Trikertė žvaginė yra vienmetis ar dvimetis žolinis augalas, išaugantis iki 20–60 cm aukščio. Jos šaknis yra trumpa, plona, apaugusi smulkiomis šaknelėmis. Žvaginės stiebas yra status, šakotas, plikas, kartais apaugęs plaukeliais. Lapai skroteliniai, kotuoti, lancetiški, lygiakraščiai, pluksniškai suskaldyti. Stiebo lapai yra pražanginiai, bekočiai, lancetiški, apkabinę stiebą strėliškais pamatais. Žydi žvaginė baltais, smulkaiss, susitelkusiais į kekės pavidalo žiedyną žiedais. Žydėjimo periodas nuo balandžio iki vėlyvo rudens. Per šį laikotarpį sėklas subrandina net kelios žvaginių kartos. Vaisius yra trikampė ankštarėlė.
Paplitusi visoje Europoje ir Azijoje. Labai dažna ir Lietuvoje. Tai gaji piktžolė. Mėgsta vidutiniškai drėgną dirvožemį.
Gydymo tikslams yra renkama antžeminė augalo dalis – žvaginių žolė (Bursae pastoris herba). Vaistinė medžiaga yra renkama augalo žydėjimo metu (balandžio–rugsėjo mėn.). Žolė gali būti pjaunama, bet geriausia ją yra išrauti, tuomet šaknys nupjaunamos ir iš jų išrenkami pageltę skroteliniai lapai. Vaistinė medžiaga turi būti džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40–45 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava – tai trikertės žvaginės stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, yra silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio.
Pirmojo Pasaulinio karo metu trikertė žvaginė buvo kone vienintelė patikimai kraujavimą stabdanti priemonė.
Veikliosios medžiagosTrikertės žvaginės žolėje yra nemažas kiekis vitaminų K ir C, aminų – cholino, acetilcholino, tiramino, histamino, glikozido diosmino, flavonoidų ( kvercetino, diosmetino, luteolino ir hesperetino), organinių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, kalio druskų, taip pat polipeptidų ir glikozidų( rutino, diosmino, hesperidino). Aptikta trikertėje žvaginėje ir eterinių aliejų, iš kurių svarbiausias yra kamparas, o taip pat ir karotenoidų, fumarinės rūgšties, sinigrino ( garstyčių aliejaus gliukozido), nitritų.
Naudojimas medicinojeTrikertės žvaginės žolė nuo senovės buvo naudojama akušerijoje ir ginekologijoje kaip viena iš geriausių sunkų kraujavimą stabdančių priemonių. Ji skatina gimdos raumenų susitraukimus, pasižymi šlapimą varančiu poveikiu ir veikia sikpniau nei skalsių preparatai. Liaudies medicinoje ji buvo vartojama bet kokios kilmės kraujavimų stabdymui, nuo viduriavimo, aukšto kraujospūdžio, gastrito, esant kepenų, šlapimo pūslės ir inkstų skausmams, sutrikus medžiagų apykaitai. Trikertės žvaginės sulčių kompresai dėti ant sumušimų, nedidelių odos pažeidimų. Trikertė žvaginė veikia sutraukiančiai ir švelniai antiseptiškai, todėl naudota ir viduriavimų bei cistitų gydymui. Tradicinėje kinų medicinoje ji yra naudojama dizenterijos ir akių susirgimų gydymui. Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog trikertė žvaginė mažina uždegimą ir taip pat muša temperatūrą.
Kai kurių tyrimų duomenimis -trikertė žvaginė gali sukelti odos paraudimus. Laboratoriniai tyrimai pastebėjo, jog trikertė žvaginė mažina arterinį kraujospūdį laboratoriniams gyvūnėliams, bei išplečia koronarines kraujagysles. Joje esančios veikliosios medžiagos skatina raumenų susitraukimus ( žarnų, gimdos, trachėjos) ir taip pat veikia raminančiai. Šio augalo tyrimų su žmonėmis šiuo metu neaprašyta.
Pašalinis trikertės žvaginės poveikisYra pastebėta, jog trikertė žvaginė sukelia ataksiją bei sedaciją ir mažina arterinį kraujospūdį. Ji taip pat sukelia midriazę bei veikia medžiagų apykaitą. Trikertė žvaginė sukelia hipertireozę ir skydliaukės padidėjimą bei sukelia kvėpavimo raumenų paralyžių ( skiriant ją didelėmis dozėmis laboratoriniams gyvūnėliams).
Yra aprašyta naminių gyvulių apsinuodijimo trikerte žvagine atvejų tose vietovėse, kur ji yra gausiai išplitusi. Yra užfiksuota netgi gyvulių mirčių. Manoma, jog jų priežastis- apsinuodijimas žvaginėse esančiais nitritais.
Moksliniai šio augalo tyrinėjimai yra daugiausia atlikti laboratorijose. Klinikinių šio augalo tyrimų beveik nėra, todėl patiems be gydytojo priežiūros trikertės žvaginės preparatais gydytis nevertėtų, ypač jeigu yra rimtų nusiskundimų.
Trikertės žvaginės sąveika su kitais vaistais- Trikertė žvaginė gali sąveikauti su arterinį kraujospūdį veikiančiais preparatais ir stiprinti jų poveikį, Nevartotina kartu.
- Trikertė žvaginė veikia širdies raumenį, nevartotina kartu su beta blokatoriais, kalcio kanalėlių blokatoriais ir digoksinu.
- Triktertė žvaginė gali sustiprinti midgomųjų ir raminančiųjų vaistų poveikį- nevartotina kartu su šiais vaistais.
- Trikertėje žvaginėje yra vitamino K, kuris silpnina varfarino poveikį, todėl kartu su šiuo vaistu nevartotina.
- Trikertė žvaginė gali sąveikauti su skydliaukės veiklą reguliuojančiais preparatais, todėl kartu nevartotina.
- Trikertės žvaginės vartojimą reikėtų nutraukti 2 savaites prieš numatomą chirurginę intervenciją.
Yra vartojami džiovintos trikertės žolės arbatos, užpilai, ekstraktai ar jų sultys.
Kada trikertės žvaginės preparatų vartoti negalima
Trikertės žvaginės preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Atsargiai trikertė žvaginė vartotina, jeigu yra vartojami CNS veikiantys vaistai, antidepresantai ar širdies veiklą reguliuojantys preparatai.
Trikertės žvaginės negalima vartoti sergant tromboze, esant padidėjusiam kraujo krešumui, lėtiniams šlapimo pūslės uždegimams, inkstų akmenligei, skydliaukės susirgimams, ar sergant plaučių ligomis.
Liaudiški receptaiUžpilo ruošimas ir vartojimas
1,5 valg. šaukšto smulkintos trikerčių žvaginių žolės užpilama stikline verdančio vandens. Palaikoma 30 min., nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.