Augalas – Bruknių lapai ir uogos 
Sinonimai – brusnė, lasyta, raudonuogė, šilauogė, šiluogė, brūklenājs, brusznicza, brusinky, brusnika, lingonberry, Airelle, Airelle d’Ida, Airelle à Fruits Rouges, Airelle à Pomme de Terre, Airelle Rouge, Airelle Vigne d’Ida, Airelle Vigne du Mont Ida, Arándano Europeo, Cowberry, Dry Ground Cranberry, Foxberry, Lingen, Lingenberry, Lingon, Lingonberry, Lowbush Cranberry, Moss Cranberry, Mountain Cranberry, Partridgeberry, Red Bilberry, Redberries, Red Whortleberry, Rock Cranberry, Shore Cranberry, Vaccinium vitis-idaea, Vine of Mount Ida.
Šeima – Erikiniai (Viržiniai) – Ericaceae Juss.
Augalo aprašymas
Bruknės yra 10-30 cm aukščio visžaliai krūmokšniai. Miškuose jos auga sausuose retuose pušynuose, kirtavietėse, pamiškėse, miškų aikštelėse, viržynuose, pelkėse ant kemsų, kartais auga ir tyrulinėse pievose. Jeigu bruknėms užtenka šviesos ir yra tinkamos sąlygos, jos miškuose sudaro tankius sąžalynus. Tai augalas kuris mėgsta saulę ir nemėgsta stipraus pavėsio.
Bruknėms reikia, kad dirvožemis būtų gana drėgnas, tačiau neįmirkęs, rūgštus arba labai rūgštus. Bruknės yra paplitusios visoje Lietuvoje, tačiau dideli jų sąžalynai yra tik pietiniuose bei rytiniuoseLietuvos rajonuose.
Bruknės žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, pavienių žydinčių augalų galima aptikti ir iki vasaros antrosios pusės. Uogos paprastai sunoksta rugpjūčio mėnesį ir laikosi iki rudens.
Vaistams subrendę bruknių lapai turi būti sausu oru vėlyvą rudenį arba žiemą, bet juos galima skinti net iki balandžio mėnesio. Uogos yra renkamos kol jos dar yra ne visai prinokusios, ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio vidurio.
Paprastųjų bruknių uogos yra valgomos šviežios. Dažniausiai iš bruknių yra verdama uogienė, kurią galima valgyti su mėsos patiekalais. Iš lapų gali būti ruošiama arbata, tačiau ji yra naudojama vaistams ir kasdien gerti jos nereikėtų. Šiaurės Amerikoje iš uogų yra gaminamas vynas.
Augalo naudojimas
Medicinoje gydymo tikslais yra naudojami bruknių lapai arba vaisiai.
Bruknių lapais yra gydomi šlapimo takų ir pūslės uždegimai, cukraligė. Jos yra vartojamos esant šlapimo takų ir inkstų uždegiminiams procesams ir kaip šlapimą varanti priemonė. Liaudies medicinoje bruknės lapais gydomas antacidinis gastritas, vaikų nevalingas naktinis šlapinimasis, reumatas, podagra, hipertenzija. Jos turi turi antimikrobinių savybių. Taip pat gali būti vartojamos ir kaip priešdiabetinė priemonė.
Bruknių antpilas veikia lengvai antiseptiškai, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina šlapimo pūslės ir takų uždegimus, mažina karščiavimą. Senovėje bruknių lapais gydyta gonorėja, artritas, reumatas, diabetas, podagra ir net viduriavimas. Sunokusios šviežios arba džiovintos uogos taip pat valgomos siekiant sustabdyti viduriavimą. Uogos padeda nuo gerklės uždegimo, jos vartojamos kosint ir peršalus, stiprina organizmą.
Senovėje iš bruknių lapų ir stiebų būdavo gaminami geltoni, o iš uogų – raudoni dažai audiniams. Bruknių sultimis galima dažyti maisto produktus ir gaiviuosius gėrimus.
Bruknių tyrelės ir sultys nuo seno yra vartojamos kosmetikoje. Bruknių sulčių kaukės ir kompresai minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina odos poras. Jie labiau tinka riebiai ir normaliai veido odai.
Gydomosios medžiagos
Bruknių uogose yra 5,1–8,4% cukraus, 2,3–2,9% organinių rūgščių, o iš jų- citrinos, obuolių, benzoinės, oksalo, acto, glioksilo, pirovyno, oksipirovyno. Bruknėse gausu vitaminų- C – 11–21 mg%, B1 – 0,02 mg%, B2 – 0,02 mg%; karotino. Yra jose ir glikozidų- vakcinino (iki 0,1%), arbutino, ideinchlorido, likopino, zeaksantino; 0,49% rauginių medžiagų. Bruknių sėklose yra iki 30% riebalų, lapuose – 5–9% glikozido arbutino, hiperozido, 0,5–0,6% flavonolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, bei organinių rūgščių – galinės, elaginės, chino, vyno ir ursolo. Gausu bruknėse ir rauginių medžiagų – tanino, 0,6% lavanolio, lanino, bei mineralinių medžiagų ir mikroelementų – mangano, arseno, švino, o ypač vario- 14–15% Bruknių cukrus yra ypatingas, nes jame yra tik bruknėms būdingos maltozės. Jose taip pat nemažai organinių rūgščių, pektinų, vitaminų.
