Šlaitinis dirvenis ir jo gydomosios savybės[/su_heading

Augalas – Šlaitinis dirvenis

Lotyniškas pavadinimas – Ononis arvensis

Sinonimai –trukla, rest harrow,  Field rest harrow, wild liquorice, cammock, stinking tommy, ground furze, land whin, стальник полевой, стальник пашенный

Šeima –Pupiniai (Fabaceae)

Augalo aprašymas

Šlaitinis dirvenis yra medėjantis krūnas, užaugantis iki 60 centimetrų aukščio. Dirvenio šaknis ilga, liemeninė, negausiai šakota. Iš jos  išauga statmenas arba kylantis, gausiai šakomis ir liaukiniais plaukeliais apaugęs stiebas. Dirvenio lapai  yra žali, pražanginiai, pirmame ir antrame trečdaliuose jie yra sudaryti iš trijų lapelių, o viršutiniai lapeliai yra vienalapiai. Dirvenio lapai yra apaugę liaukiniais plaukeliais, turi dantytus kraštelius ir yra ovalūs. Augalo žiedai yra rožiniai arba balti, poros centimetrų skersmens, telkiasi po porą tarp lapų, stiebų viršūnėse sudaro varpo formos kekes. Dirvenio vaisius yra  beveik vieno centimetro ankštis, talpinanti kelias sėklas. Žydėjimo periodas birželio–rugpjūčio mėnesiai.
Šlaitinis dirvenis yra  paplitęs visoje Lietuvoje, tačiau gana retas. Mėgsta šviesą ir šilumą. Neretai yra aptinkamas pakelėse, paupiuose, paežerėse, pievose, laukuose.

Labai panašus į šlaitinį dirvenį yra jo giminaitis –  vaistinis, yra dygliuotasis dirvenis – Ononis spinosa L. Jis taip pat auga šiukšlynuose, dykvietėse, ant geležinkelio pylimų.

Naudojamos augalo dalys

Vaistiniams tikslams yra vartojamos dirvenio šaknys (Ononidis radix). Jos yra kasamos ankstyvą rudenį-  rugpjūtį-rugsėjį. Iškastos šaknys turi būti nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos 8-10 cm ilgio gabalais ir džiovinamos lauke arba vėdinamoje patalpoje. Džiovinant džiovykloje, jos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 45 °C. Iš 1 kg žalių šaknų gaunama 300-320 g sausų. Vaistinė žaliava yra tinkama vartoti 2 metus.

Veikliosios medžiagos

Šlaitinio dirvenio šaknyse yra izoflavonų, glikozidų, taip pat vitamino C,  bei eterinių aliejų. Aptikta šiose šaknyse ir riebalų, krakmolo, rauginių medžiagų, organinių  rūgščių, mineralinių medžiagų, dervų ir onocerino.

Naudojimas medicinoje

Seniau vaistinio dirvenio preparatai būdavo vartojami kaip raminamieji vaistai,  taip pat kliedesiams slopinti ir gydyti baltąją karštinę.

Liaudie medicinoje jis buvo vartojamas širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams gydyti (efektyviai kelia arterinį kraujo spaudimą,  taip pat stiprina širdies susitraukimus, stabdo kraujavimą). Dirvenyje esančios veikliosios medžiagos  pat skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo inkstų akmenligę, padeda sergantiesiems hemorojumi, skatina ir reguliuoja virškinimo procesus, bei žarnyno veiklą.

Jo giminaičio -dygliuotojo dirvenio šaknys tradiciškai vartotos šlapimui varyti, cistitų, podagros gydymui bei inkstų ir tulžies pūslės akmenligės profilaktikai. Dirvenio preparatai paprastai vartojami tik trumpą laiką.

Pašalinis šlaitinio dirvenio poveikis

Sergantiesiems širdies ligomis dirvenis gali išprovokuoti aritmiją.

Šlaitinio dirvenio  sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada šlaitinio dirvenio preparatų vartoti negalima

Kvapiojo šalavijo preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Šlaitinis dirvenis nevartojamas esant opiniam kolitui, viduriavimui, hipotonijai.

Liaudiški receptai

Dirvenio šaknų nuoviras

1 stikline verdančio vandens užpilti 6 gramus smulkintų džiovintų dirvenio šaknų. Pavirinti maždaug pusvalandį, po to atvėsinti ir pripilti virinto vandens iki pradinio tūrio, kiek nugaravo virimo metu. Vartoti 3 kartus per dieną, po ketvirtadalį stiklinės.