Antioksidantai ir laisvieji radikalai – kas tai yra?
Laisvieji radikalai yra labai aktyvios medžiagos, kurios susidaro mūsų organizma normalios medžiagų apykaitos metu. Jie taip pat gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos. Laisvieji radikalai yra labai nestabilūs junginiai, nes juose yra taip vadinamos ,, laisvos energijos“. Būtent todėl jie jungiasi prie mūsų organizmo molekulių ir taip sutrukdo normalią mūsų medžiagų apykaitą, bei normalų ląstelių gyvybinį ciklą.
Antioksidantai yra medžiagos, kurios neutralizuoja laisvuosius radikalus. Visų pirma jie gali sustabdyti laisvųjų radikalų atsiradimą arba gali nutraukti šių radikalų oksidavimo reakcijas ir taip sumažinti laisvųjų radikalų daromą žalą mūsų ląstelėms.
Manoma, jog laisvieji radikalai dalyvauja daugiau nei 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių atsiradime – senėjimo procesuose, vėžinių ląstelių atsiradime, aterosklerozės vystymesi. Manoma, jog mažinant laisvųjų radikalų kiekį ir daugiau vartojant antioksidantų galima sumažinti iškylančias sveikatos problemas.
Deguonis yra būtinas gyvybės šaltinis, tačiau iš jo mūsų ląstelėse taip pat gali susidaryti laisvieji radikalai. Laisvųjų radikalų yra ir mus supančioje aplinkoje – tai jonizuojanti radiacija ( švitinančių medžiagų susidaro pramoninės gamybos metu, saulės spinduliai taip pat turi lengvą jonizuojantį poveikį, Žemą pasiekia kosminė radiacija, medicininių tyrimų metu taip pat naudojami jonizuojantys spinduliai). Laisvieji radikalai taip pat yra ozonas, azoto oksidas (jo yra automobilių išmetimo dujose), juos išskiria sunkieji metalai ( gyvsidabris, kadmis, švinas). Gerą dozę laisvųjų radikalų gauname su cigarečių dūmais ( nepaisant to ar rūkome patys ar esame šalia rūkoriaus), alkoholio taurele, riebalais, vandens ir oro teršalais.
Kur yra antioksidantų?Kai kuriuos antioksidantus mūsų organizmas pasigamina pats, – tai mūsų organizmo fermentai : superoksido dismutazė (SOD), katalazė ir gliutationo peroksidazė. Šie fermentai suriša daug organizme atsirandančių laisvųjų radikalų. Pardavime jau yra maisto papildų su šiais antioksidantais, tačiau pagrindinė jų bėda yra ta, kad organizmas jų beveik neįsisavina. Todėl protingiau yra vartoti maisto papildus iš kurių mūsų organizmas gali pats gamintis šiuos antioksidantus – SOD, katalazė ir gliutationo peroksidazę. Šių fermentų sintezei yra reikalingas manganas, cinkas ir varis. SOD ir gliutationo peroksidazės sintezei yra reikalingas selenas.
Vitaminai bei kai kurie mineralai taip pat organizme atlieka antioksidantų funkcijas. Tai vitaminas C, vitaminas E, beta karotenas, liuteinas, lykopenas, vitaminas B2, kofermentas Q10, bei amino rūgštis cisteinas.
Kai kurie vaistiniai augalai taip pat yra galingas ląsteles saugančių antioksidantų šaltinis – tai mėlynės, ciberžolė, kurkuminas, ginkmedis, vynuogių sėklos, pušų žievė.
Iš tiesų mūsų sveikatą padės išsaugoti ne vienas kuris nors antioksidantas, tačiau reguliariai vartojama jų visuma. Tai reiškia, jog mums būtina maitintis kuo įvairiau ir sveikiau.