Aplinkos teršalai
Labiausiai paplitę aplinką teršiantys cheminiai junginiai yra polichlorinti bifeniliai, dioksinas, asbestas ir sunkieji metalai.
1. Polichlorinti bifeniliai
Polichlorinti bifeniliai (PCB) buvo plačiai naudojami elektros įrenginių gamyboje. Šiuo metu jie beveik nevartojami, nes yra labai stabilūs aplinkos teršalai. PCB grupei priklauso daugiau kaip 200 junginių, jų cheminė formulė yra C12H10-xClx. PCB molekulės sudėtyje gali būti nuo 1 iki 10 chloro atomų. Nors cheminė šių junginių struktūra labai panaši, tačiau jie skiriasi vienas nuo kito prijungtų chloro atomų skaičiumi ir jų prisijungimo padėtimi. Jie yra lipofiliški ir sunkiai metabolizuojami. Aplinkoje jie išlieka ilgai ir dėl to patenka į maisto grandinę ir ten kaupiasi. Susikaupusių PCB kiekis gyvuliuose ir paukščiuose priklauso nuo pašarų, o žuvyse ir nuo vandens užterštumo. Ypač daug PCB gali būti sukaupusios žuvys. Jų organizmuose šių junginių gali būti net iki 100 tūkst. kartų daugiau negu jas supančiame vandenyje. Išsivysčiusiose šalyse į žmonių organizmą su maistu, vandeniu ir oru per parą vidutiniškai patenka nuo 0,005 iki 0,2 mg polichlorintų bifenilių.
|
Maisto produktas |
Leistinas kiekis |
| Žuvis |
2,0 |
| Pienas |
0,05 mg/kg |
| Mėsa |
0,2 mg/kg |
| Sviestas |
0,1 mg/kg |
| Kiaušiniai |
0,1 mg/kg |
Apsinuodijimo polichlorintais bifeniliais požymiai
Dažniausi apsinuodijimo polichlorintais bifeniliais požymiai yra dermatotoksiniai – spuogai, eritema, folikulitas ir hiperkeratozė. Pirmasis apsinuodijimo PCB simptomas – pūslelės odoje. Parausta veido, kaklo oda, niežti. Atsiranda šlapiuojančių pūslelių. Tokie požymiai išryškėja po 3-4 mėnesių ar vėliau dirbant su šiais junginiais. Ryškūs odos pakenkimai atsiranda dirbant su PCB daugiau kaip metus.Rečiau pasitaiki trigliceridų kiekio padidėjimas, bei kepenų fermentų padidėjimas kraujo plazmoje.
Apytiksliai paskaičiuota, kad minimali paros dozė, sukelianti apsinuodijimo reiškinius žmogui, siekia apie 0,07 mg PCB 1 kg kūno svorio. Bendras PCB kiekis, patekęs į žmonių, sirgusių Jušo liga, organizmą ir sukėlęs ligos požymių atsiradimą, buvo apie 2 g, o minimalus kiekis – 0,5 gramo.
Pagrindiniai Jušo ligos požymiai
ašaroja akys; išberia odą (atsiranda spuogų); pakinta odos pigmentacija; prakaituoja delnai; sunku kvėpuoti; skauda galvą, rankas, kojas; suaktyvėja riebalinių liaukų veikla; išsivysto bendras išsekimas. Pažeidžiama kvėpavimo sistema, skydliaukės ir antinksčių funkcijos. Visais atvejais būna odos ir gleivinių hiperpigmentacija, konjuktyvitai, dideli bėrimai su spuogais. Jušo ligos savybė – ilga eiga.
Kai PCB kaupiasi žmogaus organizme, ilgainiui pasireiškia lėtinis apsinuodijimas. Apsinuodijimo požymiai nėra tokie ryškūs kaip Jušo ir Ju-čeng ligų atvejais. Dažnai lėtinio apsinuodijimo PCB simptomai pastebimi tik po kelerių metų. PCB pirmiausia veikia kepenis. Kepenyse yra sutrikdoma maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) apykaita, išsivysto gelta. Kepenų pokyčiai pasireiškia pykinimu, skausmu po šonkauliais dešinėje pusėje, silpnumu ir svorio mažėjimu.
Apytiksliai paskaičiuota, kad minimali paros dozė, sukelianti intoksikaciją žmogui, siekia apie 0,07 mg PCB 1 kg kūno svorio. Bendras PCB kiekis, patekęs į žmonių, sirgusių Jušo liga, organizmą ir sukėlęs ligos požymių atsiradimą, buvo apie 2 g, o minimalus kiekis – 0,5 gramo.
