilcisteinas). Manoma, jog ilgai juos vartojant, ligos paūmėjimai retėja. Tačiau tai nėra įrodyta.
• Taip pat paūmėjimų metu  galib būti skiriami trumpai veikiantys broncholitikai  (salbutamolis, fenoterolis ir pan.). Įkvepiamieji gliukokortikosteroidai (budezonidas, flunizolidas, flutikazonas)yra skiriami esant bronchų obstrukcijai.
• Taip pat gali būti naudingas ir reabilitacinis gydymas- gydomoji mankšta, fizioterapinis gydymas, gydomieji masažai.

Prognozė

Ligai būdinga stabili eiga, tačiau nepašalinus ją sukėlusių priežasčių, ji gali pereiti  į lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

Profilaktika

• Būtina mesti rūkyti ir nebūti prirūkytoje aplinkoje.
• Laikytis darbo apsaugos taisyklių, nedirbti užerštoje aplinkoje.
• Saugotis peršalimų.
• Laikytis normalaus dienos ir poilsio režimo, vartoti daug skysčių, reguliariai mankštintis, stiprinti kvėpavimo raumenis.