Pelkinis gailis yra daugiametis, visžalis krūmas, išaugantis 50-100 cm aukščio krūmas. Jaunos augalo šakelės yra rudos, plaukuotos, o senų šakelių žievė pilkai ruda. Gailio lapai yra lancetiški, linijiški arba beveik linijiški, 4 mm pločio, 7-50 mm ilgio, odiški, blizgančiu paviršiumi. Jo žiedai yra balti, rečiau rausvi, taisyklingi, apie 10 mm skersmens, po 16-25 žiedus susitelkę į ilgus, tankius skėčius. Vaisius – 3-8 mm ilgio, nusvirusi, pailga, daugiasėklė dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos, 1,5 mm ilgio, suplotos. Žydėjimo periodas gegužės-birželio mėnesiai. Vaisiai subręsta liepą-rugpjūtį.
Lietuvoje gailiai mėgsta augti pelkėtuose pušynuose, durpynuose, aukštapelkėse. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas, ypač pietryčių Lietuvoje.
Manoma,kad pelkinių gailių tėvynė yra Grenlandija ir Kanada. Jis yra išplitęs šalto klimato juostose, taip pat yra ir auginamas. JAV Nepriklausomybės karo metais tai buvo dažniausiai šioje šalyje vartojamas juodosios arbatos pakaitalas. Šiuo metu arbata iš šio augalo gaminama rečiau, nes yra pastebėtas lengvai migdantis jos poveikis.
Naudojamos augalo dalysVaistams ir maistui yra ruošiama pelkinion gailio žolė (Ledi palustris herba). Šiuo tikslu yra pjaunamos augalo vienmetės viršūnės. Vaistinė žaliava yra pjaunama vaisių brendimo metu, liepą-rugsėjį.
Antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama. Išvalyta žaliava turi būti džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Paruošta žaliava tinka vartoti 2 metus.
Pelkinio gailio ūgliai senovėje buvo naudojami kaip arbatos pakaitalas. Jų buvo dedama ir į alų- kad jis būtų stipresnis.
Pelkinio gailio augalai yra nuodingi – nuo jų kvapo gali svaigti galva, pykinti, todėl juos reikia rinkti atsargiai.
Veikliosios medžiagosVisose antžeminėse pelkinio gailio dalyse yra primenančio pelėsių kvapą eterinio aliejaus. Pirmamečiuose lapuose jo yra daugiausia – iki 7,5%, antramečiuose – iki 1,40%. Tuo tarpu pirmametėse šakutėse jo yra iki 1,5%, antrametėse – iki 0,2%, žieduose – 2,3%, vaisiuose – 0,17%. Pagrindinę šio eterinio aliejaus dalį sudaro ledolis, paliustrolis, cimolas, biciklinis alkoholis, geraniolio acetatas ir angliavandeniai. Lapuose taip pat yra glikozido arbutino, rauginių medžiagų taninų, mineralų pėdsakų.
Pelkinio gailio veikliosios medžiagos veikia sutraukiančiai, jis naudotas dizenterijos ir viduriavimų gydymui
Naudojimas medicinojePelkinio gailio nuoviras tradiciškai yra vartojamas nuo peršalimo, reumato, bronchito, astminio bronchito, kokliušo, spazminio enterekolito, odos ligų, podagros, slapiosios egzemos. Gailiai skatina prakaitavimą bei šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, stabdo kraujavimą, laisvina vidurius, skatina pieno gamybą, lengvina atsikosėjimą. Gailio lapų užpilas taip pat veikia narkotizuojančiai.
Jauni gailio ūgliai vartojami homeopatijoje- sužeidimams, sumušimams gydyti, taip pat ir nuo kraujavimo. Gailių lapų milteliais gali būti naikinamos kandys ir parazitai. Anksčiau gailių lapus dėdavo į alų vietoje apynių.
Pašalinis pelkinio gailio poveikisPelkinis gailis yra nuodingas augalas, todėl juo piktnaudžiauti nereikėtų. Nerekomenduojama jo suvartoti daugiau nei 0,5 g miltelių ar 1 šaukšto pelkinio gailio nuoviro per dieną. Perdozavus arba ilgą laiką gydantis gailiais yra pastebimas irzlumas, svaigulys, nemaloni savijauta.
Pelkinio gailio preparatai mažina kraujospūdį.
Pelkinis gailis gali sukelti persileidimą.
Pelkinio gailio sąveika su kitais vaistaisPelkinis gailis gali sąveikauti su arterinį kraujospūdį reguliuojančiais vaistais ir stiprinti jų poveikį. Nevartotinas kartu.
Pelkinis gailis gali sąveikauti su migdančiaisiais preparatais ir sustiprinti jų poveikį. Nevartotinas kartu.
Pelkinio gailio preparatų vartojimą būtina nutraukti 2 savaites prieš numatomą chirurginę intervenciją.
Kada pelkinio gailio preparatų vartoti negalimaPelkinio gailio preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Pelkinio gailio negali vartoti sergantieji skrandžio ir dvylikapirštės žarnos susirgimais, taip pat sergantieji inkstų bei šlapimo pūslės ligomis.