Yra tyrimų, įrodančių PCB poveikį melanomos (piktybinio auglio) išsivystymui. Dėl PCB poveikio organizme vykstantys sudėtingi biocheminiai pokyčiai pakeičia riebalų metabolizmą ir hormoninės sistemos veiklą. Sumažėjęs hormono insulino kiekis padidina tikimybę susirgti cukralige. Padidėja kepenys, susilpnėja imuninė ir nervų sistemos. Žmogaus organizmas išsenka, sumažėja svoris.
Žmogaus apsinuodijimas PCB nustatomas pagal šių junginių kiekį kraujo plazmoje. 1987 m. Tarptautinė vėžio tyrimo asociacija paskelbė, kad PCB priklauso kancerogeninių medžiagų grupei.
2. Dioksinai
Dioksinai yra polichlorinti dibenzo p- dioksino junginiai. Tai didelė cheminių junginų grupė. Svarbiausias iš jų yra 2,3,7,8-tetrachlorodibenzo-p-dioksinas (TCDD).
Terminas „dioksinai“ apima dvi junginių grupes:
- polichlorodibenzodioksinus (PCDD)
- polichlorodibenzofuranus(PCDF)
Žinoma, kad abi grupes sudaro 209 junginiai. Junginiai tarp savęs skiriasi chloro atomų skaičiumi ir jų
išsidėstymu molekulėje.
Dioksinai susidaro
- deginant medicinines ir buitines atliekas bei gyvūnų kaulus
- deginant iškastinį kurą katilinėse ir biomasę jėgainėse
- gaminant popierių iš antrinių žaliavų
- rūkant mėsą
- deginant kurą ir atliekas privačiuose namų ūkiuose.
Daugiausia šių junginių susidaro degant buitinėms ir medicininėms atliekoms (įvairiems plastikiniams dirbiniams, indams, maisto produktų pakuotėms) – kuriose yra polivinilchlorido (CHClCH2)n,
Visi dioksinai yra cheminės pramonės išmetami teršalai. Jie labai stabilūs ir atsparūs, sunkiai suyra aplinkoje.
Apsinuodijimo dioksinais požymiai
Laboratoriniams gyvūnams dioksinai sukelia sunykimo sindromą, jie veikia hepatotoksiškai, sukelia imuninės sistemos nepakankamumą, yra teratogeniški ir sukelia vėžį. Labiausiai žinomas dioksino poveikis yra dermatitas ir chloracne – cistiniai akneiforminiai odos pažeidimai, dažniausiai paliečiantys veidą ir viršutinę krūtinės dalį. Epidemiologiniai duomenys patvirtino karcinogeninį bei teratogeninį dioksinų poveikį.
Manoma, kad su maisto produktais į žmogaus organizmą patenka daug daugiau dioksinų negu leistinas
jų kiekis. Jie kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje. Net labai maži dioksino kiekiai neigiamai veikia
žmogaus sveikatą ir sudaro pavojų žmogaus gyvybei. Jie veikia šias organizmo sistemas ir organus:
- kepenis
- imuninę sistemą
- nervų sistemą
- dauginimosi funkcijas
- odą (išberia spuogais).
3. Asbestas
Asbestas yra ilgi mineralinių plaušų pluoštai, dažniausiai sudaryti iš silikono. Asbestas buvo labai plačiai naudojamas statybos pramonėje, vamzdynuose, stogų perdengimui. Tai lipofilinė medžiaga, kurios organizmas negali metabolizuoti. Gamtoje suyra sunkiai ir kaupiasi mitybos grandinėje. Asbestas labai agresyvus, todėl jo pašalinimas iš aplinkos turi būti atliekamas tik su specialiomis apsaugos priemonės ir yra griežtai reglamentuojamas.
Dirbantiesiems su asbestu būtina pasirūpinti kvėpavimo takų apsauga, vienkartiniais drabužiais. Prieš darbus viską reikia sudrėkinti vandeniu. Atliekų nedaužyti, nemėtyti, sudėjus į krūvą apvynioti plėvele, surišti ir išgabenti į specialias tam skirtas aikšteles.
Apsinuodijimo asbestu požymiai
Asbestas labiausiai veikia kvėpavimo takus. Įkvėptos asbesto dulkės nusėda plaučiuose ir sukelia fibrozinius plaučio audinio pakitimus- asbestozę. Asbestas taip pat veikia kancerogeniškai – sukelia plaučių vėžį mezoteliomą ir virškinamojo trakto vėžį. Tyrimais įrodyta, jog į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti ir gerklų vėžį.