Bruknių gydomosios savybės
Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, anacidinio gastrito, reumato, podagros, pakilusio kraujospūdžio, taip pat nevalingo naktinio šlapinimosi atvejais, viduriuojant. Uogos vartojamos nuo avitaminozės, taip pat nuo gerklės uždegimo, kosint ir peršalus. Jos stiprina organizmą. Taip pat gali būti vartojama ir kaip priešdiabetinė priemonė
Specifinės bruknių vartojimo situacijos
Šlapimo takų susirgimai
Bruknių lapai ir uogos pasižymi stipriu šlapimą varančiu poveikiu. Tradiciškai bruknių arbatos geriamos esant inkstų akmenligei, pielonefritui, cistitui. Šiuo atveju yra vartojamos šviežios arba mirkytos bruknių uogos ar bruknių uogienė.
Dezinfekuojantis poveikisBruknių prepraratai pasižymi šlapimo takus dezinfekuojančiu poveikiu. Jie taip pat sustiprina antibiotikų bei sulfanilamidų poveikį ir skatina prakaitavimą todėl tinka karščiavimui mažinti.
Organizmą stiprinantis poveikisBruknėse daug vitaminų, jos padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas ir toksinus, todėl tinka esant bendram organizmo nusilpimui, esant vėžinei intoksikacijai. Geriau šiuo atveju vartoti bruknių morsą.
Virškinimą gerinantis poveikisBruknės gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių, kasos sulčių ir seilių išskyrimą. Todėl jos tina esant sumažėjusiams skrandžio rūgštingumui, lėtiniam kasos uždegimui, cukraligei.
Toksinus šalinantis poveikisBruknėse yra gausu rauginių medžiagų, todėl jos sugeba surišti toksines medžiagas ir tokius sunkiuosius metalus kaip kobaltas, cezis ir šveinas.
Regėjimą gerinantis poveikisŠveicarų mokslininkai teigia, jog brukių sirupas gali padėti pataisyti silpnėjantį regėjimą.
Dezinfekuojantis ir karščiavimą mažinantis poveikisBruknių vandenį reikėtų gerti apsinuodijus smalkėmis, perkaitus saulėje, esant sąnarių ir gerklės skausmams. Skiestas bruknių vanduo naudojamas kompresams gydant venų varikozę. Bruknių uogienė nuo seno siūloma gimdyvėms kaip profilaktinė priemonė prieįš mastitą. Liaudies medicinoje bruknių sultimis su medumi būdavo gydomas prostatitas.
Odos susirgimaiBruknių sultimis galima tepti niežtinčias odos vietas esant egzemai ir niežams.
Bruknių vartojimo formosBruknių lapai yra skinami anksti pavasarį (balandžio–gegužės mėn) arba rudeniop, jau nurinkus uogas – rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Vasarą lapai neskinami, nes džiovinant patamsėja. Lapeliai yra nubraukiami arba žirklėmis nukerpamos 5–8 cm ilgio šakutės. Džiovinimui paskleidžiama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Išdžiovinus lapai nuo šakučių nukuliami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio. Džiovintus bruknių lapus galima saugoti apie 3 metus, o uogas apie 1 metus.
Bruknių vaisiai yra renkami rugpjūčio mėnesį. Uogosyra džiovinamos krosnyje arba džiovykloje 50–60 °C temperatūroje. Be to, uogose yra daug benzoinės rūgšties, kuri pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl bruknės atsparios puvimui ir gali ilgai išsilaikyti net ir nedžiovintos. Ilgesniam laikymui uogos taip pat gali būti konservuojamos cukrumi, ruošiamos jų uogienės ar džemai.
Iš uogų yra verdamos uogienės, kompotai, trauktinės.
Medicinoje dažniausiai yra naudojami bruknių lapai. Jie pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl padeda netgi viduriuojant.
Bruknių uogos taip pat pasižymi priešskorbutiniu, priešuždegiminiu, druskų apykaitą reguliuojančiu, šlapimą varančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu .
Paprastai bruknių lapų arbatai imama 1 valgomasis šaukštas bruknių lapų 1 stiklinei vandens.
Pašaliniai bruknių preparatų vartojimo reiškiniai
Bruknės efektyviai ir greitai mažina kraujospūdį.
Kada bruknių preparatų vartoti negalima
- Nėštumas – Bruknių preparatų nereikėtų vartoti nėščiosioms.
