Augalas – Beržalapė varnarūtė
Buchu Leaves, Gaia Herbs Plantain/Buchu
Šeima – Rūtiniai (Rutaceae)
Augalo aprašymas
Beržalapė varnarūtė yra Pietų Afrikos krūmokšnis, savaime augantis kalnuotose vietovėse. Augalas vertinamas dėl savo aromatinių aliejų, kurie aptinkami varnarūčių lapų liaukose. Krūmokšniai yra nedideli- siekia 1-1.5 metro. Jie žydi baltai arba rausvai. Pradeda žydėti rudenį, krentant lapais. Vaisiai- kiaušiniški. Beržalapės varnarūtės yra dauginamos sėklomis ir auginiais. Sustiprėję jauni augalai yra sodinami vandeniui laidžiame, geriausia rūgščame dirvožemyje, pakalnėse, saulėkaitoje.
Varnarūtes baltaodžiai perėmė iš Gerosios Vilties Rago vietinių gyventojų hotentotų, kurie jas vartojo gydymo tikslams. Buchu vardu vietiniai gyventojai vadino visus kvepiančiuosius augalus. Manoma, jog varnarūtę jie daugiausia vartojo išoriškai- atbaidyti vabzdžiams, taip pat ja gydė skrandžio, šlapimo pūslės bei sąnarių susirgimus. Vietiniai gyventojai iš varnarūtės lapų taip pat gamino kūno kvepalus. Į Europą šis augalas buvo atvežtas tik 1821 metais. JAV žolininkai šį augalą tradiciškai naudojo kaip širdį tonizuojančią priemonę. Ilgą laiką buchu vardu buvo vadinamas Pietų Afrikoje gamintas brendis. Augalas taip pat vartotas kulinarijoje kaip aromatizuojanti, juodųjų serbentų skonį suteikianti priemonė.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslais yra vartojami varnarūtės augalo lapai. Juos paprastai naudoja vienus, tačiau kartais maišo į šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistažolių mišinius.
Veikliosios medžiagos
Beržalapės varnarūtės lapuose yra 1.0–3.5% eterinių aliejų bei flavonoidų. iš viso jų yra nustatyta daugiau nei 100. Manoma, jog šie aliejai kartu su flavonoidais veikia kaip antiseptikas. Pagrindinė šių aliejų veiklioji medžiaga yra monoterpenas diosfenolis, kurio šiuose aliejuose gali būti iki 40%. Aliejuose yra ir limoneno bei mentono, taip pat pulegono. Kartais šios medžiagos yra vadinamos varnarūčių kamparu. Laikoma, jog šios medžiagos veikia silpnai diuretiškai ir tinka uretrito bei cistito gydymui. Vienok, buvo atliktas vienas laboratorinis tyrimas, kurio metu nepavyko nustatyti antibakterinio diosfenolio poveikio. Yra varnarūtėse ir gleivių, dervų bei kumarinų.
Pagrindinės veikliosios medžiagos
Eteriniai aliejai (1.5–2.5%)- pulegonas, mentonas ir diosfenolis
Sieros junginiai
Flavonoidai (diosminas, rutinas)
Gleivinės medžiagos
Tradiciškai varnarūtės buvo naudojamos šlapimo pūslės, šlapimo takų susirgimų gydymui, taip pat šlaplės ar prostatos uždegimų gydymui, bei kaip šlapimo takus dezinfekuojanti priemonė. Varnarūtės lapuose yra gleivių, kurios raminamai veikia sudirgintas gleivines, todėl šie preparatai gali būti naudingi sergant chronišku bronchitu. Liaudies medicinoje varnarūtėmis buvo skatinama diurezė, gydomas reumatas, peršalimai ir podagra. Pietų Afrikos gyventojai šiuo augalu gydėsi šimtus metų. Tradiciškai jis buvo vartojamas kaip bendrai stimuliuojanti ir šlapimo išskyrimą skatinanti priemonė. Taip pat naudotas patiekalų aromatizavimui bei malšinti vidurių pūtimui. Šiandienai augalo preparatai naudojami gydant šlapimo takų susirgimus, ypač derinyje su kukurūzų burbuolėmis bei kadagiais. Manoma, jog varnarūtę vartojant reguliariai galima užkirsti kelia pasikartojantiems cistitams ir uretritams, taip pat makšties kandidozėms. Varnarūtė taip pat gali būti naudojama makšties plovimams kai yra leukorėja.
Ajurvedoje beržalapė varnarūtė yra priskiriama prie ,,šaldančių diuretikų“.Šiuolaikinė medicina beržalapę varnarūtę vertina prieštaringai. 2001 m. Anglijos gydytojai nustatė, jog varnarūtės preparatai malšina virškinimo takų spazmus. Tačiau Vokietijos medikai teigia, šiuo metu nepakanka duomenų teigti, jog varnarūtė yra veiksminga šlapimo takų infekcijų ir uždegimų gydymui.
Vokietijoje beržalapė varnarūtė gali būti skiriama inkstų ir šlapimo takų infekcijos gydymui, tačiau Vokietijos gydytojai neskatina jos vartojimo vien dėl to, jog augalas nėra pakankamai ištyrinėtas.
Pagrindinis poveikis
Šlapimą dezinfekuojantis poveikis
Šlapimą varantis poveikis
Stimuliuojantis poveikis
Gimdą stimuliuojantis poveikis
Beržalapės varnarūtės preparatai gali būti vartojami kaip džiovinti lapai ir jų antpilai, tinktūros arba kapsulės.
Dozavimas
Tradiciškai varnarūtės lapų arbata yra ruošiama imant 1-2 g džiovintų varnarūtės lapų 1 puodeliui vandens. Per dieną galima išgerti iki 3 puodelių arbatos, kuri paprastai yra geriama prieš valgį.
Varnarūtės tinktūra yra vartojama po 1-2 ml po 2-3 tris kartus dienoje.
Varnarūtės kapsulės vartojamos po 350 mg 2 kartus dienoje.
Pašalinis varnarūtės poveikisBeržalapė varnarūtė gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti pykinimą ir vėmimą, todėl jos preparatai turi būti vartojami tik valgio metu.
Beržalapės varnarūtės preparatai ( pulegonas) skatina gimdos susitraukimusir kraujo pritekėjimą į gimdą, taip pat gali sukelti persileidimą.
Varnarūtės preparatai ( pulegonas) gali veikti hepatotoksiškai ir nefrotoksiškai.
Beržalapės varnarūtės sąveika su kitais vaistais
Varnarūtės preparatai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą reguliuojančiais vaistais, todėl kartu nevarototini.
Kada varnarūtės preparatų vartoti negalima
Beržalapės varnarūtės preparatų negalima vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims. Jie skatina gimdos raumenų susitraukimus ir gali sukelti persileidimą.
Augalo preparatų negalima vartoti persirgusiems ar sergantiems inkstų ligomis, taip pat sergantiesiems šlapimo takų infekcijomis.
Varnarūčių preparatų nereikėtų vartoti vartojantiems kraujo krešumą mažinančius vaistus, pavyzdžiui, varfariną.
Varnarūtės preparatai skatina diurezę, dėl ko gali būti prarandama daug kalio, todėl vartojant jų preparatus patariama valgyti daug kalio turinčių vaisių ir daržovių.