Augalas – Regelio sarsaparilis, Vaistinis sarsaparilis

Lotyniškas pavadinimas – Smilax ornata; Smilax regelii, Smilax spp.

Sinonimai – Ecuadorian Sarsaparilla, Honduras Sarsaparilla, brown sarsaparilla, Honduran sarsaparilla, Jamaican Sarsaparilla, Liseron Épineux, Liseron Piquant, Mexican Sarsaparilla, Salsaparilha, Salsepareille, Salsepareille d’Europe, Salsepareille du Honduras, Salsepareille du Mexique, Sarsa, Sarsaparillae Radix, Sarsaparillewurzel, Smilax, Smilax Aristolochaefolia, Smilax Aristolochiaefolii, Smilax aristolochiifolia, Smilax china, Smilax febrifuga, Smilax medica, Smilax officinalis, Smilax ornate, Smilax regelii, Zarzaparrilla.

Šeima – Sarsaparilinių,  Lelijinių (Liliaceae)

Augalo aprašymas

Sarsaparilis yra medėjantis daugiametis augalas ( liana), išaugantis iki 5 m ilgio. Jo lapai platūs, ovališki. Žydi sarsaparilis mažais žalsvos spalvos žiedais. Augalas yra išplitęs Azijos,  Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei  Australijos džiunglėse. Iš jo gaminami prieskoniai ir maisto priedai bei kvėpikliai. Į Europą sarsaparilis pateko tik 1563 metais ir ilgai buvo laikoma sifilį gydančia priemonę. Tačiau šie gandai greitai pasirodė perdėti, nes pilnai šios ligos augalo preparatai  neišgydo. Vietiniai indėnai jį naudojo odos ligų gydymui. Ilgą laiką sarsaparilis buvo pagrindinis tradicinio kaubojų gėrimo Root beer prieskonis. Šiuo metu vietoje jo naudojami sintetiniai kvėpikliai.

Ilgą laiką sarsaparilis buvo laikomas meiliavaisčiu- afrodiziaku. Buvo kalbama, kad jo veikliosios medžiagos skatina testosterono gamybą. Šiandien ši reputacija yra šiek tiek priblėsusi, tačiau tikrai aišku, jog augalo sudėtyje esantys steroliai veikia estrogeniškai ir taip pat pasižymi priešudžegiminiu poveikiu, bei silpnu antibiotiniu poveikiu.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra lupama sarsaparilio šaknies žievė. Ji yra lupama ištisus metus.

Veikliosios medžiagos

Sarsaparilyje yra gan daug steroidų saponinų ( nuo 1–3% procentų), taip pat fitosterolių, iš kurių yra svarbiausi beta ir e- sisteroliai. Taip pat yra maždaug  50% krakmolo, dervų, sarsapinės rūgšties ir mineralų.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai yra laikoma, kad sarsaparilis skatina  lytinių hormonų ( estrogenų) sintezę, pasižymi lytinius organus tonizuojančiu poveikiu,  bei padeda atstatyti  potenciją.

Tradiciškai augalas naudotas kaip uždegimus gydanti bei kraują valanti priemonė. Taip pat plačiai naudotas egzemos, psoriazės, niežulio ir sąnarių skausmų ( ypač reumatoidinio artrito ir podagros) gydymui. Sarsaparilis yra naudingas esant premenstruaciniams skausmams, menopauzėje, taip pat tinka sergantiesiems depresija ir nerviniu išsekimu. Vietiniai Amazonės indėnai sarsaparilį naudojo vyriškumui susigrąžinti bei menopauzės simptomų slopinimui. Meksikoje augalo preparatai tebėra naudojami kaip afrodiziakai.

Šiandienai yra pastebėta, jog sarsaparilio steroidiniai saponinai sugeba surišti žarnyno spindyje susidarančius toksinus ir neleidžia jiems patekti į kraujo srovę. Taip pat yra naudingi gydant psoriazę, reumatoidinį artritą, opinį kolitą. Kinijoje atlikti tyrimai leidžia manyti, jog sarsaparilis gali būti naudingas gydant lepospirozę ir pradines sifilio stadijas.

Pašalinis sarsaparilio poveikis

Sarsaparilis vartojamas didelėmis dozėmis gali sukelti skrandžio dirginimo reiškinius.

Sarsaparilis gali sukelti alerginį rinitą.

Sarsaparilis gali pabloginti sergančiųjų inkstų ligomis būklę.

Sarsaparilio  sąveika su kitais vaistais

Sarsaparilio preparatai gali susilpninti kitų vaistų rezorbciją, todėl jo vartoti nerekomenduojama jeigu vartojate širdį veikiančius glikozidus ar ličio preparatus.

Kada sarsaparilio preparatų vartoti negalima

Laikoma, kad vartojamas maistinėmis dozėmis sarsaparilis yra saugus.

Sarsaparilio nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims, nes augalas yra mažai ištyrinėtas.