- Skrandžio susirgimai – Bruknės neskirtinos esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
- Ilgalaikis vartojimas – Jų negalima vartoti ilgiau kaip 3 savaites.
- Hipotenzija – Atsargiai bruknės preparatus turėtų vartoti asmenys, kurių arterinis kraujospūdis yra sumažėjęs, nes lapai ir ypač sultys greitai ir efektyviai mažina kraujospūdį. Atsargiai jas reikėtų vartoti ir sergant inkstų ligomis.
Liaudiški receptai
Bruknių lapų užpilas
1 valgomasis šaukštas smulkintų bruknių lapų užpilamas stikline karšto vandens ir paverdama 10–15 min. Po to dar 10 min. palaikoma uždengtame inde. Viskas nukošiama. Geriama po stiklinę 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Bruknių morsas
Bruknes nuplauti virintu vandeniu, iš jų į porcelianinį indą išspausti sultis. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g išspaudų ir 0,75 l vandens), paverdamos ir nukošiamos. Į nuovirą supilamos šviežiai išspaustos sultys, pagal skonį pridedama cukraus. Gėrimą galima vartoti 2–3 dienas. Laikyti vėsiai.
2 receptas
Vieną stiklinę bruknių uogų užpilti 2 stiklinėmis šalto vandens ir užvirinti. Pridėti 5-6 arbatinius šaukštelius cukraus ir lėtai katinti apie 15 minučių. Po to viską nukošti. Gerti po 1-1.5 stiklinėms esant peršalimui.
Bruknių, erškėtuogių, aviečių ir serbentų nuoviras
Imama lygiomis dalimis džiovintų bruknių, erškėtrožių vaisių, aviečių lapų ir serbentų lapų.
2 valgomieji mišinio šaukštai užilami 1 stikline verdančio vandens ir ant mažos ugnies pakaitinama 10 minučių. Po to viskas uždengiama ir nuovirui leidžiama atvėsti. Geriama po 1/2 stiklinės 2 kartus dienoje esant bendram išsekimui.
Bruknių kaukė riebiai veido odai
Šviežias bruknių uogas sutrinti į košelę, ištepti veido odą ir palaikyti 15 minučių. Po to nuprausti veidą vėsiu vandeniu. Taip pat galima valyti veidą šviežių bruknių sultimis.
Bruknių ir šventagaršvės šaknų ištrauka sergant šlapimo pūslės uždegimu
Imama po valgomąjį šaukštą bruknių lapų ir vaistinės šventagaršvės šaknų. Viską reikia užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens indą uždengti. Palaikyti 1val, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) iki 4 kartų per dieną.
Sergant lėtiniu inkstų uždegimu
Jeigu šlapimo pūslę skauda
Imama po valgomąjį šaukštą bruknių ir beržų lapų bei vaistinės dirvuolės žolės. Žolė sumaišoma, po to 1 valgomąsis šio mišinio šaukštas yra užplikomas 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Indą būtina uždengti ir palaikyti 40 min. Po to nukošiama ir geriama po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3- 4 kartus per dieną.
Skaudant šlapimo pūslei
Valgomąjį šaukštą bruknių lapų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 4 kartus per dieną. Po savaitės daryti pertrauką, vėliau vėl pakartoti.
Bruknių lapų nuoviras nuo avitaminozės, peršalimo, gripo
Imama lygiomis dalimis po 1 valgomąjį šaukštą bruknių lapų ir uogų. Viskas užpilama1 stikline (200 ml.) verdančio vandens, pavirinama 5 min ir nukošiama. Karštą nuovirą galima pasaldinti medumi ir tuoj reikia gerti tuojau pat. Per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines šio nuoviro.
Naktinis šlapimo nelaikymas
2 valgomuosius šaukštus bruknių lapų ir uogų reikia užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Indą uždengti ir palaikyti apie 30min, po to nukošti. Pusę gauto kiekio (200 ml.) vaikui reikia sugirdyti per visą dieną, o kitą pusę – prieš miegą.
Bruknių uogų sultys
Yra nustatyta, jog bruknių sultys mažina šlapimo pūslėje gyvenančių bakterijų skaičių, o kartu mažina ir pūslės uždegimo pavojų. Kad jos veiktų, sultis reikia atskiesti santykiu 1:2 ir gerti kasdien mėnesį laiko. Po to būtina daryti pertrauką. į
Sergant odos žvyneline, odą galima vilgyti bruknių uogų sultimis. Taip yra daroma 4-5 kartus per dieną.
Nuo cukrinio diabeto
Šviežios bruknių uogos
Naudingos sergantiesiems cukralige. Sutrintos su cukrumi (nevirtos ir nekonservuotos) bruknių uogos turėtų būti valgomos po 1 valgomąjį šaukštą iki 3-4 kartų per dieną. Po 10 dienų yra būtina daryti pertrauką.