Vaistinė baltašaknė yra daugiametis žlinis augalas. išaugantis iki 50 centimetrų aukščop. Baltašaknė turi horizontaliai augantį, storą, gumbuotą, baltą šakniastiebį.Būtent dėl šių gumbų augalas ir gavo savo pavadinimą. Polygonum, išvertus iš lotynų kalbos reiškia ,,gumbuotas“. Iš jo išauga lanku pasviręs, su aštriomis, išsikišusiomis briaunomis, plikas ir gausiai lapais apaugęs stiebas. Augalo lapai yra žali , lancetiškai ovalios formos. Jie yra pilkai žalios formos, su ryškiai matomomis gyslomis ant paviršiaus, be plaukelių. Visi augalo lapai būna palinkę į vieną pusę. Baltašaknės žiedai primena pakalnutę. Jie yra žaliai balkšvos spalvos, turi suaugusį apyžiedį ir telkiasi po porą tarp lapų. Augalo vaisius – tamsiai mėlynai juodos spalvos, apvali, blizganti uoga. Žydi baltašaknės gegužės–birželio mėnesiais, o vaisius subrandina liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Vaistinė baltašaknė yra išplitusi visoje Europoje, vidutinio klimato zonose Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau natūralių šio augalo augimviečių beveik nėra išlikusių. Nuo seno ji yra auginama kaip dekoratyvi darželio gėlė bei vaistiniais tikslais. Baltašaknės labai primena pakalnutes ir neretai šie augalai yra painiojami tarpusavyje.
Vaistinė baltašaknė taip pat yra gan paplitusi visoje Lietuvoje, išskyrus šiaurinę jos dalį. Tai gana dažnas augalas. Baltašaknės mėgsta sausas vietas, gerai auga humusinguose dirvožemiuse. Dažniausiai jos yra aptinkamos spygliuočių miškuose. Natūraliuose augimvietėse kasti baltašaknių šakniastiebius yra draudžiama. Vaistinė medžiaga yra ruošiama tik iš auginamų augalų.
Lietuvoje aptinkama ir į vaistinę baltašaknę panaši daugiažiedė baltašaknė (P. multiflorum (L.) Ali.). Pastaoriosios stiebas yra apvalus, žiedai po 3—5 lapų pažastyse. Dažniau sutinkama lapuočių ir mišriuose miškuose.
Žemaitijoje, išskyrus pajūrį, taip pat yra paplitusi ir menturlapė baltašaknė (P. verticillatum (L.) Ali.). Jos stiebas yra vagotai briaunotas, šiurkštus. Menturiuose yra susitelkę po 2—4 lapus.
Vaistinę baltašaknę Europiečiai gydymui naudojo jau nuo vėlyvųjų viduramžių. Kinų medicinai šis augalas pažįstamas bene 1000 metų. Kinų medicinos traktate (Shen’nong Bencaojing) ji buvo aprašyta jau 1 mūsų eros šimtmetyje. Šiaurės Amerikoje šis augalas buvo dedamas į gonorėjai gydyti skirtus vaistažolių preparatus.
Naudojamos augalo dalysVaistams gaminti yra naudojami baltašaknės šakniastiebiai (Polygonati rhizoma), jos žolė (Polygonati herba), o taip pat ir lapai (Polygonati folium).
Vaistinės baltašaknės šakniastiebiai yra kasami rudenį. Jie turi būti nuplaunami vandenyje ir apvytinami atviroje vietoje. Džiovinami šiltoje patalpoje arba džiovykloje. Toje pačioje vietoje šakniastiebiai kasami kas 4-5 metai. Vaistinė medžiaga tink vartojimui apie 2-3 metus.
Baltašaknės žolė turi būti pjaunama giedrą dieną, paskleidžiama nestoru sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje. Nuolat vartoma. Žolė ir lapai tinkami vartojimui tik 1 metus.
Veikliosios medžiagosVaistinės baltašaknės šaknyse yra daug gleivių, taip pat ir alkaloidų, širdį veikiančių glikozidų, steroidinių saponinų,kurie veikia panašiai kaip diosgeninas, taip pat aptikta ir flavonoidų bei, rauginių medžiagų. Vaisiuose yra širdį veikiančių glikozidų (konvalarino, konvalamarino). Jos lapuose yra apie 330 mg% vitamino C bei vitamino A.
Naudojimas medicinojeVaistinės baltašaknės veikliosios medžiagos primena arnikos (Arnica montana) poveikį, todėl tradiciškai ir naudota panašiais tikslais. Jos veikia priešuždegimiškai, sutraukiančiai, gleivinančiai, tonizuojančiai. Vaistinė baltašaknį taip pat mažina cukraus kiekį kraujuje ir skatina šlapimo išskyrimą. Senovėje buvo naudota cukraligės gydymui.
Liaudies medicinoje ji naudota dėl savo priešuždegiminių, raminančių, kraujagysles sutraukiančių savybių- dažniausia sumušimams, sutrenkimams gydyti bei kraujavimui stabdyti (pavyzdžiui, iš hemorojinių mazgų). Visos augalo dalys taip pat lengvai malšina skausmą, skatina vėmimą, skatina šlapimo išskyrimą. Seniau augalas naudotas plaučių tuberkuliozei gydyti, vėmimui paskatinti, odos skaistinimui ir balinimui. Pastebėta, jog baltašaknė lapų sultys visai neblogai balina strazdanas, jomis galima įtrinti skaudantį juosmenį ar skaudančius sąnarius.
Manoma, jog vaistinės baltašaknės preparatai skatina audinių atsinaujinimą. Smulkinta šio augalo šaknis dažniausiai naudojama kompresams. Senovėje ja taip pat gydytas gausus kraujavimas mėnesinių metu, taip pat naudota kaip tonizuojanti ir jėgas atstatanti priemonė.
Tradicinėje kinų medicinoje ji yra laikoma’ „jin“ augalu ir daugiausiai naudojama kvėpavimo ligų gydymui, taip pat esant gerklės skausmams, sausam dirginančiam kosuliui, bronchitui ir krūtinės skausmams. Kitos baltašaknės rūšys gydymui naudojamos panašiai kaip ir vaistinė baltašaknė.
Vaistinė baltašaknė yra nuodingas augalas. Nuodingos yra visos augalo dalys. Vartoti šio augalo preparatus galima tik gydytojo priežiūroje.
Apsinuodijus baltašakne atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, krenta cukraus kiekis kraujuje.
Vaistinės baltašaknės sąveika su kitais vaistaisVaistinė baltašaknė gali sąveikauti su cukraus kiekį kraujuje reguliuojančiais preparatais, taip pat ir su insulinu. Nevartotina kartu.
Kada vaistinės baltašaknės preparatų vartoti negalimaVaistinės baltašaknės preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Vaistinės baltašaknės preparatų vartojimą yra būtina nutraukti 2 savaites prieš numatomą chirurginę operaciją.
Vaistinės baltašaknės kompresas
Puse litro verdančio vandens užpilti 50 gramų džiovintų ir susmulkintų baltašaknės šakniastiebių, palaikyti keturias valandas ir perkošti. Gautame užpile išmirkyti audinį ir juo valyti spuoguotą, pažeistą, strazdanotą odą. Kompresą galima dėti ant skaudamų sąnarių, jis efektyviai malšina skausmus.