Augalas – Arbatmedis kininis
Kininis arbatmedis yra daugiametis amžinai žaliuojantis augalas. Jis yra paplitęs Kinijoje ir Indijoje, tačiau yra sukultūrintas ir auginamas jau daugelį šimtmečių. Kininio arbatmedžio lapai yra pražangūs, , 4–15 cm ilgio ir 2–5 cm pločio. Jo žiedai yra gelsvai balti 2,5–4 cm skersmens, su 7–8 vainiklapiais. Arbatmedžių krūmai išauga iki 10 aukščio, tačiau, kad būtų lengviau rinkti lapus, jie paprastai yra karpomi, todėl būna apie 1 m aukščio. Arbatmedžių žiedai yra labai kvapūs. Vaisius yra apskrita dėžutė.
Kininiai arbatmedžiai yra atogrąžų kraštų augalai, todėl geriausiai auga drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Šiaurės ir Vidurio Europoje juos galima auginti tik šiltnamiuose ir oranžerijose. Krūmai yra ilgaamžiai ir gali išgyventi net iki 500 metų.
Naudojamos augalo dalysVartojimui yra renkami švieži, šviesios spalvos arbatmedžio lapai. Iš jų ruošiamos įvairios arbatos rūšys. Labiausiai žinomos yra baltoji arbata, žalioji arbata, juodoji arbata, ulun, pu-erh. Visos jos yra gaminamos iš to paties arbatmedžio, tik skirtingai apdorojamos. Iš arbatmedžio sėklų yra išgaunamas aromatinis aliejus, kuris yra naudojamas kulinarijoje. Svarbiausi pasaulyje arbatmedžio auginimo rajonai yra Dardžilingas, Asamas, Nilgiris Indijoje.
Arbatmedžio lapai yra skinami ištisus metus, paprastai jie yra skinami rankomis. Iš jų gaminama juodoji ir žalioji arbata. Kvapiausi ir brangiausi būna viršūniniai jauniausi lapeliai. Skinamas viršūninis ir du žemiau jo esantys arbatmedžio lapeliai.
Juodoji arbata gaminama iš fermentuotų arbatmedžio lapelių. Žaliajai arbatai paruošti lapeliai yra švelniai apdorojami garais, kad lengviau atsipalaiduotų veikliosios medžiagos.
Arbata yra ruošiama kaip kaip antpilas. Ją galima ruošti vien tik iš arbatmedžių lapelių arba juos maišyti su kitų augalų žaliava,- pavyzdžiui mėtomis, citrinų žievelėmis, jazminų lapeliais.
Arbatmedžio lapai yra naudojami ir farmacijos pramonėje. Iš jų yra gaminami milteliai ir ekstraktai. Taip pat arbatos ekstraktų dedama į kosmetikos ir odos priežiūros priemones.
Veikliosios medžiagosKininio arbatmedžio šviežiuose lapuose yra ~4 % kofeino bei flavonoidų. Svarbiausias iš jų yra apigeninas, kuris pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Pati pagrindinė veiklioji arbatos medžiaga yra kofeinas. Tai medžiaga, kuri stimuliuojamai veikia centrinę nervų sistemą. Arbatoje taip pat yra antioksidantų – fenolinių rūgščių, flavonoidų ir sutraukiančiai veikiančių rauginių medžiagų taninų. Fermentuojant arbatmedžių lapus polifenoliai suskyla, todėl gydymui labiau tinka žalioji arbata, kurioje jų yra daugiausia.
Naudojimas medicinojeIš arbatmedžių lapų nuo senovės yra gaminami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai. Tradicinėje kinų medicinoje žalioji arbata yra naudojama nuo galvos skausmo, depresijos nuovargio gydymui. Kinai yra įsitikinę, kad arbata prailgina gyvenimą.
Arbata taip pat gali pasitarnauti ir gydant vėžines ligas. Žaliojoje arbatoje esantys antioksidacinių savybių turintys polifenoliai slopina įvairių rūšių auglių augimą, ypač – prostatos, kasos, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio. Antioksidacinių savybių turintys junginiai neleidžia susidaryti nitrozaminams, kurie sukelia vėžį, taip pat yra manoma, jog joje esančios medžiagos taip pat neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.
Juodoji ir žalioji arbata veikia stimuliuojamai, taip pat diuretiškai- skatina šlapimo išsiskyrimą. Tokias savybes lemia jos sudėtinė dalis kofeinas. Dėl centrinę nervų sistemą stimuliuojančių savybių arbata yra puikus vaistas esant nerviniam išsekimui. Kadangi arbata skatina šlapimo skyrimąsi ji taip pat gali būti naudinga asmenims, pasiryžusiems numesti svorio. Arbata veikia ir dezinfekuojančiai – stabdo bakterijų vystymąsi, o joje esantys taninai padeda stabdyti viduriavimą.
Atšaldytas arbatos gėrimas išoriškai naudojamas skalavimams, siekiant nuraminti pavargusias akis, sergant odos uždegimais.2002 m amerikiečių mokslininkai patvirtino, jog arbatos pigmentai veiksmingai slopina uždegimus.
Arbatmedžio vartojimo formos
Plačiausiai yra vartojami džiovinti arbatmedžio lapai, iš kurių yra vartojami užpilai. Tačiau taip pat yra vartojamos šaliosios arbatos kapsulės bei ištraukos.
Dozavimas Žaliosios arbatos užpilasĮ puodelį verdančio vandens įberti vieną arbatinį šaukštelį žaliosios arbatos. Palaikyti 10 min. Geriama iki 2 puodelių per diena. Geriama gydant nervinį išsekimą, mažinant svorį, siekiant pagerinti savijautą.
Žaliosios arbatos kapsulėsDažniausiai yra išleidžiamos kapsulės, kuriose yra iki 375 mg žaliosios arbatos ekstrakto. Įprastai jos yra vartojamos po 2 kapsules du kartus dienoje.
Pašalinis arbatos poveikis
Vakarais geriant arbatą gali sutrikti miegas, atsirasti nemiga.
Geriant daug arbatos gali užkietėti viduriai, atsirasti virškinimo sutrikimų.
Pernelyg daug vartojant arbatos padidėja dirglumas, gali pradėti drebėti rankos.
Nėščioms moterims patariama per dieną išgerti ne daugiau kaip 2-3 puodelius arbatos.