Vaistinis putoklis yra daugiametis kvapnus žolinis augalas, išaugantis iki 30-90 cm aukščio. Jo šakniastiebis yra šliaužiantis, šakotas, rausvai rudos spalvos, o jo šaknys yra plonos. Putoklio stiebas yra status. Jo lapai priešiniai, trigysliai, nusmailėję. Žydi putoklis baltos arba rausvos spalvos žiedais, kurie yra susitelkę į skėtiškus šluotelių pavidalo žiedynus stiebo ir šakų viršūnėse. Augalo žydėjimo periodas birželio-rugsėjo mėnesiai. Jo vaisius – pailga, daugiasėklė dėžutė. Putoklio sėklos yra smulkios, karpuotos. Augalas yra dekoratyvus ir maloniai kvepia, t0dėl neretai yra gėlynuose. Sulaukėję putokliai mėgsta augti upių pakrantėse, pamiškėse, palaukėse. Putokliai išplitę vidutinio klimato zonose- Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Augalo pavadinimas kilo dėl to, kad putoklio šaknis įmesta į vandenį pradeda putoti kaip muilas. Senovėje putokliai iš tiesų buvo naudojami vietoje muilo, ypač skalbiant drabužius. Gydymui jie taip pat buvo vartojami jau nuo gilio senovės. XVII amžiuje olandų gydytojas Boerhaave (1668–1738) putoklį siūlė naudoti geltos gydymui.
Naudojamos augalo dalys
Gydymui gali būti naudojama vaistinio putoklio žolė ir šaknys (Rhizomata cum radicibus Saponariae). Žolė yra ruošiama augalo žydėjimo metu. Putoklio šaknys yra kasamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Pašalinus plonas šaknele vaistinė medžiaga yra ,džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę putoklio šakniastiebiai turi būti raukšlėti, rausvai rudi, pjūvyje gelsvai balti, be kvapo, saldoko, vėliau deginančio skonio. Šaknys yra cilindriškos, lenktos, vagotos.
Veikliosios medžiagos
Visose augalo dalyse yra saponinų, kurie putoja vandenyje. Žaliavoje jų kiekis gali įvairuoti nuo 2 iki 5%. Aptikta juose ir angliavandenių, cukrų, dervų, eterinių aliejų ir kitų medžiagų.
Naudojimas medicinoje
Nuo senovės putoklis buvo naudojamas kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė. Juose esantys saponinai yra stipriai dirginantys ir sukelia kosulio refleksą, todėl sustiprėja gleivių gamybą ir pagreitėja gleivių pasišalinimas iš kvėpavimo takų. Putoklis dažniausiai skiriamas bronchito ir kitų viršutinių kvėpavimo takų susirgimų gydymui. Gali būti naudojamas ir astmos, anginos, kokliušo, bei sąnarių ligų gydymui.Putoklio saponinai be tik skatina atsikosėjimą, bet taip pat skatina ir prakaito išsiskyrimą, varo tulžį ir šlapimą. Senovėje naudotas ir niežų, egzemos, furunkulų, vočių gydymui- išoriškai.
Vaistinio putoklio vartojimo formos
Iš vaistinio putoklio šaknų ir žolės yra ruošiami užpilai ir ištraukos. Arbata yra vartojama retai. Žaliavos dienos dozė – 1,5 g.
Pašalinis vaistinio putoklio poveikis
Putoklis dirgina gleivines. Vartojamas didelėmis dozėmis gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vėmimą
Vaistinio putoklio sąveika su kitais vaistais
Augalas mažai tyrinėtas, duomenų nėra.
Kada vaistinio putoklio preparatų vartoti negalima
Vaistinio putoklio preparatų nerekomenduojama vartoti nėštumo metu.
Vaistinio putoklio preparatų nerekomenduojama vartoti sergantiesiems virškinamojo trakto susirgimais, taip pat opinėmis žarnyno ligomis.
Liaudiški receptai su vaistiniu putokliu
Vaistinio putoklio užpilas
1 -2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintos žaliavos yra užpilami 200 ml verdančio vandens, ir paliekama per naktį (8 vai.) nusistoti. Ryte nukošiama. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio. Užpilu taip pat yra rekomenduojama vilgyti pūliuojančias žaizdas, išbertas odos vietas.