Augalo aprašymas
Stoginė perkūnropė yra žemaūgis sukulentinis augals, išaugantis iki10- 20 cm aukščio. Jos lapai išsidėstę rozetėmis. Žydi perkūnropės varpelio formos raudonos spalvos žiedais, išsidėsčiusiais ant stiebelio. Augdamos perkūnropės sudaro gyvą kilimą. Jos nereiklios dirvai, gerai auga smėlėtame dirvožemyje. Mėgsta sausas ir saulėtas vietas. Lietuvoje auginamos darželiuose ir kapinėse.
Perkūnropės į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Europos. Tačiau jos yra išplitusios visoje Šiaurės Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Tai mėgstamas dekoratyvinis alpinariumų ir darželių augalas. Jos kaupia drėgmę ir gali sudaryti gyvą užtvarą ugniai ir neleisti gaisrui išplisti. Legenda byloja, kad garsus Frankų karalius Karolis viduramžiais liepęs auginti perkūnropes ant namų stogų, kad jos atbaidytų gaisrus. Tikima, jog perkūnropės saugo namus nuo žaibų, piktų kėslų, prakeiksmų ir kitokių nelaimių.
Naudojamos augalo dalys
Gydymui yra naudojami perkūnropių lapai, kurie yra renkami visą vasarą.
Veikliosios medžiagos
Perkūnropių lapuose yra daug gleivinių medžiagų, taip pat polifenolių bei rauginių medžiagų. Visos šios medžiagos drėkina ir ramina odą.
Naudojimas medicinoje
Nuo senovės perkūnropės lapų sultys buvo vertinamos dėl savo šaldančių ir sutraukiančių savybių. Jomis gydyti odos pažeidimai- nudegimai, žaizdos, pūliniai, votys ir nuospaudos. Perkūnropės gleivės minkština bei stangrina odą. Tradiciškai perkūnropės lapai buvo kramtomi nuraminti dantų skausmams arba uostomi jeigu iš nosies bėgdavo kraujas. Perkūnropės vartoti vidun nerekomenduojama, nes didelės jos dozės gali sukelti vėmimą. Šiai dienai perkūnropės preparatai naudojami tik išoriškai.